?iandien, liepos 4-?j?, sukanka lygiai ?imtas met?, kai Kretingoje prad?jo veikti Izraelit? darbinink? kult?ros draugijos vietos skyrius. Ta proga prisiminkime ?yd? tautos ind?l? ? Kretingos istorij?, ypa? ? nuo XX a. prad?ios.
?eima vadinosi Kretingos vardu
Manoma, kad pirmieji ?ydai Kretingoje gal?jo apsigyventi dar XVI a., t. y. tuomet, kai Kretinga, 1621 m., mirus jos ?k?r?jui kar?ygiui Jonu Karoliui Chodkevi?iui, atiteko Sapieg? giminei.
Kiti ?altiniai teigia, kad Kretingos mieste ?yd? bendruomen? ?sik?r? XVIII a. 6-ajame de?imtmetyje, kuomet Kretinga priklaus? Masalski? giminei.
I? 152-iej? ?yd? ?eim?, gyvenusi? Kretingoje 1879 ? 1889 m., viena netgi vadinosi m?s? miesto vardu ? Kretingen.
1906 m. Kretingos ?yd? bendruomen? tur?jo dvi sinagogas ir Rabinovi?iaus i?laikom? priva?i? mokykl?, kurioje mok?si apie 20 vaik?. Be jos miestelyje veik? a?tuoni perpildyti chederai ? religin?s prad?ios mokyklos.
XX a. pr. ?ydai kontroliavo prekyb? Kretingoje ir apylink?je. Tur?jo keliasde?imt smulki? parduotuvi?, kuriose prekiavo manufakt?ros, galanterijos, bakal?jos ir kitomis prek?mis.
Turgaviet?je ir prie pagrindini? gatvi? stov?jo ?yd? kioskai, kuriuose buvo galima nusipirkti selterio, limonado, giros, alaus.
Kiti ?ydai turgaus ir mugi? dienomis supirkin?davo i? valstie?i? ?em?s ?kio produktus ir perparduodavo Vokietijos miestuose.
Tarp Kretingos ?yd? amatinink? buvo populiarus gintaro apdirbimas. Pelningu verslu tapo kontrabandini? preki? gabenimas i? Vokietijos.
Dalis kretingi?ki? ?yd? va?in?jo po Lietuv? verbuodami norin?ius emigruoti ?mones ir u? atitinkam? mokest? pervesdami juos ties Kretinga per Rusijos?Vokietijos sien?.
Kiti keliaudavo po aplinkinius kaimus supirkin?dami arba keisdami ? ?vairias prekes skudurus, pardavin?dami adatas, skareles ir kitas paklausias smulkias prekes, stiklindami valstie?iams langus.
Du Kretingos seni?nai ? ?ydai
Turtingiausios ?yd? ?eimos savo vaikus leisdavo ? auk?t?sias mokyklas, kurias baig? jie tapdavo provizoriais, gydytojais, advokatais. 1910 m. buvo atidaryta privati dviej? klasi? mokykla ?yd? berniukams.
Lietuvai atgavus nepriklausomyb?, ?yd? vaikai lank? valdi?k? pradin? mokykl? ir ?yd? progimnazij?, kuri glaud?si A. Furmano gintaro dirbtuv?s m?riniame pastate.
Progimnazij? u?darius, nuo 1925 m. veik? privati ?yd? vidurin? mokykla hebraj? d?stom?ja kalba. Dalis vaik? lank? lietuvi?kas mokyklas.
?takingi bendruomen?s nariai buvo renkami miesto valdybos nariais ir seni?nais.
Miesto seni?nu 1908 ? 1910 m. buvo ?lioma Pinte, o 1912?1914 m. ? Leibas Bricas.
?yd? bendruomen? gyveno prie turgaviet?s ir pagrindini? gatvi?, o tankiausiai buvo apgyvendintas ? pietus nuo aik?t?s buv?s miesto kvartalas, kuriame stov?jo sinagoga, maldos namai ir religin? mokykla.
Akmen?s gatv?je veik? prieglauda ir vie?oji pirtis.
?yd? kvartal? su aik?te jungusi gatv? iki I ? ojo pasaulinio karo buvo vadinama Sinagogos gatve, 1920 ? 1928 m. ? Izraelit?, o apie 1930 m. pervadinta Daukanto (dabar ? M?guvos) gatve.
Tarpukariu ?yd? verslininkai tebevaidino svarbiausi? vaidmen? ekonominiame miesto ir apskrities gyvenime.
Daugelis ?yd? laik? smulkias parduotuves, kuriose prekiavo bakal?jos, m?sos, gele?ies, statybos, fajanso, optikos, fotografijos, galanterijos, manufakt?ros, elektros, kosmetikos ir radijo prek?mis, da?ais, laikrod?iais, avalyne; nuomojo automobilius, gamino limonad?, kosmetik?, ?vakes, arbat?oles, sacharin? ir augalinius taukus, tais? ?ibalines lempas, vert?si kalvio, siuv?jo, m?sininko, gintaro apdirb?jo amatais.
Prie? 100 met? ?kurtas ?yd? bankas
1931 ? 1939 m. ?ydams priklaus? 49 Kretingos parduotuv?s, kurios sudar? 89 proc. Verslininkai ?k?r? Kretingos pirkli? ir pramoninink? s?jung?.
Prie? 100 met?, 1920-aisiais, buvo ?kurtas populiarus ?yd? bankas ? Folksbank. 1927 m. jis tur?jo 293 narius.
Be tradicini? versl? atstov?, tarp ?yd? buvo licencijuot? provizori?, diplomuot? gydytoj?, advokat?.
Nors d?l emigracijos ? Palestin? Kretingoje ?yd? ma??jo, bendruomen? buvo aktyvi, tur?jo smulkaus kredito draugij?, b?r?si ? visuomenines, religines ir sportines organizacijas.
Lietuvai atgavus nepriklausomyb?, Kretingos ?ydai steng?si aktyviai dalyvauti miesto visuomeniniame gyvenime.
Kuriantis apskrities ir vals?iaus savivaldos organams, 1919 m. gegu??s 4 d. buvo sudarytas Kretingos miesto ?yd? komitetas.
? taryb? ? bent po vien? ?yd?
Per rinkimus ? vals?iaus ir apskrities, o nuo 1924 m. ? ? miesto savivaldyb? ?ydai pateikdavo atskir? s?ra??, i? kurio tarybos nariais tapdavo 1?2 j? atstovai.
Mieste veik? keli chederai ? religin?s pradin?s mokyklos, betmidra?as ? religijos studij? ir maldos namai, mikv? ? ritualin? pirtis.
Tarpukariu veik? valdin? ?yd? pradin? mokykla, kurioje buvo mokoma jidi? kalba, privati vidurin? mokykla, kurioje d?styta hebraj? kalba, dramos klubas, vie?oji biblioteka.
Mieste veik? ?yd? jaunimo, kult?ros ir sporto organizacijos.
Be 1920 m. liepos 4 d. ?sik?rusios ?Izraelit? darbinink? kult?ros draugijos? Kretingos skyriaus, dar veik? organizacijos ?Arbeterheim? vietos skyrius, kult?rin? ?yd? organizacija ?Kultur lyger?, Kauno skyriaus ?yd? kult?rin?s s?jungos Kretingos skyrius, socialine globa u?si?m? ?E?ero? draugijos Kretingos skyrius.
Dalis ?yd? dalyvavo lietuvi?k? organizacij? veikloje: Kretingos ?auli? klubo d?d? orkestrui kur? laik? vadovavo ?ydas Gobsas.
1907 m. ?steigtos Kretingos savanori? gaisrinink? komandos, veikusios per vis? Pirmojo pasaulinio karo laikotarp?, did?i?j? dal? nuo pat prad?i? sudar? ?yd? tautyb?s jaunimas.
Remiantis prie?kario liudytoj? prisiminimais, ?emai?iai su ?ydais sugyvendav? draugi?kai. Krautuvininkai ?ydai pasitik?dav? savo pirk?jais, da?nai prekes jiems duodav? ?bargan? ? skolon. Patys ?ydai grie?tai laikydavosi duoto ?od?io dalykiniuose ir piniginiuose reikaluose.
Judelio Taico ?moni? reklama. 1936-1940 m.
Rajone su?audyta vir? 3 t?kst. ?yd?
?yd? bendruomen?s naikinimas prasid?jo bol?evik? organizuotomis turtingesni? ?eim? tremtimis ? Rusijos gilum?: 1941 m. bir?elio 14 d. buvo i?tremti 33 suaug? ir vaikai.
Vokie?i? okupacija ypa? tragi?ka buvo miestelyje gyvenusiems ?ydams: 1941 m. bir?elio 25 d. (tre?iadienio pavakare) buvo ?sakyta visiems miestelio vyrams susirinkti turgaus aik?t?je, 180 ?yd? vyr? buvo nuve?ti u? miesto, Palangos link, ? Kvieci? kaimo Girel?s mi?kel? ir ten su?audyti.
I? viso Kretingos rajone buvo su?audyta daugiau nei 3 t?kst. ?yd? tautyb?s ?moni?.
Kretingos rajone yra a?tuonios ?yd? kapin?s bei ?udyni? vietos: Kretingoje, Darb?nuose, Dimitrave, Gru?lauk?je, Jok?bave, Lauk?em?je, Salantuose, Kalnalyje.
1941 m. pabaigoje Kretingos ?yd? bendruomen? nustojo egzistuoti.
Po 1945 m. kai kurie ?ydai sugr??o ? Kreting?, ta?iau bendruomen?s nebeatk?r?.
2010 m. ruden? sudegusio Kretingos turgelio vietoje archeologai aptiko ?ia gyvenusios ?yd? bendruomen?s kvartalo liekan?: atkasti trij? pastat? pamatai, tarp j? ir mikv? ? ritualinis baseinas, kuriame, pagal ?yd? tradicij?, vykdavo ritualiniai apsiplovimai.
Parengta pagal Kretingos muziejaus informacij?
4,815 per?i?r? (-a)