Man priklauso ar ne?

?iek tiek apie ne medicininius dalykus. Apie tai, kas priklauso ir nepriklauso. Pra?jusi savait?, tur?jusi atne?ti Naujame?io linksmyb?, pakrypo kitaip. Ji buvo pa?enklinta gydytojo draugo netektimi, kartu matant kit? Lietuvos medik? (pa??stam? ir nepa??stam?) ??tis. Sutikite, tai ver?ia pam?styti. Ne ?nusmigti?, bet dar labiau veikti, tik be kosmini? planavim?. Veikti ?ia ir dabar. Kol gali. Met? sand?ros d?iugesys taip ir liko ka?kur nuo?al?je.

Savait? leido pa?velgti ? nei?vengiam? ties? ? gyvenimo kelion?. Kai buvau bepradedantis studijas rezidentas, tur?jau garb?s pa?inti Mokytoj? (ji ir dabar yra sveika ir aktyvi, ir toliau rengia jaunus gydytojus), kuri, b?dama dar labai jauna, mums sakydavo: ?Daktarai, tris kartus per dien?, po valgio d?kokite Dievui, kad gyvi esate.? Ir tai, beje, visai neatrod? grasinimas. Tiesiog ritmi?kas priminimas, kaip malda (ar mantra ? jei kam patogiau), ? ?memento mori? (i? lot. atsimink, kad mirsi). Jauniems, gra?iems ir ver?liems medicinos studentams ir rezidentams tai n? motais, nes juk j?ra iki keli?: visus i?gydysime, jei tik labai labai labai pasistengsime. Ta?iau jau pirmosios dienos reanimacijoje leido suprasti, kaip apmaud?iai, nuo netik?t? nuo?mi? lig?, neatsargi? judesi? ??sta ir labai jauni ?mon?s. Tai petarda sprogo, tai tarpuplau?io naviko staigus progresavimas ir jokio atsako ? gydym?, tai vienas trumpas ?vilgsnis ? ?al? vairuojant, tai u?strigusi koja po akrobatinio l?ktuvo valdymo svirtimi ir…n?ra ?mogaus. Viens du ir n?ra ?mogaus. Draugo, s?naus, ?monos, dukros. Bet kurio. Opa! Ir n?ra.

N?diena tai sveikai primin? v?l. Iki pra?jusi? met? pastarasis de?imtmetis buvo toks efektingas savo ?avesiu, kad norom nenorom po truput? ?tiki, kad mirtis ka?kur labai toli: tik jau ne man ir ne mums. Kitiems. Labai seniems. Na gal vienas kitas apmaudus atvejis. Bet visomis kitomis aplinkyb?mis man kaip ?statistiniam? pilie?iui priklauso pratraukti bent jau iki 70?80 met?. Priklauso ir ta?kas. U?sn?sti, pradedi gyventi visi?kai nesuprasdamas, ne?vertindamas tikros realyb?s ir ?mogaus trapumo. Realiai tampi Mr. Man Priklauso, o kitaip tariant ? ?kosmonautu?.

I? ties? niekas Tau nepriklauso. Tas, kam viskas priklauso, ir Tas, kas nusprend?ia: tikintiems ? Dievas, kitiems ? likimas. A! Dar atsitiktinumas. Tiesa, sako vienas i? Dievo vard? ? Atsitiktinumas.

Vienintelis dalykas, kuris ?iek tiek nuo Tav?s priklauso ir kur gali veikti ar b?ti naudingas, tai akimirka. ?ia ir dabar. O tai supratus, kiekviena diena tampa vertinga ir pakankamai ilga (maloniai). Kiekvienas i? m?s? ? gydytojas ar slaugytojas, kiekvienas turime ypating? pacient?. Jie net ne pacientai, o partneriai, tar?jai ir palydovai. Net guru. ?domiausia, kad jie ma?ai kalba. Jie liudija. Akimirk?, kuri neb?tinai turi baigtis, jie pa?iu savo buvimu taip ai?kiai atskleid?ia jos vert? ir svarb?. Kada nors apie tokius partnerius para?ysiu.

O dabar tris kartus per dien? nepamir?kite pad?koti, nes man, mums, jums niekas nepriklauso.

Prof. Andrius Macas,

Lietuvos sveikatos moksl? universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas