Neprie?i?ra ? viena i? keturi? smurto prie? vaikus form?. Statistika rodo, kad Lietuvoje neprie?i?ra yra antra pagal da?num? po fizinio smurto. Vaiko teisi? specialistai pastebi, kad dalis visuomen?s vis dar klaidingai suvokia neprie?i?r? ? ?sivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visi?kai apleistas, badauja, gyvena antisanitarin?mis s?lygomis, nelanko mokyklos.
Emocinis vaik? apleistumas ? ?iandieninio gyvenimo ryk?t?
Ta?iau ?iandien yra nema?ai vaik?, kuri? fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami d?l didelio t?v? u?imtumo ar d?l to, kad jie nesuvokia vaik? poreiki?. Da?nai tokios ?eimos net nepatenka ? socialin?s rizikos ?eim? grup?.
Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisi? apsaugos skyriaus psicholog? Romalda Stasionien? sako, kad vaiko teisi? specialistai da?niausiai susiduria su kritiniais atvejais, kai akivaizd?iai yra netenkinami ar prastai tenkinami vaiko fiziniai bei ugdymosi poreikiai. Ta?iau nuo emocinio apleistumo (emocin?s neprie?i?ros) ken?ia neretas vaikas vadinamose ?normaliose? ?eimose. Emocin? vaiko apleistum? i? ?alies greitai pasteb?ti n?ra lengva. Labai svarbu, kad t?vai patys suvokt?, jog ?aloja vaik? ir kuo skubiau liaut?si tai dar?.
?Emociniu apleistumu galima vadinti toki? vaiko b?sen?, kai yra neatliepiama jo emociniams poreikiams. Vaikai gali b?ti viskuo apr?pinti materialiai, lankyti kelis b?relius, bet patirti emocin? neprie?i?r?. T?vai, siekdami karjeros ar vystydami versl?, ma?ai skiria d?mesio vaikui. Kartais jie labiau domisi pa?ymiais, bet ne vaiko i?gyvenimais. Vaiko pasiekimai jiems neretai b?na svarbesni, nei jo emocin? gerov?. Vaik? pasiekimai t?vams padeda patenkinti savo pa?i? poreik? jaustis svarbiu. Vaik? nes?km?s juos nuvilia. Vietoj paguodos ir padr?sinimo, vaikas gauna ?ini? ? ?tu mane nuvylei?, ? sako psicholog? R. Stasionien?.
Pasak specialist?s, emoci?kai apleist? vaik? problemas t?vai nuvertina, ignoruoja, savo r?pes?ius laiko svarbesniais. Augdamas vaikas negauna pakankamai emocinio palaikymo, padr?sinimo ir tai gali sukelti ilgalaiki? pasekmi?.
?Emocinis apleistumas vaikyst?je gali tur?ti skaud?i? pasekmi? visam ?mogaus gyvenimui. ?i? smurto form? patiriantis vaikas tiek vaikyst?je, tiek v?liau suaug?s gali i?gyventi vidin? tu?tum?, socialin? nerim?, sav?s nuvertinim?. Jis gali nuolat siekti ?tikti kitiems, tur?ti polink? ? saviagresij?, priklausomybes?, ? sako vaiko teisi? gyn?ja.
Neprie?i?ros formos
Neprie?i?ra ? nuolatinis vaikui b?tin? fizini?, emocini? ir socialini? poreiki? netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis ?al? ar keliantis pavoj? vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. I?skiriamos trys neprie?i?ros formos ? fizin?, emocin? ir ugdymosi. Pasak vaiko teisi? specialist?, da?nai problem? turin?ioje ?eimoje vaikai greta neprie?i?ros patiria ir kit? smurto form? ? fizin?, psichologin?, seksualin?, tod?l pasekm?s b?na kompleksin?s.
Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialist? ? gyn?ja Simona Zlatkauskait? sako, kad su vaiko neprie?i?ra susiduria beveik kasdien, daugiausia prane?im? ? apie fizin? neprie?i?r?.
?Pavyzd?iui, i? mokyklos gauname prane?im?, kad vaikas ateina nuolat alkanas, nenusipraus?s, kad nuo jo dvelkia nemalonus kvapas. Netgi gauname prane?im?, kad vaikas sukand?iotas blaki?. B?na prane?im? ir i? gydymo ?staig?. Pavyzd?iui, gydytoj? manymu, vaikui b?tinas stacionarus gydymas, ta?iau t?vai nesutinka guldyti ? ligonin?, nesutinka su gydytoj? diagnoze. Atsisakymas suteikti vaikui b?tin? pagalb? irgi yra neprie?i?ra?, ? sako S. Zlatkauskait?.
Fizin? neprie?i?ra ? tai vaiko fizini? poreiki? netenkinimas: nuolatinis vaiko palikimas be prie?i?ros, i?varymas i? nam?, nenuosekli prie?i?ra, nuolat besikei?iantys vaik? pri?i?rintys ?mon?s (gal net nepa??stami vaikui), vaikas paliekamas asmenims negebantiems u?tikrinti prie?i?r? ? per jauniems, ne?galiems, apsvaigusiems ir pana?iai.
Pasak R. Stasionien?s, sveikai vaiko raidai svarbi ir emocin? jo b?sena. Jei t?vai ar kiti juo besir?pinantys suaugusieji nepadeda vaikui susidoroti su sud?tingais jausmais, neatliepia jo emocini? poreiki?, tai vadinama ? emocine neprie?i?ra. Specialistai i?skiria pagrindinius emocinius vaik? poreikius ? tai saugus prisiri?imas (vaiko poreikis patirti meil?, bes?lygin? pri?mim?, saugumo jausm?); autonomija (vaiko poreikis jaustis geban?iu, savaranki?ku, suaugusiems skatinant tapatumo vystym?si); laisv? i?reik?ti savo jausmus ir norus (ir neb?ti atstumtam ar nubaustam d?l to); ?aidimas ir spontani?kumas (poreikis b?ti spontani?ku ir k?rybi?ku, laimingu, d?iaugsmingu vaiku); realisti?kos ribos.
Dar viena neprie?i?ros forma ? ugdymosi neprie?i?ra. ?i smurto forma paprastai pastebima tuomet, kai vaikas pradeda lankyti ugdymo ?staig?.
?Ugdymosi neprie?i?rai priskirtume leidim? vaikui neiti ? mokykl? ar netgi skatinim? neiti. Tam prie?as?i? gali b?ti ?vairi?. Pavyzd?iui, t?vai ar kiti vaik? pri?i?rintys asmenys neleid?ia jam eiti ? mokykl?, kad vaikas pri?i?r?t? ma?esnius brolius ar seseris, atlikt? kitas suaugusi?j? pareigas. Kartais vaikas skatinamas neiti ? mokykl? ir tuo pa?iu j? pri?i?rin?i? asmen? yra ?traukiamas ? nusikalstam? veikl?, skatinamas elgetauti, vagiliauti?, ? sako R. Stasionien?.
Pasak specialist?s, ugdymosi neprie?i?rai priskiriamas ir nesir?pinimas vaiko specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Skurdas n?ra laikomas neprie?i?ra
R. Stasionien? ramina t?velius, kad skurdas ar nepriteklius d?l objektyvi? prie?as?i? tikrai n?ra laikomas neprie?i?ra.
?Kartais t?vai nuog?stauja, kad gali b?ti apkaltinti neprie?i?ra d?l to, kad nei?gali nupirkti vaikui norimo daikto, padaryti namie remonto ar kad neturi erdvesnio b?sto. Sunkesn? materialin? pad?tis tikrai nerei?kia, kad vaikas patirs neprie?i?r??, ? pabr??? R. Stasionien?.
?T?vai galb?t stengiasi vaikus pri?i?r?ti ir apr?pinti, bet jie tiesiog neturi resurs?, kad tai padaryt? tinkamai. Jei matome, kad ?eimoje tiesiog yra skurdas ir nepriteklius, mes tikrai to nelaikome neprie?i?ra?, ? prid?r? S. Zlatkauskait?.
Kaip atpa?inti, kad vaikas galimai patiria neprie?i?r??
Pasak R. Stasionien?s, galimos neprie?i?ros po?ymiai did?i?ja dalimi priklauso nuo to, kokio am?iaus yra vaikas. Neprie?i?r? galima ?tarti jei:
K?dikis ar ma?as vaikas yra apati?kas, neverkia, nesi?ypso, ne?aid?ia, neatliepia ? kit? ?moni? kalbinim?, stokoja smalsumo, linguoja, dau?o galv?, ?vairiai perd?tai save ramina, perd?tai save stimuliuoja, nesikreipia pagalbos ? t?vus, prastai vystosi, nors jo raida v?luoja, o t?vai to nepastebi. Pasak specialist?s, pasteb?jus i?vardintus po?ymius, taip pat svarbu ?vertinti, ar vaikas neturi koki? nors raidos sutrikim?.
Mokyklinio am?iaus vaikas da?nai apsiverkia, yra depresi?kas, ateina ? mokykl? nepusry?iav?s, u?miega pamok? metu, sunkiai susikaupia. Ateina ? mokykl? per anksti arba po pamok? neina namo, da?nai v?luoja ar nelanko mokyklos, da?nai atrodo atsiriboj?s, neatlieka nam? darb?, nesistengia, sistemingai gadina mokyklos daiktus, mokymosi priemones. Yra padidintai aktyvus ar per ma?ai aktyvus, meluoja, vagia i? draug?, elgiasi ?iauriai. Vaiko dantys nepri?i?r?ti, netaisyti, jis neturi akini?, nors vaikui j? reikia, nesilaiko higienos, nuo vaiko sklinda blogas kvapas.
?Da?niausiai sutrik?s elgesys liudija ilgalaik? neprie?i?r?, yra jos pasekm?. Tokie vaikai gali tur?ti sunkum? santykiuose su bendraam?iais, da?nai bendrauja su vyresniais, taip siekdami bet kokia kaina sulaukti to, ko negavo i? savo t?v?. Pamenu vien? vaik?, kuris mokykloje pasilikdavo tol, kol budinti i?pra?ydavo ir liepdavo eiti namo. V?liau, paaug?s vaikas nuolat b?gdavo i? nam?. Kaskart, kai surasdavo j? policija, tai leisdavo jam pasijusti svarbiam, reikalingam?, ? pasakoja R. Stasionien?.
Socialin? reklama apie vaiko neprie?i?r? ?i?r?kite ?ia.
Kokia pagalba teikiama, jei vaikas patiria neprie?i?r?
Kadangi vaiko neprie?i?ra yra viena i? smurto r??i?, ? prane?im? apie galim? neprie?i?ros atvej? vaiko teisi? gyn?jai reaguoja kaip ? prane?im? apie smurt? ? vykstama ? vaiko gyvenam?j? viet?.
??vertiname vaiko gyvenimo s?lygas. Pirmiausia pasikalbame su vaiku, i?klausome jo nuomon?, tada kalbam?s su t?vais. Jei matome, kad ?iuo metu aplinka namuose tikrai n?ra tinkama vaikui gyventi, kad vaikui reikalinga kita gyvenamoji vieta, jei tikrai matome rizikos veiksni? ? r?pinam?s vaiko perk?limu ? saugi? aplink??, ? sako S. Zlatkauskait?.
Pasak specialist?s, apgyvendinant vaik? saugioje aplinkoje, prioritetas visada teikiamas biologinei ?eimai ? ie?koma vaiko giminai?i?, artimais emociniais ry?iais susijusi? asmen?, pas kuriuos vaikas gal?t? jaustis saugiai ir kur? laik? pagyventi, kol bus teikiama pagalba t?vams. Jei min?t? asmen? rasti nepavyksta, vaikai laikinai apgyvendinami pas globotojus ar krizi? centruose.
?Kai vaikui randame saugi? aplink?, vertiname ?eimoje esam? situacij?, nustatome pagalbos poreik? ir kreipiam?s ? savivaldyb?, inicijuodami atvejo vadyb?. Priklausomai nuo esam? rizikos veiksni?, ?eimai teikiama pagalba?, ? sak? vaiko teisi? gyn?ja.
Pasak jos, jei nustatoma, kad t?vams tr?ksta socialini? ?g?d?i? auginti ir tinkamai pri?i?r?ti vaik? ? si?loma lankyti t?vyst?s ?g?d?i? mokymus.
Susid?rus su vaiko neprie?i?ra, da?nai i?ai?k?ja, kad t?vai turi ?aling? ?pro?i?, yra priklausomi nuo alkoholio, psichotropini? med?iag?. Tokiais atvejais jiems si?loma kreiptis ? priklausomyb?s lig? centrus, lankyti gydymo programas.
Socialiniai darbuotojai da?nai lankosi ?eimoje, tikrina, ar t?vai sprend?ia turimas problemas, ar kei?ia savo gyvenimo b?d?, ar gerina gyvenimo s?lygas vaikams. Dedamos visos ?manomos pastangos, kad vaikas gal?t? sugr??ti ? savo biologin? ?eim?.
Sigita Zumeryt? Arlauskien?
Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos socialin? reklama apie vaik? neprie?i?r? – https://youtu.be/Dvqg7KttQLM
142,445 per?i?r? (-a)