2020-?j? ruden?, s?kmingai pra?j?s atrank?, Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro orkestre smuiku groti prad?jo Vladislav Adelkhanov, Sakartvelo ir Did?iosios Britanijos pilietybes turintis profesionalas, garsaus Ukrainos kompozitoriaus proan?kis, 1990-aisiais dirb?s koncertmeisterio pad?j?ju garsiame kameriniame orkestre ?Maskvos virtuozai?. Dar b?damas studentas bei dirbdamas korepetitoriumi V.Adelkhanov smuiko meno paslap?i? mok? garsaus smuikininko Leonido Kogano an?k?, v?liau taip pat tapus? ?inomu smuikininku, Dmitrij? Kogan?.
– Kaip prad?jote dirbti Klaip?dos valstybiniame muzikiniame teatre?
– Pernai gruod? gavau kvietim? dirbti koncertmeisteriu keliose Klaip?dos kamerinio orkestro programose. Taigi ?i? met? saus? pirm? kart? atvykau ? Klaip?d?. ?iek tiek susipa?inau su miestu, susiradau draug?. Pasibaigus sutar?iai i?vykau ? Bulgarij?, kur anks?iau mokiau smuiko nacionalin?je muzikos mokykloje, Sofijos mieste. Kaip tikriausiai atsimenate, pavasar? ir vasaros prad?ioje karantinas k?l? nerim? ne tik muzikos pasauliui, bet ir visai visuomenei. Taip buvo ir Bulgarijoje. Koncert? sal?s, orkestrai, mokymo ?staigos – viskas buvo u?daryta. Liepos m?nes? su?inojau, kad Muzikinis teatras skelbia konkurs?, nes ie?ko orkestro smuikininko. Klaip?da ir visa ?alis man buvo palikusi ger? ?sp?d?, tad nutariau kandidatuoti. Rugpj??io m?nes? i? Bulgarijos persik?liau ? Lietuv?, s?kmingai sugrojau privalom? konkursin? program? bei buvau priimtas ? Muzikinio teatro orkestr?. Atrodo, kad taip mano gyvenime ir tur?jo nutikti. Prie? tai tik retkar?iais grodavau teatro spektakliuose: nesvarbu, ar tai b?t? operos ar dramos spektakliai su muzikine palyda. Bet mano prosenelis Semion Steinberg (1887-1955), kurio niekada nebuvau sutik?s, buvo Ukrainos kompozitorius, dirigentas, dirb?s muzikos vadovu Ukrainos valstybiniame ?yd? teatre. Dirbdamas Muzikiniame teatre tarsi pagerbiu jo atminim?.
? Kaip Jums patinka m?s? teatro repertuaras?
– Mano nuomone, Muzikinio teatro repertuaras ?vairus, tinkantis skirting? pom?gi? ir poreiki? publikai. Orkestras groja klasikinius ?edevrus, tokius kaip W.A.Mozarto opera ?Don ?uanas?, ir lengvesnius, linksmesnius pastatymus, pavyzd?iui, Jacques’o Offenbacho operet? ?Orf?jas pragare?. Man patinka tai, kad repertuare nuolat pristatomi nacionalini? kompozitori? sukurti k?riniai, kaip talentingiausio meistro Eduardo Balsio baletas ?Egl? ?al?i? karalien??. Netrukus bus pastatytas puikus Sergejaus Prokofjevo baletas ?Romeo ir D?uljeta?, kurio muzika jau seniai pripa?inta visame pasaulyje. Be pagrindinio teatro repertuaro, Muzikinio teatro orkestras turi tradicij? rengti kamerin?s muzikos koncertus. Kadangi ?iuo metu mieste n?ra daugiau simfonini? orkestr?, kurie gal?t? dovanoti orkestrin?s did?i?j? kompozitori? literat?ros pavyzd?i?, m?s? orkestras imasi ?ios atsakomyb?s. Taip jis atlieka savoti?k? ?vietimo misij?. Tai Muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozai?io nuopelnas. Manau, kad man ir kolegoms pasisek?, kad jis yra orkestro vadovas. Ruden? su kolegomis atlikome Ludwigo van Beethoveno ?e?t?j? (Pastoralin?) simfonij?. Mane sujaudino ir ?kv?p? tai, kaip maestro T.Ambrozaitis dirigavo ?i? muzik?. Tokie ?edevrai atskleid?ia, ko vertas konkretus muzikantas. I? vos pastebim? detali?, esan?i? T.Ambrozai?io interpretacijoje, galima pajausti, kad dirigentas atstovauja Europos tradicijas, tikr?j? mokykl?, kuri? taip svarbu i?saugoti ir perduoti ateities kartoms.
– Turite dvigub? pilietyb??
– Gimiau ir augau Gruzijoje, Tbilisio mieste, daugiataut?je ?eimoje. Mano ?eima kalb?jo gruzin?, arm?n? kalbomis, bet daugiausiai bendravo rus? kalba. Mano motinos, kuri pagal tautyb? yra pusiau arm?n?, ketvirtadalis gruzin? ir ketvirtadalis rus?, gimini? likimas buvo daugma? pasisek?s, kiek tai buvo ?manoma bol?evik? valdymo laikotarpiu. Mano t?vo: pusiau ?ydo, pusiau arm?no, giminai?i?, ir ypa? mano seneli?, likimas buvo sunkesnis. Abu jie, mano mo?iut? ir senelis, buvo i?tremti ? Gulag? 1940-aisiais d?l i?galvot? nes??ining? kaltinim?, kaip da?nai tuo metu nutikdavo. Tremtyje, Rusijos ?iaur?je, jie ir susitiko: jis i? Ukrainos, ji – i? Gruzijos. Jie ?simyl?jo ir suk?r? ?eim?. Mano mo?iut? mir? tremtyje, o senelis toliau buvo kalinamas. Laimei, mano t?v? ir jo brol? teta i? motinos pus?s pa?m? ? Tbilis?. Tada, 1950-?j? prad?ioje, antisemitin?s nuotaikos buvo stiprios, tod?l teta nor?dama palengvinti vaik? dali? nusprend? pakeisti ?ydi?kas pavardes ir net t?vavard?ius (mano atveju Naum) ? savo pavard?. Beje, mano ?eima nuo man?s ilgai sl?p?, kad mano t?vas yra pusiau ?ydas. Ta?iau b?damas suaug?s nusprend?iau pakeisti pavard? ? tikr?j?. Nu?jau ? archyv?, pasi?miau dokumentus ir de?imtojo de?imtme?io pabaigoje gavau dar vien? pas? su pavarde ?Steinberg?. ?i pavard? vis dar yra mano Sakartvelo pase. Bet turiu ir Jungtin?s Karalyst?s pas?, kur? gavau v?liau, nes dvylika met? gyvenau ir dirbau ?kotijoje bei Anglijoje. Ir kadangi mano briti?ka istorija prasid?jo dar 1990-?j? viduryje, o daugumoje dokument? buvau ?ra?ytas pavarde Adelkhanov, kai gavau Jungtin?s Karalyst?s pas?, nereikalavau keisti pavard?s, kad tik neprailgin?iau ?io proceso. Be to, dauguma vaikyst?je ir jaunyst?je sutikt? ?moni? mane ?ino kaip Adelkhanov, tad man taip patogiau.
– Grojate smuiku. Ar tai J?s? m?gstamiausias instrumentas?
– Esu kil?s i? muzik? ?eimos. Kaip min?jau, mano prosenelis i? t?vo pus?s buvo kompozitorius. I? motinos pus?s mano prosenel? buvo smuikinink?, mano mo?iut? – pianist?, o mama taip pat – smuikinink?. Tod?l tai, kad vaikyst?je prad?jau groti, buvo nat?ralu. Kita vertus, vaikyst?je man tai neteik? malonumo. Man labiau patiko skaityti istorines ar gro?ines knygas, ?aisti futbol?. Rimtai mokiausi matematikos ir dalyvavau matematikos olimpiadose. ?ie pom?giai man pavykdavo lengviau, bet ?eima reikalavo, kad ir toliau gro?iau jiems koncertus ir tuo metu, kai reik?jo nuspr?sti, k? daryti toliau: mokytis bendrojo lavinimo mokykloje ar stoti ? muzikos mokykl?, man?s neklaus?, padav? dokumentus ? muzikos mokykl?. Taip tapau muzikantu.
Dabar suprantu, kad tur?jau tipi?k? vunderkindo vaikyst?. Tai nebuvo lengva ir a? niekam to nelink??iau. Man atrodo, kad b?tina atid?iau ?siklausyti ? vaik? norus, leisti jiems bandyti skirtingus dalykus, o v?liau sudaryti galimybes rinktis tai, kas jiems labiausiai patinka. Nors dabar jau nesigailiu, kad tapau muzikantu.
Muzika – stebuklingas pasaulis, ? kur? pasinerdamas praturtini siel?. Tai gali tapti d?iaugsmo ar net gydymo ?altiniu. Kartais, kai b?na bloga nuotaika, pradedu groti, o ta ar kita muzikin? fraz? ?siskverbia ? mano ?ird? ir suteikia man paguodos, palengv?jimo arba pa?adina laikinai prisn?dus? pasitik?jim? savimi. Tokiais atvejais jau?iuosi d?kingas likimui, kad galiu pats kurti muzikinius garsus…
– Ar reikia daug praktikuotis norint gerai groti?
– Manoma, kad norint tapti bet kokios srities profesionalu, mokymams reikia skirti 10 000 valand?. Jei u?si?mimai vyks po dvi valandas per dien?, prid?jus atostogas, tai u?truks 15 met?. Gana solidus laikotarpis. Manau, kad tai gana realus scenarijus ?mogui, nusprendusiam tapti muzikantu. Norint i?laikyti form? ir tobul?ti, orkestro muzikantui, be repeticij?, reikia individuali? kasdieni? praktik?, bent vien? ar dvi valandas per dien?. Jei kalb?tume apie kamerinio muzikanto ar solisto karjer?, tai reikalauja dar daugiau pastang?. Vidutini?kai toks muzikantas groja 4-6 valandas per dien?. Ir pra?au, netik?kite tais solistais-muzikantais, kurie sako, kad nelabai repetuoja. Jie nesako tiesos. Ne?manoma koncertuoti, gerai groti ir repetuoti ma?iau nei 4 valandas per dien?. Abiem atvejais, tiek orkestro muzikanto, tiek solisto-muzikanto atveju, mes susiduriame su labai rimtu darbu. Juk grojimas muzikos instrumentu reikalauja ne tik protini? ir emocini? pastang?, bet ir sunkaus fizinio darbo. Po intensyvios penki? valand? praktikos kartais muzikantas jau?iasi tarsi nub?g?s maraton?. Noriu, kad muzikos myl?tojai apie tai ?inot?.
Beje, mokytojas turi didel? reik?m? formuojant muzikant?: nuo jo priklauso kaip mokinys vystysis tiek intelektualiai, tiek techni?kai, taip pat ir klas?je. Galite mokytis ?e?ias valandas per dien?, bet jei j?s? gyvenime n?ra ?mogaus, kuris savo pavyzd?iu prisid?t? prie j?s? tobul?jimo, pa?anga gali b?ti minimali, o kartais studentas, netur?damas geros profesin?s baz?s, tiesiog regresuos. Ir atvirk??iai, jautrus ir i?manantis pedagogas gali ?kv?pti mokin? nuosekliai ir s?kmingai tobulinti savo grojim?.
– K? veik?te iki atvykimo ? Klaip?d??
– Paskutinius trejus su puse met? mokiau groti smuiku Bulgarijoje. Man patinka mokyti net labiau nei groti pa?iam. Kai dar buvau konservatorijos pirmakursis, mano profesor? paklaus?, ar noriu u?dirbti ?iek tiek pinig?, o sulaukusi teigiamo atsakymo, pasi?l? man tapti vieno muzikalaus berniuko korepetitoriumi. Du kartus per savait? eidavau ? jo namus ir pad?davau mokytis groti smuiku. Mano aukl?tinis buvo Dmitrijus Koganas, garsaus smuikininko Leonido Kogano an?kas. Dimos t?vas taip pat buvo smuikininkas, kur? groti smuiku i?mok? mano profesor?. Taip papuoliau ? ?i? nuostabi? ?eim?. Tada man svarbiausia buvo u?sidirbti pinig?, tad tik v?liau supratau, kokia garb? man teko. Metus mokiau D.Kogan? ir, matyt, man gerai sek?si, nes mano kitu mokiniu tapo ?inomo kompozitoriaus Aleksandro ?urbino s?nus – Liova ?urbinas. Jaunyst?je, baig?s konservatorij?, a? daugiau grojau, o daugiau d?styti prad?jau b?damas trisde?imties met? ?kotijoje, kai i? prad?i? mokykloje, o paskui universitete, gavau mokytojo viet?. Dirbau ten penkerius metus.
I? muzikanto veiklos labiausiai ?simin?, kad dar 1990-aisiais dirbau koncertmeisterio pad?j?ju garsiame kameriniame orkestre ?Maskvos virtuozai?, jo pirmoje sud?tyje. Tuo metu ?is orkestras rezidavo Ispanijoje ir gastroliavo po ?vairias ?alis. Tai buvo labai ?domi darbo vieta. V?liau, jau gyvendamas ?kotijoje, dirbau koncertmeisteriu keliuose orkestruose. Ta?iau 2005 metais nusprend?iau kuriam laikui palikti muzikin? karjer? ir labiau r?pintis savo sveikata. Tiesiog ilgai sirgau depresija. A?i? Dievui, ?is mano gyvenimo laikotarpis jau praeityje ir pastaruosius dvejus metus gyvenu, tarsi jausdamas palaiminim?.
– Jaunieji Lietuvos muzikantai stengiasi i?vykti ? u?sien?, o J?s atvirk??iai – atvykote pas mus i? u?sienio. Kas tam paskatino?
– Tendencija i?vykti ? u?sien? vyrauja daugumoje Ryt? Europos ?ali?, kaip ir Lietuvoje. Teigiamai vertinu jaunimo nor? i?vykti ir kur? laik? mokytis, gyventi Vakar? Europoje. Li?dniausia tai, kad daugelis jaun? ?moni? nori ten likti visam. Taip daug aktyvi?, talenting? jaunuoli? palieka m?s? ?alis ir negr??ta. Manau, kad tam yra kelios prie?astys. Nevardinsiu, sakysiu tik tiek, kad suprantu ?iuos ?mones. Pajuokausiu, kad gr???s, nors dar ne ? savo ?al? Sakartvel?, bet ? Lietuv?, galiu truput? ?? nutek?jim? kompensuoti. Prisipa??stu, kad seniai esu Ryt? Europos, buvusi? soviet? okupuot? ?ali?, kurios prie? 30 met? atgavo nepriklausomyb?, patriotas. Man svarbu, kad m?s? ?ali? visuomen?s vystyt?si, kad j? gyvenimo lygis kilt?. Nepamir?kite, kad 30 met? pagal istorinio proceso standartus – labai trumpas laikas. Bet mes jau tiek pasiek?me. Be abejo, m?s? ?alims reikia ir t? specialist?, kurie i?vyko ? u?sien? ir dabar ten dirba. Deja, negalime suteikti jiems tokio gyvenimo lygio, prie kurio jie priprat?. Taigi, reikia auginti naujus talentus. Ir a? manau, kad laikas nuo laiko atsiras toki? idealist? kaip a?, kurie gr?? papras?iausiai d?l to, kad nori ?ia b?ti naudingi.
– Pasidalinkite savo k?rybiniaiss planais Klaip?doje.
– Svarbiausias mano planas – toliau dirbti Muzikiniame teatre. Esu labai d?kingas ir sujaudintas Muzikinio teatro pasitik?jimo manimi. Supratau, kad jie vertina mano darb?.
Taip pat planuoju koncertus ir, ?inoma, noriu d?styti. Studentai stengiasi i?vykti i? Klaip?dos ? sostin? arba u?sien?, tod?l smuikinink? ?ia liko labai nedaug. Turime pakeisti ?i? tendencij?. B?tina, kad jaunimas likt? Klaip?doje, kad jiems nereik?t? kur nors vykti norint mokytis, nes tai reikalauja papildom? materialini? s?naud? ir nuvargina. B?siu laimingas gal?damas pad?ti.
Labai noriu i?mokti kalb?ti lietuvi?kai. A?, deja, neturiu talento kalboms, tod?l tur?siu ?d?ti daug pastang?, kad i?mok?iau kalb?ti tiek, jog gal??iau pilnaverti?kai bendrauti. Stengsiuosi i? vis? j?g?. Toks mano minimalus planas ateinantiems dvejiems metams.
Kadangi m?s? interviu vyksta ?ventin?mis dienomis, leiskite man palink?ti visko, kas geriausia skaitytojams ir klausytojams. Ir nesvarbu, k? ?v?stume kiekvienas i? m?s? – Chanuk?, Kal?das ar tiesiog Naujuosius metus. I?einantys metai buvo sunk?s, bet mane ?kv?p? tai, kaip lietuviai ?? laik? i?gyveno – susitelk?, drausmingi ir dr?s?s. Mano b?sto langai ?velgia ? Marijos Taikos Karalien?s ba?ny?i?, o jos i?vaizda man kiekvien? dien? primena apie ?ios tautos ?moni? dvasi?, kurie net sovietme?iu sugeb?jo u?tikrinti, kad ?ventykla i?likt?. Visiems mums linkiu, kad kiti metai mums atne?t? daug laiming? akimirk?.
56,011 per?i?r? (-a)