Kretingos rajone yra apie 125 potencial?s tar?os ?idiniai, kurie kelia didel? ar ypatingai didel? pavoj?, kaip skelbia Lietuvos geologijos tarnybos duomenys. Tai ? degalin?s, naftos produkt? i?sipylimo vietos, asfaltbetonio baz?s, ?vair?s sand?liai, naftos baz?s, ter?ian?i? med?iag? kaupimo ir regeneravimo objektai.
Bet kada gali patekti ? vanden?
I? ?i? ?idini? ? aplink? patenkantys ter?alai gali bet kada patekti ? maisto produktus ar vanden?, ta?iau atsaking? u? grunto i?valym?, regis, n?ra.
Kai kurie Geologijos tarnybos nustatyti potencial?s tar?os ?idiniai yra ?vairi? ?iuo metu veikian?i? ?moni? teritorijoje ? degalin?s, automobili? demontavimo aik?tel?s ir t. t. Tokius objektus kontroliuoti pavesta Aplinkos apsaugos departamentui.
Ta?iau did?ioji dalis toki? ?idini? u?silik? dar nuo sovietme?io, kai aplinkosauga nesir?pinta ir ?vairios chemin?s med?iagos buvo laikomos beveik kur pakliuvo, o naftos produktai ta?k?si ? visas puses.
Daugiausiai ?idini? ? priva?iuose sklypuose
Deja, Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus ved?ja Rasa Radien? ??vyturiui? patvirtino, jog potencialiais tar?os ?idiniais ir dabar beveik nesir?pinama.
?Gav? informacij? apie surast? nauj? ?idin?, mes j? ap?i?rime, nustatome jo pavojingumo aplinkai kategorij?, ?traukiame ? toki? ?idini? suvestin?, ta?iau dirvo?emio ar vandens tyrim? neatliekame?, ? teig? R. Radien?.
Pasak ved?jos, Lietuvoje potenciali? tar?os ?idini? yra labai daug, ypa? likusi? nuo sovietini? laik?. ?emdirbiai da?nai juos aptinka dirbdami laukus. Jei toks ?idinys yra valstybin?je ?em?je, juo pirmiausia turi pasir?pinti Savivaldyb?, kurios teritorijoje jis yra.
Ta?iau, anot R. Radien?s, daug tar?os ?idini? aptinkama priva?iose ?em?se. Tokiais atvejais apie j? panaikinimo galimybes tur?t? galvoti patys ?em?s savininkai.
?Suprantama, dirvo?emio i?valymas nuo u?ter?to grunto ar koki? nors chemini? med?iag? i?ve?imas ir utilizavimas kainuoja brangiai. Bet galimybi? surasti l??? galima, o padedami savivaldybi? privatininkai gali pasinaudoti ir Europos S?jungos skiriamais pinigais?, ? sak? ved?ja.
?iuo metu europini? l??? tam n?ra
Kad Europos S?junga skiria l??? tar?os ?idiniams naikinti, patvirtino ir Aplinkos ministerijos Tar?os prevencijos politikos grup?s vadovas Vitalijus Auglys.
Ta?iau, pasak jo, pinig? n?ra tiek daug, kad u?tekt? visiems ?idiniams sunaikinti. Be to, ?iam finansiniam laikotarpiui skirtos ES l??os jau i?naudotos.
?Dabar su Europos S?junga deramasi d?l kito finansinio laikotarpio l???. Savivaldyb?s gal?s jais pasinaudoti, o priva?i? ?emi? savininkai, kuri? ?em?se aptinkami tar?os ?idiniai, pirmiausia tur?t? kreiptis ? savivaldybi? administracijas. Joms padedant gal?t? tokius ?idinius i?valyti?, ? teig? V. Auglys.
Akivaizdu, kad savivaldyb?s toli gra?u n?ra tokios turtingos, jog gal?t? savo l??omis nuo ter?al? valyti aplink?. Be to, ir noro bei iniciatyvos ne visada pakanka.
Kita vertus, ir patys priva?i? ?emi? ?eimininkai ne visada pasistengia, kad j? ?em?s b?t? ?varios. Pasak R. Radien?s, yra buv? atvej?, kad tar?os ?idinius m?ginta papras?iausiai pasl?pti.
Kretingos rajono savivaldyb?s Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriaus ved?ja Sigut? Jazbutien? teig?, jog jai kol kas neteko gird?ti apie gyventoj? pra?ymus pad?ti i?valyti kok? nors tar?os ?idin?.
?Kiek ?inau, Klecinink? kaime toks ?idinys buvo sutvarkytas, bet, atrodo, jis buvo ne priva?ioje teritorijoje. Kart? yra buv?, kai Savivaldyb?s administracija pad?jo ?kininkui i?ve?ti ? utilizavimo ?mon? surastas senas chemines med?iagas?, ? sak? S. Jazbutien?.
Savivaldyb?s administracijos Strateginio planavimo ir investicij? skyriaus ved?jo pavaduotoja Violeta Turauskait? ??vyturiui? teig?, jog kol kas rajone sutvarkytas tik vienas tar?os ?idinys, buv?s Klecinink? kaime.
Ka?kada ?ia buvo asfaltbetonio baz?. Ta?iau ?is ?idinys buv?s valstybin?je ?em?je, tod?l nebuvo sunku pasinaudoti europin?mis l??omis.
?Tai buvo valstybinis projektas, kuriame dalyvauti buvome pakviesti ir mes. Bendra projekto vert? siek? 70,6 t?kst. eur?. I? Europos S?jungos l??? gavome 67 t?kst. eur?, likusius kelis t?stan?ius reik?jo prid?ti i? rajono biud?eto?, ? teig? V. Turauskait?.
Seni?nijose ? apytiksliai po keliasde?imt ?idini?
Kaip Savivaldyb?s administracija gal?t? pad?ti i?valyti rajono ?emes nuo tar?os ?idini?, ??vyturio? kalbintas Imbar?s seni?nijos seni?nas Antanas Turauskis sak? ne?sivaizduoj?s.
?Toki? ter?al? i?valymas kainuoja brangiai, o rajono biud?ete, matyt, n?ra tiek pinig?. M?s? seni?nijoje toki? ?idini? bene daugiausiai, kaip ir visoki? griuv?si?, nors po truput? j? ma??ja?, ? sak? seni?nas.
Geologijos tarnybos suvestin?se teigiama, jog potenciali? tar?os ?idini?, patenkan?i? ? kelian?ius didel? ar ypatingai didel? pavoj? kategorijas, Imbar?s seni?nijoje yra 12, Darb?n? seni?nijoje ? 22, ?algirio seni?nijoje ? 27. Kitose seni?nijose skai?iai irgi nedaug skiriasi.
Did?iausi? pavoj? potencial?s tar?os ?idiniai kelia dirvo?emiui, pavir?iniams vandenims. Geolog? nuomone, giliau esan?iam gruntui bei po?eminiams vandenims toks pavojus n?ra itin didelis, nes daugelis chemini? med?iag? bei naftos produkt? laikui b?gant i?siskaido ir tampa nekenksmingi.
Ta?iau kiek reik?s laiko, kol toki? ?idini? neliks, niekas i? laikra??io pa?nekov? pasakyti negal?jo.
224,945 per?i?r? (-a)