Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos rugs?jo pabaigoje visuomen? pakviet? ? Geologinio paveldo dienai skirt? dviej? dien? kelion? po ?emaitij? ??emait?j?s geoluog?ni pavelda sliep?ne?. Ji buvo skirta supa?indinti su ?io Lietuvos regiono geologinio paveldo sl?piniais. J? itin gausu Salant? regioninio parko teritorijoje.
Vyksta vis kitame kra?te
?Geologinio paveldo diena tampa gra?ia tradicija, kuri pritraukia vis daugiau gamta, geologine aplinka ir jos s?sajomis su istorija bei kult?ra besidomin?i? ?moni?, ji skiriama ap?i?r?ti, susipa?inti, tvarkyti ir populiarinti ?mogaus globos ir d?mesio reikalingus geologijos objektus ? riedulius, atodangas, ozus, rinas, didkalves, ?altinius ir kita, ? ??vyturiui? pasakojo viena i? i?vykos organizatori?, Geologijos tarnybos vyriausioji geolog? Alma Grigien?. ? Geologijos paveldo diena kasmet vyksta vis kitame kra?te, stengiamasi aplankyti ne tik populiarius objektus, bet ir ma?iau ?inomas vietas. ?iais metais keliauta ? ?emaitij?, kur rinkom?s ?ymesnius, naujai tyrin?tus objektus, prie kuri? patogu prieiti?.
Pasak A. Grigien?s, i?vykos metu susipa?inta su Luoke, aplankytas ?atrijos kalnas, Dyburi? atodanga, pabuvota Salant? regioninio parko informaciniame centre, ?emaitijos nacionalinio parko muziejuje, vykta ? ?aukli? riedulyn?, Meds?d?i? gemorfologin? draustin?, ap?i?r?tas Barsty?i? akmuo, Gard? ozas, ?emai?i? Kalvarijos.
Did?iausias riedulynas Lietuvoje
Salant? regioninio parko vyr. specialist?s Astos Bago?ien?s ?od?iais, ?emai?iai pelnytai gali did?iuotis tur?dami ne tik did?iausi? akmen? Lietuvoje, bet ir i?skirtin? ?altin?, kurio vanduo ?verda?. ?Salant? regioninio parko teritorijoje yra daug valstyb?s saugom? gamtos paveldo objekt?. Vieni daugiau ?inomi, kiti ? ma?iau, ta?iau visi ypatingi, i?skirtiniai, verti d?mesio ir globos?, ? sak? A. Bago?ien?.
Viena i? i?skirtiniausi?, pasak vyr. specialist?s, yra Dyburi? atodanga. Plung?s rajone, ?ateiki? seni?nijoje esanti atodanga yra ir viena i? ?sp?dingiausi? Minijos up?s sl?nyje esan?i? atodang?. Pasigro??ti nuostabiu reginiu, kuris atsiveria ? Minijos sensl?n?, galima nuo atodangos vir?uje ?rengtos ap?valgos aik?tel?s.
Dyburi? atodangos plotis yra 30 metr?, auk?tis ? 33 metrai, ji nuo 2005 m. yra valstyb?s saugomas gamtos paveldo objektas. Dyburi? atodangoje Minijos up? atideng? trij? skirting? apled?jim? nuogulas, ledyno suklotus uolien? sluoksnius, kurie tarsi metra?tis pasakoja apie gamtoje vykusius procesus, suformavusius ?? vaizding? kra?tovaizd?.
I?skirtin?s Salant? regioninio parko vertyb?s yra prie? 26 t?kst. met? slinkusio paskutinio ledyno suformuoti ir iki ?iol ?kin?s veiklos nepaliesti ?aukli?, Kulali?, Erl?n? ir Igari? riedulynai. Gra?iausias i? ?i? keturi? draustiniais paskelbt? riedulyn? yra Skuodo rajone esantis ?aukli? riedulynas.
Tundr? primenan?iu kra?tovaizd?iu i?siskiriantis riedulynas yra vienas did?iausi? ir ?sp?dingiausi? riedulyn? Lietuvoje. Manoma, kad jame sl?gso apie 300 t?kst. kubini? metr? rieduli?. Did?ioji dalis ? apie 44 proc. ? atslinko i? ?vedijos, 35 proc. ? i? Aland? sal? ir Baltijos j?ros, kiti ? i? Suomijos ir Botnijos ?lankos dugno. Riedulyne vyrauja nuo 0,3 iki 1 metro skersmens akmenys, bet yra ir siekian?i? 3 metrus.
Unikaliame ?aukli? riedulyne ve?i did?iausias Lietuvoje kadagynas, auga savitos augal? bendrijos, aptinkamos retos pauk??i? r??ys. ??aukli? riedulynas yra itin lankomas objektas, juo labiau, kad tam jis yra pritaikytas: ?rengtas pa?intinis p?s?i?j? takas, ap?valgos aik?tel?, suoliukai, pauk??i? steb?jimo bok?telis.
?ia apgyvendinti lankytojams itin egzoti?ki kaln? avinai, vadinami muflonai. Tai yra did?iausia Lietuvoje muflon? banda, gyvenanti aptvare laukin?mis s?lygomis. ?i? viet? yra pam?g? ne tik vietos gyventojai, bet ir parko lankytojai: ?ia jie gali ne tik pails?ti, pasigro??ti gamta, bet ir pla?iau susipa?inti su teritorijos gamtin?mis savyb?mis.
?aukli? riedulynas yra svarbus gamtos kompleksas, turintis didel? mokslin?, estetin?, mokom?j?, aukl?jam?j? vert?, tod?l ?ia da?nai vaikams vedamos edukacin?s pamokos?, ? pasakojo A. Bago?ien?.
?aukli? riedulynas, kurio plotas yra beveik 80 ha, 1971 m. paskelbtas valstybiniu geologiniu draustiniu.
Ledyno palikimas
Salant? regioninio parko teritorijoje yra ir daugiau ?sp?dingo dyd?io rieduli?, kurie ?inomi ne tik ?emaitijoje: penktas pagal dyd? Lietuvoje ?ilal?s k?lis, Sakuo?i?, Mos?d?io akmenys.
Skuodo rajone, Puol?s kaime, p?pso Barsty?i? arba Puol?s akmuo ? did?iausias ?inomas riedulys Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos pailgos formos, jo auk?tis ? 3,6 m, ilgis ? 13,35 m, plotis ? 7,35 m, did?iausia horizontali apimtis ? apie 32 m. Riedul? sudaro deformuotas sluoksniuotas granitas. Puol?s akmuo 1997 m. ?trauktas ? Lietuvos reprezentatyviausi? geotop? s?ra??.
?ilal?s k?lis vietos gyventoj? d?mes? nuo seno atkreip? savo dyd?iu ? jo ilgis siekia net 7,48 metro, auk?tis ? 3,66 metro, d?l to buvo pavadintas Did?iuoju k?liu (?emaiti?kai k?lis ? akmuo). Padavimai mena, kad po akmeniu miega v?jo s?nus. ?alia k?lio XVI?XVII a. veik? pagoni?ka ?ventykla su ?idiniu ir akmens aukuru. Manoma, kad ?iam k?liui pagoni?kose apeigose taip pat tekdavo svarbus vaidmuo.
Didiesiems parko rieduliams savo dyd?iu n? kiek nenusileid?ia ir Sakuo?i? akmuo, kuris yra Minijos kra?tovaizd?io draustinyje. Pami?k?je prigludusio, apsamanojusio, ?sp?dingai atrodan?io akmens apimtis ? net 14,47 metro.
Netoli akmen? muziejumi gars?jan?io Mos?d?io p?pso ?sp?dingas Mos?d?io akmuo. Jo auk?tis vir? ?em?s pavir?iaus siekia 1,74 m, ilgis ? 3,55 m, plotis ? 3,34 m. ?is akmuo, kaip ir visi ?io kra?to rieduliai, yra paskutinio ledyno, slinkusio prie? 26 t?kst. met?, palikimas.
Visi min?ti akmenys yra paskelbti valstyb?s saugomais geologiniais gamtos paveldo objektais.
?altinis, kuris ,,verda?
??emaitijos regione gausu ne tik ?sp?ding? rieduli?, bet ir ?altini?. Vienas i? ?inomesni? yra Skuodo rajone, Aleksandrijos seni?nijoje, Truikin? kaime, esantis Truikin? ?altinis, dar vadinamas ?mitos versme.
Teigiama, kad tokio ?altinio Lietuvoje daugiau niekur n?ra ? tai i? ?emi? tryk?tantis ?altinis, kuris kunkuliuoja tarsi katiliukas ant lau?o. 5?6 m skersmens duburyje yra dvi versm?s: viena gelsvai rusva, kita ? ?viesiai pilk?va, priklausomai nuo dugno sm?lio?, ? pasakojo A. Bago?ien?.
?? hidrogeologin? gamtos paveldo objekt?, 1980 m. paskelbt? gamtos (hidrogeologijos) paminklu, daugelis skuodi?ki? vadina ?mitos versme ? pagal sodyboje gyvenusio ?mitos, kuris gra?iai tvark?, pri?i?r?jo ?altin?, pavard?. Teigiama, kad dabar ?altinio gylis siekia 6 metrus, nors anks?iau, manoma, buvo gilesnis.
?altinio vanden? ?mon?s naudojo ?vairiems tikslams ? linus merk?, tod?l i? j? austos drob?s b?davo nepaprastai baltos; gyd?si s?nari? ir aki? ligas; motinos ?altinyje net k?dikius specialiai prausdavusios.
Tarybiniais laikais ?altin? nor?ta u?versti akmenimis, bet nepavyko: versm?s v?l i?siver?? ? pavir?i?, paskui save ne?damos keli? spalv? sm?l?. 1974 m. per prie ?altinio b?gant? ?altup? i? akmen? sum?rytas tiltas, ?rengti suoleliai, laipteliai.
1980 m. versm? paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu, 1999 m. ? hidrologiniu objektu, o 2002 m. ?ra?ytas ? valstyb?s saugom? gamtos paveldo objekt? s?ra??.
Geologinis paveldas ? ?em?s atmintis
Kiekvien? met? tre?i?j? rugs?jo ?e?tadien? organizuoti Geologinio paveldo dien? Lietuvos geolog? s?jungos taryba nutar? 2010 m. gruod?io 9 d. pos?dyje. ?i diena skirta lankyti, tvarkyti ir populiarinti unikalius ir ?mogaus globos reikalingus geologijos objektus. Tokios dienos organizuojamos daugelyje Europos valstybi?, kiekvienoje ?alyje jos vyksta pasirinktu laiku.
Lietuvoje pirm? kart? ?iai progai skirta i?vyka 2011 m. buvo surengta ? Mol?t? rajono Aluntos-Skuduti?kio apylinkes, 2012 m. ? Dz?kijos nacionalin? park?, 2013 m. ? Akmen?s ir Ma?eiki? kra?t?, 2014 m. ? Sart? ir Gra?ut?s regioninius parkus, 2015 m. ? ?ven?ioni?, 2016 m. ? Anyk??i? kra?tus, o pernai ? ? Panemun?.
?iemet Geologinio paveldo diena organizuota jau a?tunt?j? kart?. Jos organizatori? ?od?iais, geologinis paveldas ? tai ?em?s atmintis, ir ji turi b?ti i?saugota naujoms kartoms ?emei pa?inti, moksliniam ir praktiniam tyrimui.
16,273 per?i?r? (-a)