Ateityje Kretingos pa?on?je tur?t? atsirasti pirmasis Lietuvoje ?vyturi? muziejus. Tok? sumanym? ?ventojoje ketina ?gyvendinti palangi?kis ?vyturi? entuziastas, tyrin?tojas, knyg? apie ?vyturius autorius Aidas Jurk?tas.
S?sajos su Lietuva
U?vakar Kretingos M. Valan?iaus vie?ojoje bibliotekoje jis pristat? Lenkijos nacionalinio j?r? muziejaus bi?iuli? draugijos l??omis i?leist? Nobelio premijos laureato Henriko Senkevi?iaus novel? ?J?ros ?vyturio sargas?.
K?rinys ?trauktas ? lenk? mokyklines programas, kad vaikai nuo ma?ens dom?t?si ?vyturiais, ir pripa?intas gra?iausia novele.
Pristatydamas leidin? ir jo atsiradimo istorij?, A. Jurk?tas sak?, kad tai yra Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo ?vyturi? tema rezultatas ir ?ingsnis populiarinant ?vyturi? turizm? m?s? ?alyje.
?Vieno populiariausi? XIX?XX am?iaus lenk? ra?ytoj?, 1905 met? Nobelio literat?ros premijos laureat? Henriko Senkevi?iaus novele ?J?ros ?vyturio sargas? Lenkijoje ?avisi jau kelinta karta.
Keistomis istorijomis apipinta profesija ? ?vyturininkas ? d?l technologij? pa?angos ry?i? srityje palaipsniui nyksta, o paslaptys ir tradicijos visada kelia ?moni? susidom?jim?.
Lietuvius ?i novel? tur?t? sudominti d?l to, kad joje yra s?saj? su Lietuva?, ? sak? A. Jurk?tas.
Pasitarnaus populiarinant ?vyturi? turizm?
K?rinys pagr?stas tikra istorija, kuri? H. Senkevi?ius i?girdo i? lenk? korespondento J. F. Horaino, kai 1876?1879 m. lank?si Amerikoje.
Veiksmas vyksta Aspinvalyje, nedideliame miestelyje prie Panamos kanalo ?io?i?.
Pasakojama apie sen? lietuvi?-lenk? kilm?s ?mog? Skavinsk?, dirbus? ?vyturio pri?i?r?toju.
M?giamo darbo ir pastog?s jis neteko ?sijaut?s ? jam atsi?st? Adomo Mickevi?iaus poem? ?Ponas Tadas arba paskutinis antpuolis Lietuvoje?.
Savo kra?to 40 met? nemat?s ir ilg?j?sis ?mogus knyg? skait? neatsitraukdamas, tad u?mir?o u?degti ?vytur?. D?l to ant seklumos sudu?o valtis.
Kadangi ?vyturys ? saugumo simbolis, vedantis laivus ? saug? uost?, savo pareigos neatlik?s ?vyturininkas buvo atleistas ir pasmerktas toliau klaid?ioti po pasaul?.
Lietuvoje ?is k?rinys pirm? kart? buvo i?leistas prie? 112 met?.
?Draugai i? Lenkijos ??vyturi?? organizacijos prie Gdansko j?r? muziejaus papra?? man?s susirasti novel? ir j? redaguoti.
Leidin? radau Nacionalin?je M. Ma?vydo bibliotekoje Vilniuje bei I. Simonaityt?s bibliotekoje Klaip?doje. V?liau paai?k?jo, kad j? tur?jau ir namuose?, ? juok?si A. Jurk?tas.
Leid?jai tikisi, kad Lietuvoje ?i knyga pasitarnaus populiarinant ?vyturi? turizm? taip pat, kaip ir Lenkijoje.
?vyturi? lankytojams ? apdovanojimai
Lenkijoje ?vyturi? turizmas klesti ir yra labai populiarus daugiau kaip 20 met?. Trylikoje ?ios ?alies ?vyturi? kasmet apsilanko apie 800 t?kstan?i? ?moni?.
Nacionalinio j?r? muziejaus bi?iuli? draugija, skatindama ?vyturi? turizm?, suk?r? j?rini? ?vyturi? myl?tojo apdovanojim? ?Bliza? (?odis ?bliza? vietos, tai yra ka?ub? kalba, rei?kia?j?rinis ?vyturys?).
Kiekvienas turistas, aplank?s 5 Lenkijos j?rinius ?vyturius, gauna bronzin? ?enklel? ?Bliza?, aplank?s visus Lenkijos ?vyturius ? sidabrin? ?enklel?, o aplankiusieji visus Lenkijos ?vyturius ir dar tris, esan?ius u?sienyje, gauna aukso ?enklel?.
Kiekvienas apsilankymas patvirtinamas antspaudu specialioje knygel?je, vadinamoje ??vyturi? pasu?, dovan? gauna po novel? ?J?ros ?vyturio sargas? lenk? kalba.
Tarp turist? ?enkleli? ?Bliza? rinkimas tapo labai populiarus. Pastaraisiais metais j? ?teikta keli t?kstan?iai ? taip pat ir u?sienio turistams.
?J?rini? ?vyturi? myl?tojai, manau, mielai aplankyt? ir Lietuvos ?vyturius, tai i?pl?st? ?vyturi? turizm? Baltijos j?ros regione, palengvint? ?Bliza? ?enkleli? gavim?.
Sovietme?iu visi m?s? ?vyturiai buvo u?daryti. Prie? de?imtmet? pavyko pasiekti, kad jie bent vien? dien? b?t? atviri, ?mon?s gal?t? laisvai lankyti.
Tre?i?j? rugpj??io savaitgal?, kaip ir visame pasaulyje, prad?ta rengti ?vyturi? diena.
T?dien kiekviename ?vyturyje apsilanko po 1000 ?moni??, ? pasakojo A. Jurk?tas.
Gal?t? tapti traukos centru
Jis daugiau nei de?imt met? myn? ?vairi? institucij? slenks?ius, kad Lietuvos teritorijoje esantys ?vyturiai, kurie priklauso Lietuvos saugos administracijai, b?t? perduoti savivaldyb?ms. Buvo i?girstas ? ?ventosios ?vyturys jau perduotas Palangos savivaldybei.
Tai suteikia vilt?, kad i?vien su ja pavyks ?gyvendinti svajon? ?kurti ?vyturi? muziej?.
??ventosios ?vyturys j? rekonstravus ir pritaikius lankymui tapt? unikaliu visame Baltijos regione.
Jame galb?t b?t? ?rengtas netgi liftas, kad ir ne?gal?s ar vyresnio am?iaus ?mon?s gal?t? pakilti ? 40 metr? auk?t? ir i? dangaus pamatyti j?r?. O vaizdas yra neapsakomo gro?io!
Viduje b?t? ?kurta interaktyvi ir stacionari ekspozicija, kurioje b?t? viskas, kas susij? su ?vyturiais ir j? istorija.
Pirmaisiais eksponatais tapt? mano paties rinkiniai ? ?vyturi? modeli?, suvenyr?, monet?, atviruk? kolekcijos?, ? sak? A. Jurk?tas.
Apa?ioje, ?alia ?vyturio, entuziastas nor?t? ?kurti miniati?r? park?, kuriame stov?t? Lietuvos bei kit? Baltijos ?ali? ?vyturi? maketai, taip pat ir t?, kuri? jau neb?ra.
Palangi?kis ?vyturi? entuziastas turi ambicij? sukurti ir Baltijos ?ali? ?vyturi? turizmo ?ied?. Aplink Baltij? ?mon?s keliauja tikslingai siekdami aplankyti ?vyturius, gauti ?enklelius, tad ?ventojoje atsirad?s muziejus tapt? turist? traukos centru, garsint? Palang? ir vis? paj?r?.
Lietuva turi septynis ?vyturius
Dom?tis ?vyturiais A. Jurk?tas prad?jo prie? daugiau nei dvi de?imtis met? i? Vilniaus atsik?l?s gyventi ? Palang?. Apie juos niekur nerado n? ma?iausios ?inel?s, tad pats nusprend? u?pildyti ?i? ni??. Juo labiau, kad j?rin?je valstyb?je ?ie statiniai yra labai svarb?s.
Keliolikos met? dom?jimosi ?vyturiais rezultatas ? knyga ?Lietuvos ?vyturi? istorija?. Tai i?samus veikalas apie ?vyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esamus dabartin?je Lietuvos teritorijoje. Jame gausu laivybos ir ?vyturi? istorijos fakt?, sukaupt? keliolika met? kruop??iai tyrin?jant farologijos srit?.
Be to, A. Jurk?tas pats yra nupie??s 1500 Baltijos j?ros ?vyturi?, sureng?s per 30 personalini? parod? Lietuvoje ir u?sienyje.
Jis ? atviruk? rinkinio ?Senieji Lietuvos ?vyturiai? bei knygos ?Anno 1684. Klaip?dos ?vyturys. Memel? autorius.
Pasak A. Jurk?to, ?inios apie pirmuosius pasaulio ?vyturius yra prie?taringos ir vargu, ar kada bus nustatytos tiksliau.
Sp?jama, kad 3000 m. pr. Krist? Persijos ?lankoje j?rininkai orientavimuisi gal?jo naudoti ?vent? ?vies? ?umer? zikuratuose (auk?tas laiptuotas statinys).
Apie 800?700 m. pr. Krist? Homeras ?Iliadoje? ra?? apie lau?o ugn?, skirt? j?rininkams, pad?sian?i? gr??ti ? krant?. Tai pirmasis ra?ytinis ?altinis apie ugn?, tarnaujan?i? navigacijai.
?vyturi? Baltijos j?roje atsiradimo prie?astis buvo prekyba tarp valstybi?. J?ros kelias i? Baltijos j?ros ? pasaul? ved? per s?siaurius tarp Danijos ir ?vedijos. B?tent ?ia ? pietrytiniame ?vedijos ta?ke Falsterbo 1222 m. su?ibo pirmoji ugnis, atliekanti ?vyturio funkcij?.
Pirmieji ?vyturiai buvo primityv?s ? ilgos kartys su viename gale pritvirtintu metaliniu krep?iu. ? j? buvo kraunama anglis, malkos, sakai ? viskas, kas dega, ir u?degus pakeliama auk?tyn. Tokie pirmieji ?vyturiai buvo ir u?sienyje, ir Lietuvoje. XVIII a. atsirado m?riniai ?vyturiai.
Lietuvoje ?iuo metu i? viso yra septyni ?vyturiai: keturi j?riniai ? Nidos, Juodkrant?s, Klaip?dos ir ?ventosios bei trys vidaus vanden? ? Vent?s rago, Uostadvario ir Pervalkos.
Henrikas Senkevi?ius gim? 1846 m. gegu??s 5 dien? Vola Ok?eiska kaime. Jis kil?s i? totori?, apsigyvenusi? Lietuvoje, ?eimos.
K?rybin? veikl? prad?jo 1869 m. pozityvin?mis novel?mis, kurios i?k?l? j? ? ?ymiausius ano meto realistus. Pirmuosius veikalus i?leido prisideng?s Lietuvio (Litwos) slapyvard?iu. V?liau netik?tai per?jo prie istorinio romano.
Vien? i? j? ? ?Tvan??? prad?jo ra?yti Lietuvoje, Panev??io rajone esan?iame Bistrampolio dvare, lankydamasis pas giminai?ius.
Novel? ?J?ros ?vyturio sargas? laikoma viena geriausi? lenk? noveli?.
H. Senkevi?ius mir? 1916 m. lapkri?io 15 d. ?veicarijoje, palaidotas vietin?je katalik? parapijoje, o 1924 m. palaikai perkelti ? Var?uvos ?v. Jono katedros r?s?.
H. Senkevi?ius buvo pirmasis lenkas ir ?e?tasis pasaulio ra?ytojas, tap?s Nobelio premijos laureatu.
1,483 per?i?r? (-a)