Va?iuodami ?vyrkeliu i? Kartenos ? Kalni?kius pasiekiame Balsi?kius. Pietrytin?je Kretingos rajono dalyje, aplinkui Tyro durpyn? plytin?ioje mi?kingoje ?em?je ?sik?r?s kaimas pagal u?imam? ?em?s plot? yra did?iausias Kartenos seni?nijoje, o rajone jis nusileid?ia trylikai kaim?.
Durpynas u?akusio e?ero vietoje
Tyro durpyno, kitaip vadinamo Kalni?ki? Tyru, vietoje prie? t?kstan?ius met? tyvuliavo ledynme?io tirpsmo metu susiformav?s e?eras.
Prie ?io e?ero nuo seno telk?si pauk??iai bei ?vair?s vandens ir sausumos gyv?nai. Paskui juos prie?istoriniais laikais tur?jo ateiti pirmieji ?mon?s ? ?vejai ir med?iotojai, apsigyven? e?ero pakrant?se ir salose.
Deja, buvusio e?ero pakrant?s dar nesulauk? senov?s paminklus tyrin?jan?i? archeolog? d?mesio, tod?l apie pirm?j? gyventoj? pasirodym? Balsi?ki? ?em?je patikim? ?altini? neturime. Kaimyniniuose Anu?iuose rastas akmens kirvis smail?jan?ia pentimi leid?ia manyti, kad pirmieji med?iotojai ir ?vejai ?ioje apylink?je pasirod? III t?kstantme?io pabaigoje ar II t?kstantme?io prad?ioje prie? Krist?.
Viena i? senov?s gyvenvie?i? gal?jusi b?ti ?rengta ? vakarus nuo Tyro st?ksan?ioje auk?toje, didel?je sm?lio kalvel?je, vadinamoje Pilale. Senieji gyventojai teigia, kad kalv? supyl? ?ved? kareiviai ir ?sireng? joje tvirtov?. Es?, seniau ?ia vaidenosi ?m?klos, o naktimis praeiviai, atsid?r? ?alia kalvos, pasiklysdavo.
Laikui b?gant e?eras ?m? akti ir durp?ti. Tod?l dauguma gyv?n? ir pauk??i? apleido savo buveines, o ?mon?s i?sik?l? ? gyvenimui d?kingesnes vietas.
Pelk?jantis e?eras tapo did?iule, Bumbulin?s ir V?laitin?s mi?k? apsupta auk?tapelke, virtusia durpynu. Senieji ?io kra?to gyventojai pelk? laik? baisia vieta, kurioje prasmegdavo ir dingdavo ne tik gyvuliai, bet ir ?mon?s.
Durpyne ir jo prieigose susiformavo auk?tapelk?ms b?dinga augalija ir gyv?nija. ?ia auga m?lyn?s, ?vyliai, tek??s, vaivorai, vir?iai, veisiasi margosios gyvat?s (paprastosios angys), gyvena dirviniai s?jikai, ?ra?yti ? Lietuvos raudon?j? knyg?, pilkosios gerv?s ir kiti gyv?nai.
Pavadinimas kildinamas i? asmenvard?io
Dabartiniam Balsi?ki? kaimui prad?i? dav? mi?kingoje Kartenos dvaro ?em?je XVIII a. ?sik?r?s Balsi? u?usienis, buv?s ? ?iaur?-?iaur?s rytus nuo Tyro pelk?s, Tyrupalio de?iniajame krante, Kalni?ki?, tuomet vadint? Kalveli?kiais, kaimynyst?je. ? ?iaur?s vakarus nuo jo, prie?ingame Tyrupalio krante tuo pat laikotarpiu k?r?si ?e?uiki? u?usienis.
Manoma, kad Balsi? u?usienio pavadinimas kilo i? pirm?j? naujakuri? Balsi? ?eimos asmenvard?io.
?e?uiki? vietovard?io kilm? n?ra i?ai?kinta. XVIII a. pabaigoje Balsiuose buvo 2, o ?e?uikiuose ? 3 naujakuri? sodybos. J? gyventoj? dvasiniu gyvenimu r?pinosi Kartenos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios kunigai.
XIX am?iuje Balsi? u?usienis tapo Balsi?ki? kaimu. 1845 m. jame buvo 11 katalik? kiem? su 92 gyventojais ? 48 vyrais ir 44 moterimis.
Tai buvo Antano ir Magdalenos Ramanausk?, Petro ir Teres?s Jurgai?i?, Juozapo Jucio (Pranci?kaus ir Marijonos Juci?), Jono ir Marijonos Smulki?, Antano ir Magdalenos Dirvonski?, Kazimiero ir Barboros L???, Antano ir Magdalenos Balsevi?i?, Dominyko ir Pranci?kos Ma?oni?, Antano Ma?ernio (Prano ir El?bietos Baltmi?ki?), Juozapo ir Petron?l?s Vaur?, Jono ir El?bietos Rai?u?i? bei Ignoto ir Konstancijos Slu?ni? ?eimynos.
Gausiausia buvusi L??? ?eimyna, kuri? sudar? 14 asmen?. Smulki? ?eimoje gyveno 12, Dirvonski? ? 10, Slu?ni? ? 9, Ramanauski? ir Jurgai?i? ? po 8 ?mones. Kitose buvo po 4?7 asmenis.
1846 metais Kartenos parapijos Balsi?ki? kaime buvo 7, o ?e?uikiuose ? 5 valstie?i? sodybos. 1849 metais grafo Prano Pliaterio Kartenos dvare dirbo 46 baud?iauninkai i? Balsi?ki? kaimo. XIX am?iaus antroje pus?je vard? keit? ir ?e?uikiai, kuriuos kitaip imta vadinti ?e?ai?iais.
Kaim? sudar? dvi gyvenviet?s
Pobaud?iavin?s ?em?s reformos metu XIX a. antroje pus?je?XX a. prad?ioje abi gyvenviet?s buvo apjungtos ? vien? kaim?, kuriam paliktas Balsi?ki? vardas. Ta?iau neoficialiai, taip pat topografiniuose to laikotarpio ?em?lapiuose, ar?iau V?lai?i? esanti gyvenviet?s dalis tebebuvo vadinama ?e?uikiais arba ?e?ai?iais.
Apie 1868?1872 met? rusi?k? topografini? ?em?lapi? duomenimis, kaime buvo 9 sodybos: ?iaurin?je pelk?s pakrant?je stov?jo 3 u?usienio sodybos, o toliau nuo j? ? ?iaur? ? likusios 6 kaimo sodybos.
1895?1915 m. Rusijos ir Vokietijos generalini? ?tab? topograf? parengtuose ?em?lapiuose prie pelk?s pa?ym?tuose Balsi?kiuose buvo 6, o ?iaurin?je-?iaur?s vakarin?je kaimo dalyje esan?iuose ?e?uikiuose ? 8 sodybos. Jose 1902 m. gyveno 47 ?mon?s.
Per pirm?j? Lietuvos gyvenam?j? vietovi? sura?ym? 1923 m. abi vietov?s registruotos kaip viena gyvenviet?, kuri vadinama Balsi?ki? (?e?ai?i?) kaimu. Jame buvo jau 24 sodybos ir 99 gyventojai.
Galutinai kaimas susiformavo tarpukario Lietuvos ?em?s reformos metu, per kuri? jame buvusi dvaro ?em? ir bendrosios naudmenos i?dalintos valstie?iams.
?emdirbi? sodybos buvusios tradicin?s. Jas sudar? medinis, vienauk?tis, dviej? gal? gyvenamasis namas (troba) su kamaromis ir ?iaudiniu stogu, apie kur? koncentravosi nedidelis vaismed?i? sodas (sodnas), ?kiniai pastatai ? tvartai (k?t?s), svirnas (kl?tis), dar?in?, ?ardai, atokiau stov?j?s kluonas (jauja), prie jo i?kasta k?dra (pr?das), kieme pastatytas kry?ius ar koplyt?l?.
Ma?a?emi? sodyboje stov?jo trobel? ir 2?3 nedideli ?kiniai pastatai. Kartais troba ir kl?tis sutilpdavo po vienu stogu.
Tarpukariu ir pokariu kaime gyveno Baltmi?kiai, Dumbrauskai, Dir?ininkai, Grik?tai, Martinkai, Narvilai, Paulauskai, Paulauskiai, Pri?gintai, Razgauskiai, Ronkiai, Slu?niai, Smilingiai, Smulkiai, Ston?iai, Stonkai, ?iauliai, ?ileikos, ?lu?niai, Talmontai, Vaitkai, Vi?iai, Vir?ilai.
Ignas ir Marijona Smulkiai vald? 40 ha ?em?s. Stambiais ?kininkais buvo Juozas Ronkys, Ignas Talmontas ir Antanas Smulkys.
Likusieji gyventojai buvo vidutiniokai ir ma?a?emiai. Kazimieras Stonkus greta ?emdirbyst?s vert?si staliaus amatu, taip pat skob? populiariausi? to meto valstie?i? apav? ? klumpes.
Vyko didelis partizan? m??is su stribais
Kaim? supan?iuose V?laitin?s ir Bumbulin?s mi?kuose po Antrojo pasaulinio karo veik? ?emai?i? apygardos Kardo rinktin?s Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos partizanai. Partizan?, j? r?m?j? ir ry?inink? eiles papild? ir Balsi?ki? gyventojai.
I? j? vienas pirm?j? 1948 m. vasario 18 d. ?uvo 25-eri? Jonas Martinkus, kaimyniniame Lygnugari? kaime patek?s ? Kartenos strib? pasal?.
Balsi?ki? kaime buvusios ?rengtos kelios partizan? ?emin?s. Viena i? j? buvusi Pilal?je, kurioje art?jant i? Ryt? frontui kaimo gyventojai 1944 m. buvo i?sikas? sl?ptuves. Pokariu ?i kalva tapo partizan? susitikimo ir slapstymosi vieta.
Prie Pilal?s 1948 m. rugpj??io 11 d. ?vyko vienos did?iausi? Kartenos vals?iuje partizan? kautyni? su stribais ir Valstyb?s saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomen?s kareiviais.
T? dien? MGB vidaus kariuomen?s 24-ojo ?auli? pulko kareiviai bei i? Kartenos, Skuodo, Salant?, Darb?n? ir Kretingos atvyk? stribai Mikoli?ki?, ?utaut?, Bumbuli?, Balsi?ki? ir V?lai?i? apylinki? mi?kuose vykd? baud?iam?j? operacij?, kurios metu siek? sunaikinti Buganto partizan? kuop?.
Mi?ke prie Balsi?ki? kareiviai ir stribai apsupo a?tuoni? partizan? grup?. Susi?audymo metu ?uvo Buganto kuopai priklaus? 18-metis Vytautas Miltakis?Keleivis i? Kalno Grik?t?, 20-me?iai broliai dvyniai Alfonsas ?ilinskas?Dangis ir Antanas ?ilinskas?Jazminas i? Abak?, 31-eri? Edvardas Pri?gintas?Garsas i? Lygnugari?ki?, 26-eri? Stanislava Valu?yt??Meil? ir 54-eri? met? jos motina, partizan? ry?inink? Stanislava Valu?ien??Mo?iut? i? Daugin?i? bei i? Balsi?ki? kil?s ir kaimo mokykloje mokytojav?s 21-eri? Kardo rinktin?s ?tabo ?kio skyriaus vir?ininkas Ignas Smilingis?Liutauras.
Drauge su jais nuo prie?o kulk? krito 28 met? Skirmanto (Skuodo) kuopos Lenkim? b?rio vadas Vytautas Jablonskis??iaurys, sve?iav?s pas karteni?kius partizanus, kuri? kuopai anks?iau priklaus?. ?uvusi?j? k?nus stribai parve?? ? MGB Kartenos vals?iaus b?stin?s kiem?, kuriame juos niekino, o v?liau u?kas?.
Klaidingai ?tar? i?davus partizanus
? tragi?kus pokario gyvenimo verpetus pateko pami?k?je, Patyriais vadinamoje kaimo dalyje gyvenusi valstie?io Kosto Ronkio ?eima.
Ji palaik? ry?ius su Buganto kuopos Mirgu?io b?rio partizanais, apr?pino juos maisto produktais ir vaistais, savo namuose ir mi?ke 1951?1952 m. pad?jo ?sirengti sl?ptuves. B?rio sl?ptuv?je prieglobst? rado ir 19-met? ?eiminink? dukt?, partizan? r?m?ja Stefanija Ronkyt?, 1952 m. kovo m?nes? pab?gusi i? tardymo Kretingos saugume.
Prasid?jus partizan? are?tams, o merginai palikus b?r?, partizan? vadovyb? ?tar? j? ir ?eimos narius i?davyste. D?l to Balsi?kiuose netoli savo nam? Peterin?s mi?ke buvo su?audytas t?vas Kostas Ronkys, o kiek v?liau ? ? S?leni? kaim? persik?lusi motina Magdalena su s?numis Kostu ir Broniumi.
M?s? laikais susipa?inus su Lietuvos ypatingajame archyve saugomais dokumentais paai?k?jo, kad Ronki? ?eimos nariai nebuvo saugumo informatoriais ar agentais.
Mirgu?io b?r? palikusi Stefanija Ronkyt? 1952 m. liepos 16 d. pateko ? saugumo darbuotoj? rankas, buvo tardoma ir kalinama Kretingoje ir Klaip?doje, o 1952 m. rugpj??io 20 d. MGB Klaip?dos srities kariuomen?s Karo tribunolo nuosprend?iu u? partizan? r?mim? ir priklausim? partizan? b?riui nuteista 25 metams lagerio ir 5 metams tremties.
Kovodama su rezistenciniu jud?jimu ir siekdama suma?inti partizan? r?m?j? gretas, okupacin? soviet? vald?ia i? kaimo 1948 m. ir 1949 m. ? Sibir? i?tr?m? 15 ?moni? ? Juoz? Ronk? su ?mona Elena, vaikais Kazimieru ir Petru, Ign? Smiling? su ?mona ir dukra Stefanijomis, Antan? Smulk? su ?mona Kazimiera, Kaz? Stonk? su ?mona Adolfina, s?numis Stasiu, Juliumi ir Apolinaru bei Ign? Talmont?.
Gyventoj? suma??jo keturis kartus
Pokariu Baltmi?ki? sodybos name buvo atidarytas Kalni?ki? pradin?s mokyklos skyrius, pavadintas Balsi?ki? pradine mokykla.
Namo ?eimininkai liko gyventi ?iauriniame pastato gale, o pietin? perleido mokyklai, kuriai teko 75,6 kv. metro plotas. Vis? keturi? klasi? mokiniai sutilpo viename, 20 kv. metr? ploto kambaryje, o greta buvusiame kitame kambaryje buvo ?rengtas mokytojo gyvenamasis b?stas.
Mokykl? lank? apie 20 vaik?, kuriuos mok? vienas pedagogas. Joje nuo 1947 m. mokytoju dirbo partizan? ry?ininkas, Kretingos gimnazijos absolventas Ignas Smilingis, 1948 m. vasario m?n. i??j?s ? mi?k? partizanauti.
V?liau mokytojavo Vincenta Bliuvait?, Jadvyga Sabeckyt?, Stas? Rojut?-Tilvikien?, Ona Narmontait? ir kiti.
Prad?jus 1960 m. eksploatuoti Tyro durpyn?, Balsi?kiai virto svarbia durpi? gamybos baze, kaime durpyno darbuotojams buvo pastatytas daugiabutis.
Prie? 60 met? Balsi?kiuose buvo 70, o po 10 met? ? jau 104 gyventojai.
Ta?iau v?liau gyventoj? skai?ius ?m? pastebimai kristi: 1979 m. ?moni? suma??jo iki 45, o 1989 m. kaime buvo lik? 35 gyventojai. Tirpstant kaimui, mokykla buvo u?daryta.
2001 metais kaime gyveno 30 ?moni?. ?iuo metu jam priklauso 891,66 hektaro ?em?s, kurioje 2011 m. buvo 25 gyventojai, stov?jo 7 sodybos, durpi? gamybos ?mon?s administraciniai bei ?kiniai pastatai.
Veikia nema?a durpi? gamybos ?mon?
Dirbama kaimo ?em? su sodybomis plyti ? ?iaur? nuo durpyno, abipus vienintel?s gatv?s, jungian?ios durpyn? su keliu Kartena?Kalni?kiai.
?iaurin?je dalyje tarp lauk? ?siterpia Arkli? Pastaunyko mi?kas, o vakarin?je ir rytin?je kaimo dalyje o?ia Bumbulin?s ir V?laitin?s mi?kai.
Pietin?je dalyje plyti Tyro durpynas, apimantis ketvirtadal? kaimo teritorijos ? 226,4 ha plot?.
Nuo 1994 m. jame durpi? gamyba u?siima UAB ?Durpeta? filialas ?Kalni?ki? durpynas?, kuriame 2019 m. dirbo 141 darbuotojas.
Durpyne gaminamos gabalin?s kraiko ir kuro durp?s bei kompostin?s durp?s. Palei ?iaur?s vakarin? durpyno kra?t? auga Kry?ausk?s mi?kas.
? pietry?ius nuo durpyno tarp mi?k? ir kelio Anu?iai?Budriai driekiasi Balsi?kiams priskirta ariama i?nykusio Drungil? kaimo ?em?.
?iaur?je kaimas ribojasi su V?lai?i?, vakaruose ? su Budri?, pietvakariuose ? su Bumbuli?, pietuose ? su Lugnali?, o rytuose ? su Anu?i? ir Kalni?ki? ?em?mis.
I? ?iaur?s vakarin?s kaimo dalies i?teka ir link Alanto teka Duobupis ir Tyrupalis, o rytiniame pakra?tyje ? kitas Alanto intakas Juodupis.
Prie pagrindin?s kaimo gatv?s netoli durpyno 2014 m. bir?elio 6 d. pa?ventintas tipinis atminimo ?enklas (autorius ? dizaineris Romas Navickas) m??yje su MGB kariuomene ir stribais 1948 m. rugpj??io 11 d. Balsi?kiuose ?uvusiems partizanams atminti.
?? monument? Lietuvos kariuomen?s vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus ir Kov? u? Lietuvos nepriklausomyb? ?am?inimo Kartenos draugijos pirmininko Juozapo Antano Vilucko r?pes?iu 2013 m. pastat? Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos centras.
Julius KANARSKAS
Istorikas Kretingos muziejus
2,943 per?i?r? (-a)