Kunig? pranci?kon?, nuod?mklaus?, dvasios t?v?, mokytoj?, gydytoj?, botanik?, meninink?, pedagog?, lietuvi? kult?rinio s?j?d?io dalyv?, ?emai?i? ra?tijos veik?j? ir mokslo termin? k?r?j?, gars? savo laiko pamokslinink?, ?vento gyvenimo ?mog? Jurg? Ambraziej? Pabr???, dr?siai galima pavadinti lietuvi?kuoju da Vin?iu: garsusis menininkas savyje puikiai suderino moksl? ir men?, o Jurgis Pabr??a ? moksl? ir tik?jim? bei teologines ?inias.
?iandien, sausio 15 d., Kretingoje ?vyks Jurgio Ambraziejaus Pabr??os 250-?j? gimimo metini? ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbt? met? atidarymas.
Min?jimas bus pradedamas prie J. A. Pabr??os paminklo Kretingos Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?ios ?ventoriuje, po to vyks pagerbimo ceremonija Kretingos senosiose kapin?se prie J. A. Pabr??os kapo antkapin?s koply?ios.
Min?jim? inicijavo Kretingos rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros ir sporto skyrius ir Ma?esni?j? broli? ordino Lietuvos ?v. Kazimiero provincija.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s patvirtintu planu siekiama pamin?ti mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvi? kult?rinio s?j?d?io dalyvio, ?emai?i? ra?tijos veik?jo ir mokslo termin? k?r?jo, bibliofilo, kunigo pranci?kono Jurgio Ambraziejaus Pabr??os (1771?1849) 250-?sias gimimo metines ir pristatyti visuomenei jo palikim? bei atskleisti nuopelnus Lietuvos mokslo raidai, ?vietimui ir dvasin?s kult?ros puosel?jimui.
2021- ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti kunigo pranci?kono Jurgio Ambraziejaus Pabr??os metais
Jurgis Ambraziejus Pabr??a ? ??valgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo kra?to istorijos myl?tojas, minias u?degantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenim? ir talent? paskyr? tarnauti ?mon?ms.
Kunigas pranci?konas Jurgis Ambraziejus Pabr??a, XIX a. botanikas, pedagogas, lietuvi? kult?rinio s?j?d?io dalyvis, ?emai?i? ra?tijos veik?jas ir mokslo terminijos k?r?jas, gydytojas ir farmacininkas ?ne?? ypa? svar? ind?l? ? Lietuvos moksl?, ?vietim?, socialin? bei dvasin? gyvenim?.
J. A. Pabr??a gim? 1771 m. sausio 15 d. Ve?i? kaime Skuodo rajone. 1786?1791 m. mok?si Kretingos gimnazijoje, apie 1791?1794 m. studijavo medicin?, Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s vyriausiojoje mokykloje (dabar – Vilniaus universitetas).
1794 m. dalyvavo Tado Kosciu?kos sukilime ir po to ? medicinos studijas Vilniaus universitete nebegr??o. 1794 m. ?stojo ? ?emai?i? kunig? seminarij? Varniuose, 1796 m. ??ventintas kunigu.
1796-1798 m. buvo vikaras ?iluvos, 1798-1800 m. administratorius Raud?n?, 1800-1802 m. Tver?, 1802-1807 m. Plung?s parapijose, 1807?1817 m. ? altarista Kartenoje.
Gars?jo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos ?inovas ir gydytojas. 1816 m. gruod?io 7 d., b?damas 45-eri? met? am?iaus, Jurgis Pabr??a ?stojo ? Kretingos Tre?i?j? pranci?kon? (tretinink?) ordin?, po met? pabaig?s noviciat?, 1817-?j? gruod?io 9 d., i?kilmingai dav? am?inuosius ??adus, gavo t?vo Ambraziejaus vard? ir gyveno bernardin? vienuolyne, kur atsid?jo homiletikai, botanikai, lituanistikai, pedagogikai, medicinai ir kitai veiklai iki pat savo mirties 1849 m.
?iandien apie Jurg? Pabr??? daugiausiai ra?oma, kaip apie botanik?, kurio darbai lietuvi???emai?i? kalba turi did?iausi? i?liekam?j? vert?. Ta?iau jo palikimas daug platesnis: apie 50 darb? botanikos tema, lotyn??lietuvi? kalb? botanikos ?odynas, augal? morfologijos lietuvi? termin? ?odynas, apie 800 augal? r??i? herbariumas, pirmasis lietuvi? kalba para?ytas 166 psl. geografijos vadov?lis, geografijos termin? ?odynas, 17 rankra??i?, kuriuose apra?omos ligos, j? simptomai, gydymas, medicinini? termin? ?odynas, lotyn? kalbos vadov?lis, apie 250 pamoksl? visais ?mogaus gyvenimo ir tik?jimo klausimais, savoti?kas filosofinis veikalas ?Ry?tai?, kuriame sistemino savo gyvenimo principus.
Jis mok?jo lotyn?, graik?, lenk?, lietuvi?, rus?, baltarusi? ir vokie?i? (?iek tiek) kalbas, skait? daug ?vairios literat?ros ir u?sira?in?jo visa, kas j? domino bei svarbius patarimus i? kit? mokslinink? darb?. Taip aip pat kruop??iai u?sira?in?jo savo atradimus.
2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabr??os ?Taislius augyminis? rankra?tis buvo ?trauktas ? UNESCO programos ?Pasaulio atmintis? Lietuvos nacionalin? registr? kaip nacionalin?s reik?m?s dokumentinio paveldo objektas.
XIX a. I pus?je Kretingos bernardin? vienuolyne kun. J. A. Pabr??a su mokiniais (Simonu Grosu, Juozapu Butavi?iumi, Simfronijumi ?abakevi?iumi) ?emai?i? kalbos pagrindu suk?r? lietuvi? bendrin?s kalbos projekt? ? Neformali? lituanistin? bendrin?s kalbos mokykl?, kuri savo mastu netur?jo lygi? Lietuvoje. Deja, ?ios id?jos nebuvo ?gyvendintos. 2019 m. rugs?j? ?iai Neformaliai lituanistinei kalbos mokyklai ?teiktas UNESCO Lietuvos nacionalinio dokumentinio paveldo registro ?Pasaulio atmintis? liudijimas.
J. A. Pabr??a 1831?1834 m. para?? pirm?j? lietuvi?k? (?emaiti?k?) geografijos vadov?l? Geograpyje (?emiuraszts), kurio rankra??io perra?as skelbiamas 2019 m. Lietuvi? kalbos instituto i?leistoje knygoje Jurgio Ambraziejaus Pabr??os Geografija.
J. A. Pabr??a yra reik?mingos dvasin?s literat?ros ir stambi? pamoksl? rinkini?, toki? kaip Mokslós Rod?s Ko reyk Nor?t Geró smerczió nóumyrty (1844 m.), Rekólekcyjys dwasiszkas i tris dyinas padalitas (1846 m.); Parkratymas t?n s?u?ines (1846 m.), Kninga -Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu (1822 m.) Pamoks?ay Wayringosy Materyjosy ir kt. autorius. Jo rankra?tinis paveldas saugomas Lietuvos atminties institucijose, ?iandien s?kmingai tarnauja mokslinio pa?inimo tikslams ir yra publikuojamas.
J. A. Pabr??os gyvenimas ir veikla nu?viesta Viktoro Gid?i?no monografijoje Ambroziejus Pabr??a ? ?v. Pranci?kaus dvasios s?nus, moksliniai darb? tyrin?jimai paskelbti Giedriaus Suba?iaus studijoje J. A. Pabr??os ?emai?i? kalba, Antano Salio, Vaclovo Bir?i?kos ir kt. veikaluose.
2005 metais J. Pabr??a, kartu su Kretingos ?k?r?ju Jonu Karoliu Chodkevi?iumi bei Kretingos savininku, pirmosios vidurin?s mokyklos ?k?r?ju, m?rin?s statybos mieste pradininku Ignacu Jok?bu Masalskiu tapo pirmaisiais Kretingos rajono Garb?s pilie?iais.
J. A. Pabr??os atminimas ?am?intas senosiose Kretingos kapin?se, kuriose prie centrinio tako esan?io jo kapo, XIX a. pabaigoje pa?enklinto granitiniu kry?iumi, stovi neogotikos stiliaus m?rin? koply?ia, puo?ta bok?teliais ir subtiliomis angel? skulpt?romis.
53,913 per?i?r? (-a)