Tre?iadienio ryt?, rugs?jo 23-?j?, minint Lietuvos ?yd? genocido dien?, Lietuvos Respublikos v?liava ties Palangos miesto savivaldyb?s pastatu buvo gedulingai nuleista. Taip atiduota pagarba genocido aukoms.
Popiet? Palangos miesto savivaldyb?s darbuotojai apsilank? Palangos miesto kapin?se, pad?jo g?li? bei u?deg? simbolines atminimo ?vakutes ant Palangos ?yd? genocido auk? kapo. ?ioje vietoje 1958 m. buvo perlaidoti 1941 m. bir?elio 27 d. pietin?je Palangos Birut?s parko dalyje su?audyt? 111 ?yd? ir kit? tautybi? ?moni? palaikai. Pagal ?yd? tautos papro?ius, ant kapo Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalk?nas bei Savivaldyb?s administracijos Kult?ros skyriaus specialistai pad?jo po atminties simbol? ? akmenuk?.
Palangos miesto savivaldyb? kiekvienais metais pamini Lietuvos ?yd? genocido dien? bei pagerbia ?uvusi?j? atminim?. Pra?jusiais metais ?vakut?s u?degtos bei atminimo akmenukai pad?ti ant kapo Palangos ?yd? ?udyni? vietoje, Kunigi?ki? mi?ke. ?ioje vietoje 1941 m. spalio 12 d. buvo nu?udyta apie 200-300 Palangos ?yd? bendruomen?s moter? ir vaik?, kurie nuo 1941 m. bir?elio 26 d. buvo kalinami Valteri?k?s kaime buvusiame ma?ajame gete.
1869 m. Palangoje gyveno 979 ?ydai (476 vyrai, 503 moterys), jie vert?si tradiciniais verslais: prekiavo, u?siimin?jo amatais, jiems priklaus? kar?emos. 19 a. pabaigoje ?ydai Palangoje gyveno aktyv? visuomenin? gyvenim?, veik? apie 7 gintaro parduotuv?s ir dirbtuv?s. 20 a. prad?ioje ir tarpukariu j? ?sik?r? daugiau ? i? viso apie 10. Tarpukariu ?ydai u??m? pareigas miesto administracijoje. 1933 m. Palangai suteiktos miesto teises, ? taryb? buvo i?rinkta 11 ?yd?. Palangoje veik? ?yd? smulkaus kredito bankas, hebraj? prad?ios mokykla, religin? mokykla ? chederis, sinagogos.
Masin?s ?yd? ?udyn?s Palangoje prasid?jo 1941 m., Vokietijai u?puolus Soviet? S?jung?. Bir?elio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos ?yd? bendruomen?s nari?.
I? ?yd? istorijos Palangoje:
Palangoje ?ydai gyveno nuo XV a. antrosios pus?s. 1487 m. Palangoje jau veik? ?yd? laidojimo brolija Chevra Kadi?a, tod?l ?is faktas leid?ia teigti, kad miestelyje jau buvo ?yd? bendruomen?. XVII a. ?ydai sudar? nema?? Palangos gyventoj? dal?, jie savo darbais steng?si nedidel? gyvenviet? paversti klestin?iu miestu.
1540 m. karalius ?ygimantas I Senasis suteik? ?ydams privilegij? statyti pirm?j? sinagog? ir kitus sakralinius statinius Palangoje. Tais pa?iais metais buvo ?kurtos ir kapin?s. 1662 m. Palangoje gyveno 40 ?yd? (24 vyrai ir 16 moter?). 1693 m. ?ydai Palangoje gavo miestie?i? teises ir gal?jo ?sigyti ?em?s sklypus, statyti namus, u?siimti prekyba.
1738 m. i? 56 apstatyt? sklyp? Palangoje 13 priklaus? ?ydams. Dauguma sklyp? buvo ?iaurin?je dalyje. 1739 m. vakarin?je Palangos pus?je buvo penki ?yd? sklypai, o rytin?je ? keturi ?yd? sklypai su krautuv?l?mis, stov?jo namas su kar?ema, o u? jo ? sinagoga.
1742 m. gegu??s 21 d. karalius Augustas II patvirtino ar i? naujo suteik? ?ydams teis? gyventi Palangoje. 1765 m. Palangos kahalui (?yd? bendruomenei) priklaus? 398 ?ydai. 1779?1781 m., J. Masalskiui perimant Palangos seni?nij?, sudarytas i?samus miestelio inventorius ir planas. Inventoriuje apib?dintos trys Palangos dalys: kaimaviet? ? ?senasis miestelis? (sermiestis) ir dvi miestelio dalys, i?sid?s?iusios skirtinguose R???s (Ron??) krantuose: ?iauriniame krante ? ??yd? miestas?, o pietiniame ? ?miestas?. Sura?yta 70 sklyp?. Dauguma ??yd? miesto? sklyp? buvo i?sid?st? abipus Klaip?dos (tuometinio Memelio) ? Liepojos kelio. 1794 m. i? 86 sklyp? 18 priklaus? ?ydams.
1816 m. duomenimis, Palangoje buvo daugiau nei 30 sodyb?, priklaususi? ?ydams. Kahalui priklaus? sinagoga, mokykla, pirtis ir ant kalno ?kurtos kapin?s. 1817 m. Palangoje gyveno 688 ?mon?s. I? j? ? 439 (219 vyr? ir 220 moter?) buvo ?ydai, nepriklausantys Palangos dvaro jurisdikcijai, mokantys mokes?ius dvarui u? sklypus.
1850 m. Palangoje sura?yti 729 ?ydai. 1863 m. ?kurta ?yd? prekybinink? gildija. XIX a. antrojoje pus?je pagaus?jo ?yd? gyventoj?. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, i? j? ? 925 ?ydai ir sudar? 43 % vis? gyventoj?.
Kaip ir daugelyje Lietuvos miest?, taip ir Palangoje, ?ydai vert?si tradiciniais verslais: prekiavo, tur?jo amat? dirbtuves.
XIX a. pabaigoje ?ydai Palangoje gyveno aktyv? visuomenin? gyvenim?, veik? apie 7 gintaro parduotuv?s ir dirbtuv?s. XX a. prad?ioje ir tarpukariu j? ?sik?r? daugiau ? i? viso apie 10. Did?ioji dalis priklaus? ?ydams, o jose dirbo ?yd? tautyb?s darbininkai. Be gintaro apdirbimo ir prekybos verslo, Palangoje buvo si?lomas ir kit? socialini?, kasdieni? paslaug? spektras. ?ydai Palangoje buvo ir kurortini? versl?, toki? kaip nuomos, gydykl?, pension? pirmeiviai. D?l toki? versl? Palanga tapo Lietuvos vasaros kurortinink? centru. Visos dirbtuv?s, ?mon?s ir ?vairios parduotuv?s koncentravosi pagrindin?je Vytauto gatv?je.
Tarpukariu ?ydai u??m? pareigas miesto administracijoje. 1933 m. Palangai suteiktos miesto teises, ? taryb? buvo i?rinkta 11 ?yd?. Palangoje veik? ?yd? smulkaus kredito bankas, hebraj? prad?ios mokykla, religin? mokykla ? chederis, sinagogos. 1938 m. Palangoje kilo didelis gaisras, kuris sunaikino beveik vis? ?yd? gyvenam?j? kvartal?.
1941 m., Vokietijai u?puolus Soviet? S?jung?, Palangoje prasid?jo masin?s ?yd? ?udyn?s. Bir?elio 27 d. ir spalio 12 d. ?vykdyt? ?udyni? aukomis tapo daugiau nei 300 Palangos ?yd?.
Po Antrojo pasaulinio karo ?yd? Palangoje suma??jo. 1970 m. ?ia gyveno 31 ?ydas, po 9 met? j? liko tik 12. Prie? Nepriklausomyb?s atk?rim? Palangoje gyveno 26 ?ydai.
?yd? tautyb?s ?mon?s pasi?ym?jo verslumu, kult?ros puosel?jimu, bendruomen? ?d?jo pastang?, kad Palanga tapt? turtingu miestu, o tarpukario metais ? populiariu kurortu. Deja, gaisrai, sovietmetis paliko nedaug atmintin? ?enkl?, kurie gal?t? priminti apie kadaise klest?jusi? Palangos ?yd? bendruomen?.
196,972 per?i?r? (-a)