Antradien? Seimas nutar?, kad vaikai ? mokykl? turi i?eiti anks?iau, ta?iau ??vyturio? kalbinti m?s? kra?to specialistai tokiose pataisose ??velgia itin daug tr?kum?.
Kategori?kai nesutinka ? d?l vaiko brandos
Vydmant? gimnazijos prie?mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo jungtin?s grup?s aukl?toja Inga Urencien? kategori?kai nesutinka su tokiu sprendimu.
?Pati auginu pirmokus, dvynukus. Absoliu?iai prie?tarauju mokyklos ankstinimui. 23 metus dirbu ?? darb?, i? savo patirties galiu pasakyti, kad ?tai, dabar turiu grup?je 17 ?e?iame?i? ir 3 penkiame?ius. Skirtumas trap j? yra labai didelis, ?e?iame?iai jau domisi ir skaitymu, bendrauja, yra savaranki?kesni. Ta?iau met? gale penkiame?iai d?iaugiasi pas mus pabuvoj?, jiems kitais metais b?na lengviau, jau ?ino vis? tvark?, patiria ma?iau streso?, ? patirtimi dalinasi aukl?toja.
?O kai kurie ma?esni juk dar net vis? gars? ai?kiai nei?taria. Svarbiausia yra vaiko socialin? branda ir savaranki?kumas. Nors m?s? grup?je jau vyksta ?aidim? forma u?si?mimai, kuri? metu vaikas pratinamas i?laikyti d?mes?, susikaupti, ta?iau apie rankos lavinim? ir savaranki?kum? n?ra net kalbos?, ? sak? I. Urencien?.
Ai?ku, kaip pasteb?jo pedagog?, vaikams i? socialiai riziking? ?eim? ugdymo ?staigoje jau?iasi gerai, yra aprengti, pavalg? ir gauna daugiau d?mesio nei namuose.
Vydmanti?k? sako, kad su mokyklos ankstinimu sutikt? tik tokiu atveju, jei paai?k?jus, kad vaikas nepakankamai brandus, jis b?t? paliekamas antriems metams. Ta?iau tokiu atveju didel? sm?g? gali patirti vaiko t?vai.
?Penkiame?iai vaikai yra labai jautr?s ir pa?eid?iami, jau, ?i?r?k, nesulauk? piet?, a?aroja, dar neu?sira?o savo vardo. Arba, jei u?sira?o, be, pavyzd?iui, u?ra?o savo t?v? vard? pirmas raides. A? klausiu, kas ?ia? Ir jie man atsako: ??ia t?tis, mama ir dar ses?s vardo raid??. Ir tai jiems rei?kia ?a??. Tai apie koki? mokykl? mes galim kalb?t?? ? toliau kalba I. Urencien?.
Penkiame?iui dar reikia daug miego
Darb?ni?k? mi?rios dar?elio grup?s aukl?toja Vita Jonikien? irgi nauj? vald?ios sprendim? vertina neigiamai: ?Nes 6-7 met? vaikai tikrai skiriasi. Nepritariu, kad penkiametis gali lankyti mokykl?. Ne tik d?l to, kad nesugeba apsirengti. Tokio am?iaus vaiko ritmas visai ne tas, jam dar reikia daug miego ir poilsio?.
V. Jonikien? atvirauja, kad nerim? jau?ia specialistai.
?Ne?inom kaip ?ia bus, turb?t ir metinukai atsidurs dar?elyje, nes vaikus ank??iau i?leidus ? mokykl? juose atsirast? daugiau viet?. I? savo patirties kaip mama galiu pasakyti ? auginu penkiamet? ir tikrai negaliu ?sivaizduoti, kad ji eit? ? mokykl?. Mergait? tikrai dar n?ra subrendusi pirmai klasei. Man sunku ?sivaizduoti, kaip penkiametis vienas p?stute namo pareit?, o dirbantiems t?vams atva?iuoti vaiko pasiimti taip pat b?t? nelengva. O v?liau namie su juo taip pat ka?kas tur?t? u?siimti?, ? abejon?mis dalijasi pedagog?.
V. Jonikien?s manymu, svarbiau nei vaikus anks?iau i?leisti ? mokykl?, o, pavyzd?iui, dar?elio lankym? padaryti privalomu.
?Ir nereikt? atsi?velgti vien ? socialiai rizikingas ?eimas, o ? pa?ius vaikus, j? poreikius ir brand?. Vaikas vaikui nelygus, taip pat nuo met? priklauso. Taip pat i? savo patirties galiu pasakyti, kad vienais metais vaikai pasitaiko ma?iau brand?s, kitais brandesni, ma?iau gab?s ir gabesni,? ? t?sia mintis pa?nekov?.
?Manau, ank??iau buv? testai buvo visai geras dalykas. Vaikas vaikui nelygus, tod?l papras?iausia b?t? tai patikrinti mini testais. Ank??iau buvo ir brandos komisija. Tuomet ir t?vams b?t? lengviau pasakyti, kad, tarkim, j?s? vaikui ?itoje srityje reikia paaugti, ir jiems b?t? palikta galimyb? apsispr?sti. O ir vaikui ma?iau streso, nes jis neb?t? spaud?iamas nuo tokio jauno am?iaus, kai yra dar labai jautrus, atitikti ka?kokiems reikalavimams, kuri? gal visai nesupranta. Nes vaikai iki 6 m. dar tikrai nori ?aisti. Arba, kei?iantis ?statymui, tur?t? keistis ir ugdymo priemon?s, mokantis turi atsirasti daugiau ?aidim?. Taip pat reikt? vaikus jau nuo ank??iau mokyti susikaupti ir i?s?d?ti vienoje vietoje?, ? kalba darb?ni?k?.
Aukl?toja ?sitikinusi, priimantieji tokius ?statymus tur?t? labiau pasigilinti ? ikimokyklinio ugdymo programas.
?Ir dar?elyje vaikai tikrai turi daug darbo, nes b?tent dar?elyje vyksta didysis pasirengimas mokyklai. ?ia per trump? laik? susipa??stama su daug nauj? dalyk?, vaikai mokomi sutelkti d?mes?, atlikti ?vairias u?duotis. Sunku ?sivaizduoti, kad vis? ?? mokym? reikt? dar paankstinti?, ? sako V. Jonikien?.
Penkiame?iai per ma?i pralaim?jimams
Klaip?dos pedagogin?s psichologin?s tarnybos direktor? Ulijana Petraitien? sako, jog d?iaugiasi poky?iais ?vietimo srityje, bet pabr??ia, kad tam turi b?ti pasiruo?ta.
?O ?iai dienai mes neturim metodikos, specialist?, klasi? ir tinkam? priemoni?. Gal reikia loveli?, kad juos b?t? galima pamigdyti. Tokiems ma?iems vaikams dar reikia poilsio, jie nori ?aisti. D?l to man kyla abejoni?. Vaikai yra skirtingi, vieni pagal savo raid? gali b?ti pasireng? ugdymui, kiti dar ne. A? esu ?mogus, kuriam labai svarbu, ? koki? aplink? ateis tas penkiametis. Jei bus taikomos ?aidybin?s metodikos, tada tikrai puiku, bet ?iuo metu tokios med?iagos Lietuvoje nematau?, ? sako psicholog?.
U. Petraitien? akcentuoja, kad b?tina suprasti, kaip jaunesnio am?iaus vaikai, susid?r? su sunkumais, elgiasi ir m?sto. Ypa?, kad ugdymo proceso metu vaikui visuomet i?kyla sunkum?.
?Tokie vaikai dar per ma?i mokytis pralaim?ti. O einant ? mokykl? reikia tai suprasti, kitaip vaikui gali b?ti visi?kai sugriautas pasitik?jimas savimi ir sutrikdytas tolesnis asmenyb?s vystymasis. Svarbu ?inoti, kad ne visada b?si pirmas. Reikia, kad ir vaikas geb?t? susikaupti, mok?t? atlikti u?duot??, ? tvirtina specialist?.
Psicholog? atkreipia d?mes? ir ? vaikus su specialiaisiais poreikiais, kuri? Lietuvoje, anot jos, turi kas penktas vaikas.
?Tokiu atveju mokymosi procesas reikalauja daugiau pastang? ir l?t?ja. D?l ?io naujo sprendimo, manau, mes tur?sime gerokai daugiau klient?, kurie sunkiai adaptuosis mokymosi procese. Nors ir be to sutrikim? kasmet daug?ja, ? teigia ??vyturio? pa?nekov?. ? Sunku pasakyti to prie?astis, nes mes dirbame jau su pasekm?mis, su faktais. Galb?t sutrikim? augim? nulemia ir geresn? diagnostika? Galb?t gamtos ekologijos problemos, jei mes tiek ter?iame aplink??.
Psicholog? pabr??ia, kad ma?i vaikai turi b?ti labai stebimi, nes jie yra jautr?s, turi b?ti pri?i?rimi, tod?l ugdymas tur?t? b?ti ?aidybinis, pa?intinis.
Taigi, priimant toki? patais? ypa? svarbu ger? specialist? parengimas.
?Bet ar ?manoma per metus atlikti kokybi?kus pakeitimus? To a? nematau. Bet b?kim optimistai, o gal viskas bus gerai? Juk visos naujov?s visada sulaukia tam tikr? i???ki??, ? sako U. Petraitien?.
Specialist? paai?kina, kad paankstinus ugdymo prad?i? vaikas i? esm?s nepajus poky?i?, nes vaikas i? prigimties ? pasaul? ateina kaip ? nauj? viet?. Taigi, da?niausiai yra atviras naujov?ms.
?Vaikai visur moka b?ti, tik juos reikia pripratinti, tinkamai priimti. Vaikui svarbiausia yra, kad aplinka b?t? ugdanti. Taigi, ?ia did?iausia atsakomyb? krenta ant aukl?toj? ir mokytoj? ant vis? specialist?, ar jie bus pasireng?, tinkamai paruo?ti ir taip pat nusiteik? priimti ma?esnius vaikus, kurie yra dar jautresni. O visa kita yra adaptaciniai klausimai?, ? tvirtina psicholog?.
? LR Seimas ?m?si prezidento Gitano Naus?dos si?lymo ankstinti vaikams mokyklos prad?i?, ?vesti privalom? dar?eli? lankym? socialin?s rizikos ?eim? vaikams.
? Prezidento inicijuotos ?vietimo ?statymo pataisos numato vaik? prie?mokyklin? ugdym? prad?ti nuo penkeri?, o pradin? ? nuo ?e?eri? met?.
? Ikimokyklinis ugdymas socialin?s rizikos ?eim? vaikams privalomas tapt? nuo 2021 met?, prie?mokyklinio ugdymo ankstinimas tur?t? ?sigalioti nuo 2023 met?, o pradinio ? nuo 2024-?j?.
22,306 per?i?r? (-a)