Gimtojoje Salant? ?em?je, Kalnalio kapin?se, ?iandien laidojamas vienas garsiausi? m?s? gimtosios kalbos puosel?toj? Pranas Kni?k?ta.
P. Kni?k?ta gim? Barzd?i? kaime
P. Kni?k?ta gim? 1933 m. rugs?jo 24 d. Barzd?i? kaime, tada taip vadintame Kretingos apskrities Salant? vals?iuje. Mok?si Klausgalv? prad?ios mokykloje, nuo 1946 m. ? Salant? vidurin?je mokykloje, kuri? baig? 1954 m.
1954?1959 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvi? kalb? ir literat?r?.
P. Kni?k?ta niekada nepamir?o savo gimtin?s, nagrin?jo ir Salant? vardo kilm? bei kitus gimtin?s vietovard?ius, gimtojo Barzd?i? kaimo ?moni? pavardes ir gimt?j? ?nekt?; 2013 m. i?leistoje atskiroje knygel?je ??vilgsnis ? gimin?s istorij?? apra?? ir Kni?k?t? gimin?s istorij?.
Profesin? veikla prasidejo nuo mokytojavimo
Baig?s Vilniaus universitet? 1959 m. prad?jo profesin? veikl? kaip mokytojas ? mokytojavo ?al?ininink? rajono Dieveni?ki? vidurin?je mokykloje, 1965-1967 m. ?jo Ei?i?ki? rajono ?vietimo skyriaus metodinio kabineto ved?jo pareigas..
Nuo 1967 m. dirbo Lietuvi? kalbos ir literat?ros institute. 1971 m. apgyn? filologijos moksl? kandidato (dabar ? daktaro) disertacij? ?B?dvard?iai su priesaga -inis ir j? gramatiniai sinonimai?, o 1976 m. jos pagrindu i?leido monografij? ?Priesagos -inis b?dvard?iai. Daryba, reik?m?s, gramatiniai sinonimai?.
Atkurtame Lietuvi? kalbos institute nuo 1991 m. iki 2000 m. vadovavo Kalbos kult?ros skyriui.
Nuo 1971m. iki 2002 m. reng? t?stin? leidin? ?Kalbos kult?ra?, nuo 1991 m. iki 2003 m. ?jo redaktoriaus pareigas.
Ypa? daug d?mesio ? norminamajai veiklai
P. Kni?k?tos darb? laukas buvo platus ir ?vairiapusis. Ypa? daug j?g? ir energijos kalbininkas skyr? kalbos norminamajai veiklai ir ?vie?iamajam darbui: tyr?, vertino naujus probleminius kalbos rei?kinius, teik? j? vartojimo rekomendacijas.
Para?? po kelet? skyri? svarbiausioms XX a. antrosios pus?s lietuvi? kalbos gramatikoms: Lietuvi? kalbos gramatikai?, 3 tomas, ?Dabartin?s lietuvi? kalbos gramatikai?, rus? kalba i?leistai ?Lietuvi? kalbos gramatikai?, taip pat prisid?jo prie norminamojo leidinio ?Lietuvi? kalbos ra?yba ir skyryba? parengimo.
Aktualiausi? ?vyki? s?kuryje
Dirbdamas kalbos norminam?j? darb? salanti?kis P. Kni?k?ta
visada buvo pa?i? aktualiausi? ?vyki? s?kuryje. 1987?1991 m. buvo Lietuvi?
kalbos komisijos sekretorius, 1992?1999 m. ? Valstybin?s lietuvi? kalbos
komisijos narys.
D?jo daug pastang?, kad valstybin?s lietuvi? kalbos statusas b?t? ?tvirtintas ne tik teisi?kai, bet ir prakti?kai, Seimui teik? pagr?stus si?lymus d?l asmenvard?i? ra?ymo dokumentuose. 1990 m. lietuvi?, lenk? ir rus? kalbomis i?leido knygel? ?Vilniaus kra?tas ir lietuvi? kalba?. Nuolat r?pinosi vie?osios kalbos taisyklingumu, buvo veiklus Vilniaus miesto savivaldyb?s Valstybin?s kalbos reikal? visuomenin?s komisijos narys.
Ypa? daug Pranas Kni?k?ta nuveik? tirdamas ir normindamas administracin? kalb?. Para?? daugyb? straipsni?, kaip ekspertas vertino dokument? projekt? kalb?, teismams ra?? kalbos ekspertizes, ved? seminarus kanceliarin?s kalbos klausimais.
Svarbiausi ?ios srities darbai ? su talkininkais parengti ?Kanceliarin?s kalbos patarimai?, kuri? pasirod? penki popieriniai leidimai, o ?e?tasis ? internetinis, ir 2005 m. i?leista apibendrinamoji monografija ?Administracin? kalba ir jos vartosena?.
Niekada nepamir?o ir mokyklos
Dirbdamas mokslin? ir kalbos norminam?j? darb? P. Kni?k?ta
nepamir?o ir mokyklos reikal?. Jai paskyr? su bendraautoriais parengtus ir ne
kart? perleistus leidinius: ?Mokom?j? lietuvi? kalbos ra?ybos ir kir?iavimo
?odyn?? ir populiar?j? ?Lietuvi? kalbos ?inyn??.
Kalbininkas paskelb? mokslo straipsni? kalbos kult?ros, sociolingvistikos, gro?in?s literat?ros kalbos, administracin?s kalbos klausimais. Reik?mingiausi i? j? sud?ti ? straipsni? rinkinius ?Kalbos vartosena ir tvarkyba? (2001), ?Tarp gramatikos ir politikos? (2013), ?Tarp menin?s kalbos ir gramatikos? (2017).
Aktualiais kalbos tvarkybos ir politikos klausimais paskelb? daug straipsni? ?vairiuose laikra??iuose ir i?leido kelias visuomenei skirtas knygutes: ??staig?, ?moni? ir organizacij? pavadinimai? (2004), ?Vie?ieji u?ra?ai: po dokumentus ir Vilniaus gatves pasi?valgius? (2006), ?Naujosios skyrybos taisykl?s. K? jos duoda ir k? patiems reikia suvokti? (2007), ?Dokument? rengimo taisykli? naujienos. Pataisymai ir nutaisymai? (2007).
I?siskyr? ypatingu darb?tumu
Kolegos, dalindamiesi
prisiminimais apie P. Kni?k?t?, i?skiria ypating? jo atsidavim? darbui,
geb?jim? derinti konkret?, ai?k? kalb?jim? su vaizdinga poetine kalba.
?Begalinis darb?tumas, tylus atsidavimas kasdieniam darbui
dar? didel? ?sp?d? jaunesniems kolegoms. Pos?d?iuose ir pasitarimuose jo ?odis
b?davo taupus, bet tvirtas, logi?kas, ai?kiais punktais d?stomas, svariais
argumentais remiamas. Ir visai kitok? j? prisiminsime i? linksmesni? susi?jim?,
kai nu?visdavo jo akys, prasid?davo ?domiausi? istorij? pasakojimai, o kai kada
? ir poezijos posmai. Iki paskutini? gyvenimo dien? Pranui Kni?k?tai labiausiai
r?p?jo, kad bendrin? lietuvi? kalba nelikt? nutaisyta, nudro?ta ir plika kaip
be?ak? pu?is. Jam r?p?jo administracin?s ir mokslin?s kalbos tikslumas,
ai?kumas, logi?kumas, bet lygiai taip pat ? menin?s kalbos vaizdingumas,
gyvumas, pagaulumas?, ? ra?oma Lietuvi? kalbos instituto i?platintoje
informacijoje.
P. Kni?k?ta am?inyb?n i?keliavo gegu??s 4 d.
?v. Mi?ios u? P. Kni?k?t? aukojamos ?iandien, gegu??s 30 d., 13 val., Kalnalio ?v. Lauryno ba?ny?ioje. Po Mi?i? ? laidotuv?s Kalnalio kapin?se.
Pranas Kni?k?ta. LKI nuotr.
1,681 per?i?r? (-a)