Nuo Klaip?dos ?va?iuojantys ? Kreting? mato skandaling? miesto vizitin? kortel? ? apgriuv? ir susmeg? buvusio ?Laisv?s? fabriko gamybiniai pastatai pietiniame miesto pakra?tyje riogso jau ne vien? de?imtmet?.
Maksimalus tarifas neg?sdina?
Pastangos apsivalyti nuo kra?tovaizd? menkinan?ios tar?os yra ilgas ir ne visada s?kmingas procesas.
Sukiu?usi?, vos ne ?imtmet? stovin?i? savo sodybos tvart? ?mon?s net negalvoja griauti. Ar aplinkos vaizd? ter?ian?ios bjaurasties link? nepasteb?ti?
Pra?jusi? met? lapkrit? Kretingos rajono savivaldyb?s taryba 34 nepri?i?rimiems, apleistiems pastatams, kuri? savininkai ne vienerius metus nesiima joki? priemoni? savo statiniams tvarkyti, pritaik? maksimal? 3 procent? nekilnojamojo turto mokes?io tarif?.
?prastas tarifas ? 0,75 proc. statinio rinkos vert?s.
Apsileid?liams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokestis, palyginti su ?prastu, atrodo ?sp?dingai, jis didesnis net 4 kartus, ta?iau realiai tai ne ka?in kokie pinigai.
Pavyzd?iui, u? 100 t?kst. eur? vert?s statin? ?prastu 0,75 proc. tarifu b?t? mokama 750 eur? suma, o pagal maksimal? 3 proc. tarif? ? 3000 eur? per metus.
Ne?inia, ar yra rajone apleist?, nepri?i?rim? statini?, vert? milijono, u? kuriuos per metus savininkui tekt? sumok?ti 30 t?kst. eur?. O gal milijonieriui tie 30 t?kst. b?t? smulkmena?
Griuvenos menkina rajono ?vaizd?
Kretingos savivaldyb?s administracijos Statybos skyriaus vyr. specialist? Janina Gedvilien? teig?, kad vald?ios bendravimas su nepri?i?rim?, apleist? pastat? savininkais b?na ilgas ir ne visada duodantis rezultat?.
Apgriuvusio buvusio fabriko ?Laisv?? gamybini? pastat? liekanas, po kurias vaik??ioti yra pavojinga gyvybei, ?iuo metu valdo ?vair?s juridiniai ir fiziniai asmenys.
Anot Savivaldyb?s specialist?s, jie ka?k? vis planuoja, perplanuoja, bet i?orinis vaizdas nesikei?ia. Tod?l savivaldyb?s Taryba ir ?trauk? ?vairius Klaip?dos g. 127 adreso pastatus ? apleist? ir nepri?i?rim? statini? s?ra??.
Su asmeniu D. J. (vardas ir pavard? redakcijai ?inomi), valdan?iu dal? buvusio fabriko griuven?, susisiekti nepavyko.
J. Gedvilien? teig?, kad su dabartiniu ir prie? tai buvusiais savininkais buvo ilgai susira?in?jama, jie ne kart? keit?si, o rezultatas toks pat: griuvenos riogso iki ?iol.
Sunkumai, su kuriais susiduria valstyb?s tarnautojai ? gana da?nai besikei?iantys nepri?i?rim? pastat? savininkai. Papildom? sunkum? sukuria ir ?vairi? savinink?, valdan?i? vien? pastat?, interesai: vieni nori to, kiti ? kitko, vieniems ateities perspektyvos rodosi vienaip, kitiems ? kitaip.
Sukiu?usius tvartus ?mon?s iki ?iol saugo lyg ?ventas vietas.
Kretingoje atokiau nuo ?moni? ?vilgsni? Mal?no g. 10 stovi buv?s mokyklos pastatas. Taip jo buvusi paskirtis ra?oma Savivaldyb?s dokumentuose, o ?mon?s pamena, kad senais laikais ten buvusi lyg ir pirtis. Pastatas labai romanti?koje vietoje, gatv?s pabaigoje ant Akmenos kranto, tad pirtel? ten tikrai gal?jusi b?ti.
Nepri?i?rim? pastat? valdo visuomenin? organizacija ?Vilnoja?, ?sik?rusi Vilniaus rajone. Vie?ai prieinamoje informacijoje nurodytos organizacijos vadov?s Au?ros Zaikauskien?s rasti nepavyko.
Pasak J. Gedvilien?s, j? pasiekusi informacija, kad Mal?no g. 10 pastato savininkai tarytum tariasi su Nacionaline ?em?s tarnyba, nor?dami pasididinti ?em?s sklyp?.
Ilgai trunkantys formalumai
U?pra?jusiais metais, Plung?s apylink?s teismo Kretingos r?m? sprendimu, beveik dvi de?imtys statini? rajone buvo pripa?inti be?eimininkiais ir perduoti Savivaldybei. Dauguma statini? ? ?em?s ?kio paskirties bei ?vair?s gamybiniai objektai, kuriuos Savivaldybei kaip nors panaudoti vargu ar ?manoma.
Kas laukia statini?, tiek ilgai buvusi? niekam nereikalingais, jeigu j? ir Savivaldyb? niekaip nepanaudos? Tapti apleistais, nepri?i?rimais, u? k? Savivaldyb? baud?ia savininkus? O ar baus pati save?
Apie pana?i? objekt? likim? pasakojusi Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriaus ved?ja Sigut? Jazbutien? sak?, kad j? laukia privatizacija. Ta?iau kelias iki jos ne toks trumpas, nes reikia sutvarkyti nemenk? kiek? formalum? ir dokument?.
Statinio pripa?inimas be?eimininkiu trunka daugiau nei metus. Jeigu ?eimininkas taip ir neatsiranda, kreipiamasi ? teism? d?l objekto perdavimo Savivaldybei. Byla teisme taip pat paguli, kol atsiranda sprendimas, po to nustatytas terminas laukti, ar kas nesk?s sprendimo.
Po teismo sprendimo prasideda ilgokai trunkantis reikiam? dokument? rengimas, bendravimas su Registr? centru, ?em?tvarka.
Ne vien? de?imtmet? vykstantys vie?i privatizuojam? objekt? aukcionai (kitu b?du j? negalima privatizuoti) turi savo d?sningumus. Pirmuosiuose aukcionuose dalyvi? paprastai visai neb?na. Savivaldyb? ma?ina kain?, skelbia naujus aukcionus, kai kaina kam nors pasirodo patraukli, pasirodo pirk?jas.
Pasak S. Jazbutien?s, rajone neliko objekt?, d?l kuri? vykt? gyvos ir ar?ios var?ytin?s.
?statymais numatyti b?tini atlikti formalumai, terminai, Savivaldyb? niekur negali nei paskub?ti, nei b?gti. Svarbiau neu?mir?ti, neapsileisti, kad aplink?, kra?tovaizd? ter?iantys statiniai nykt? nuo ?em?s pavir?iaus.
Aukcione ? buv? ?vietimo, kult?ros pastatai
D?l pastaraisiais metais vie?uose aukcionuose ?sigyt? objekt? prie?i?ros ir j? naudojimo Savivaldyb? vargo beveik neturi.
Daugumos apleist?, nepri?i?rim?, pavoj? aplinkai kelian?i? statini? ir objekt? istorijos siekia privatizavimo prad?i? nuo 1990 met?.
Tais laikais netr?ko ?moni?, griebian?i? bet kur, bet k?. Protavimas ir bevilti?kos pad?ties supratimas d?l ?sigyto objekto ?vyko daug v?liau, to pasekmes matome bema? kiekviename miestelyje, kaimelyje.
Naujausiame Savivaldyb?s privatizuojamo nekilnojamojo turto s?ra?e ? naujos tendencijos. Tarp 12 nekilnojamojo turto pozicij? ? parduodamos buvusios mokyklos, bibliotekos, buvusi? sveikatos prie?i?ros ?staig?, pa?to patalpos.
Ar galima tik?tis, kad nupirk? ?iuos objektus naujieji savininkai jais r?pinsis geriau?
Pasak Savivaldyb?s atstov?, rajono seni?nai dabar ?pareigoti atid?iau pasi?valgyti po savo teritorijas, sudaryti apleist? statini? ir kit? objekt? s?ra?us. V?liau bus planuojama, k? su jais daryti, j? tvarkymui gal bus ?manoma pasinaudoti atitinkam? ES fond? parama, nes vien Savivaldyb?s biud?eto galimyb?mis atlikti tokius darbus b?t? per sunku.
?Jeigu seni?nijoje stovi apleista kokia nors paprasta medin? pa?i?r?, j? nugriauti nesunku vien seni?nijos j?gomis. Jeigu reikia griauti m?rus, buvusi? statini? pamatus ar kitas m?ro konstrukcijas, Savivaldyb? priversta pirkti paslaug?, o ji kainuoja?, ? teig? S. Jazbutien?.
L??? tvarkymui nenumatyta
Kai Lietuvos geologijos tarnyba visuomenei pateik? 1999-2015 metais sudaryt? visos ?alies pavojing? tar?os ?idini? ?em?lap?, atrod?, kad nei Lietuva, nei m?s? rajonas dar ilgai nei?sivalys nuo sovietme?io likusi? ter?al?.
Kretingos rajone pavojing? tar?os ?idini? buvo gerokai per pusantro ?imto. ?iandien aplinkosaugos specialistai palankiai vertina ?vykusius poky?ius, ta?iau sutinka, kad i?lik? ?vairios ?kin?s paskirties pastat? griuv?siai ter?ia gamtovaizd?, tai yra vizualin? tar?a.
Prie? keliolika met?, kai geologai sudarin?jo aplinkai pavojing? objekt? ?em?lap?, daug potenciali? tar?os ?idini? netur?jo savinink?. Iki ?i? dien? dauguma j? pakeit? savo status?, tapo privat?s.
Kaip teig? dauguma apklaust? rajono seni?n?, priva?iose rankose atsid?r? statiniai ar j? liekanos pasikeit? i? esm?s: buvo arba visai nugriauti ir j? vietoje i?kilo nauji ?kin?s paskirties statiniai, arba i?valytoje teritorijoje liko sutvarkytos ?em?s plotai. J? panaudojimas ? ateities klausimas.
?i? met? Savivaldyb?s biud?eto projekte l??? pana?iems darbams kol kas nenumatoma, rei?kia, kra?tovaizd? darkan?i? objekt? greitai atsikratyti nepavyks.
Daug kam akis bado buvusios degalin?s liekanos prie kelio Nr. 226, i? Kartenos vedan?io ? K?lup?nus, n?ra tvarkos Juodup?n? kaime, kur ilgokai vyksta privatizavimo procesas d?l sugriautos sovietini? laik? degalin?s, kai kuri? ?alia esan?i? sand?li?.
Gr??lauk?je st?kso buvusios katilin?s griuv?siai, ta?iau, Savivaldyb?s administracijos ?iniomis, vienas suinteresuotas ?kininkas nor?t? juos privatizuoti. R?dai?i? kaime st?kso apleisti niekam nereikalingi buvusios degalin?s griuv?siai.
O kur dar nesuskai?iuojama daugyb? rajone esan?i? individuali? sodyb? tvart?. Ne vienas j? st?kso gal ?imtmet?, daugyb? j? prarado pirmin? paskirt?, ta?iau netgi susmegusi? ir sutre?usi? ?mon?s neskuba griauti.
Matyt, net ir tam ?mon?ms tr?ksta pinig?. O gal noro ir supratimo apie tvark??
2,961 per?i?r? (-a)