Ar ?inai, kad ?iandien sukanka lygiai 225 metai, kai Kretingos parapijos kapin?se palaidotas pirmasis kretingi?kis? Antanas Putvinskis palaidotas senosiose Kretingos kapin?se 1796 m. sausio 19 d.
Kretingos parapijos senosios kapin?s, vadinamos Senosiomis kapin?mis, yra beveik Kretingos centre, i?sid?s?iusios Vilniaus g. de?in?s pus?je, auk?tumoje, kurios vakarin? pap?d? skalauja Akmena, pietinis ?laitas leid?iasi ? santakos su Pastauninko upeliu sl?n?, ?iaur?je riboja gili dauba, o rytuose ? Vilniaus g., kuria ?jo senasis kelias i? miesto ir ba?ny?ios ? dvar?, Darb?nus ir Salantus.
?iose kapin?se palaidoti trij? paskutini? ?imtme?i? Kretingos ba?ny?ios ir dvaro, kult?ros ir visuomen?s veik?jai. Kapin?s n?ra pa?ios seniausios Kretingoje. Ligi tol kretingi?kiai savo artimuosius laidojo prie ba?ny?ios ?rengtose kapin?se bei kapin?se de?iniajame Akmenos krante, Maro kapeliais vadinamoje auk?tumoje, kur ?iandien tebestovi koplyt?l? su Marijos skulpt?ra.
XIX a. pr. carin? vald?ia u?draud? laidoti ba?ny?i? kapin?se ir ?sak? parapuines kapines ?steigti toliau nuo ba?ny?i?. Savo ?em?je, kitapus Pastauninko upelio tarp Akmenos ir kelio ? dvar? (dabartin? Vilniaus g.), bernardinai ?k?r? naujas parapines kapines. 1804 m. jose stov?jo keli kry?iai, ant akmenin?s tvoros abipus pagrindini? vart? stov?jo dvi akmenin?s baublinio tipo koplyt?l?s su medin?mis polichromuotomis ir paauksuotomis liaudies meninink? darbo ?v?. Mergel?s Marijos ir ?v. Jono Krik?tytojo skulpt?romis. ?iandien ? kair? nuo pagrindini? vart? ant tvoros stovi ?v. Jurgio, o ? de?in? ? Pietos skulpt?ra, kurias i?dro?? ir buvusi? koplyt?li? vietoje pastat? tautodailininkas Raimundas Pu?korius. Nuo XIX a. pr. kapines juosia akmen? m?ro tvora, kuri paskutin? kart? rekonstruota 1990 m.
Vienuolyno vizitacijos aktai ir 1854 m. miestelio planas liudija, kad katalikai ilg? laik? naudojosi tik p. kapini? dalimi. Tai patvirtina ir 1817 m. ?ia pastatyta ?v. Jurgio koply?ia (ra?oma, kad ji buvusi kapini? viduryje) bei susitelk? seniausi memorialiniai paminklai ? antkapiai, kry?iai. Likusia kapini? dalimi iki XIX a. 8 de?imtme?io naudojosi sta?iatiki? bendruomen?.
1988 m. lapkri?io 1 d. kapin?se prie?ais ?v. Jurgio koply?i? atidengtas bene pirmasis atgimusioje Lietuvoje paminklas lietuvi? kan?ioms atminti, kur? projektavo architektas E. Giedrimas.
Parapijie?iai buvo laidojami abipus pagrindinio kapini? tako, tarp vart? ir koply?ios: p. pus?je vienuoliai, kitoje ? pasaulie?iai. Garbingiausiems kapo viet? parinkdavo prie tako. ?ia palaidotas mokslininkas pranci?konas Jurgis Ambraziejus Pabr??a. 1933 m. vienuolyno gvardijonas t?v. Augustinas Dirvel? ant J. Pabr??os kapo pastat? pseudogotikos stiliaus m?rin? koplyt?l? su vienuolio ir angel? skulpt?romis, kurias parve?? i? Vokietijos.
Kapini? pagrindinio tako ?iaurin?je pus?je yra Kretingos apylinki? dvarinink? ir bajor? kapai. Istoriko J. Mickevi?iaus duomenimis, ?ia palaidotas 1831 m. sukilimo dalyvis, Senk? k. (Kretingos sen.) bajoras Ignas ?alkauskis. Ar?iau koply?ios i?sirikiav? dvarinink? Par?evski? gimin?s antkapiniai paminklai. ?ia palaidoti Konstantinas ir Vincentas Par?evskiai, kurie XIX a.?XX a. I pus?je vald? Mi?u?i?, Jok?bavo ir Ston?i? dvarus.
Kapin?se yra i?likusi? keletas labai sen? ta?yto akmens antkapini? plok??i?. Tai vienuoli? H. Ska?kovskio, S. Stanevi?iaus, kunig? L. Morovskio, J. Karmelitos kapai, datuojami XIX a. vid.?XX a. pr.
?alia koply?ios palaidotas ??ymaus visuomen?s veik?jo, ra?ytojo, ?viet?jo, ?emai?i? vyskupo Motiejaus Valan?iaus vyresnysis brolis Mykolas Valan?ius. Prie?ais J. Pabr??os kap? palaidotas bernardin? (pranci?kon?) ordino Lietuvos ?v. Kazimiero provincijos paskutinysis provincijolas D. ?ukevi?ius.
? de?. nuo pagrindini? vart? yra Nagevi?i? ?eimos kapaviet?, kurioje palaidoti gydytojo, archeologo, generolo Vlado Nagiaus-Nagevi?iaus t?vai, seserys, teta, mo?iut?. ?alia t?v? 1995 m. atgul? ir paties generolo V. Nagiaus-Nagevi?iaus bei jo ?monos Veronikos palaikai, parve?ti i? JAV.
Kapini? p. dalyje dar i?liko keletas metalini? kry?i? su lotyni?kais u?ra?ais, bylojan?iais, kad ?ia palaidoti vienuoliai pranci?konai. Yra keli kry?iai ir su u?ra?ais ?emai?i? tarme. Jie labai vertingi, nes lieti lietuvi?kos spaudos draudimo metais (1864?1904). Atrodo, kad visi min?ti kry?iai lieti i? ketaus Klaip?doje. Apie tai liudija ir kai kur i?skaitomas liejyklos pavadinimas: ?E. Ongley Memel?. Ant vis? j? ? XIX a. antros pus?s datos.
Senosiose kapin?se yra tarpukariu bei pirmaisiais pokario de?imtme?iais statyt? paminkl?. I? j? i?siskiria J. Kentros kapas-mauzoliejus, kur? ?enklina ?sp?dingas raudono marmuro paminklas. ?ia palaidotos J. Kentros ?mona ir dukt?. Teigiama, kad paminkl? ta?? Bajor? sunki?j? darb? kal?jimo kaliniai, o bronzin? portretin? bareljef? suk?r? ?ymus dailininkas ir skulptorius Br. Pundzius.
Atokiau nuo koply?ios ? ?iaur? yra Nepriklausomyb?s kovose ?uvusi? kari? kapas su vienas greta kito stovin?iais kry?eliais, b?dingais Lietuvos savanori? kapams. ?ia palaidoti Kretingos komendant?ros kuopos vir?ila Petras Vilunis i? Tel?i? apskr. Als?d?i? vls?., II-ojo p?stinink? pulko eiliniai J. Pavilonis ir Jonas ?i?inskas, kil?s i? Roki?kio apskr. Obeli? vls?.
?alia koply?ios palaidotas Kretingos miesto garb?s pilietis, kra?totyrininkas Ignas Jablonskis (1911?1991), tyrin?j?s miesto ir aplinkini? rajon? archeologijos paminklus, etnografines sodybas, po karo atk?r?s Kretingos muziej?.
Greta koply?ios 1992 m. perlaidoti pokario rezistentai, ?uv? 1945?1953 m. u? Lietuvos laisv?. Jiems kretingi?kiai pastat? kukl? paminkl? (architektas E. Giedrimas).
?iose kapin?se atgul? ir pirmosios Kretingoje II pas. karo aukos ? Paulausk? ?eima: t?vai Ignas (1890) ir Monika (1902) bei vaikai Robertas (1933), Aldona (1936), Irena (1937), Janina (1939). Paulausk? ?eima ?uvo pirm?j? karo dien? ? 1941 m. bir?elio 22 ? naciams ap?audant Kretingos gele?inkelio stot? ir mazg?, tuomet sudeg? ir medin? gele?inkelio stotis. Paulausk? ?eima gyveno prie?ais gele?inkelio stot?, prasid?jus smarkiam artileriniam ap?audymui i? savo namelio b?go sl?ptis griovyje, ? kur? pataik? sviedinys. ?uvo visa ?eima.
Remiantis i?likusiais u?ra?ais, matyti, kad metaliniai kry?iai senosiose kapin?se prad?ti statyti XIX a. vid. Seniausiais antkapiniais paminklais laikytini akmens plok?t? ant H. Ska?kovskio kapo (1848 m.) ir akmeninis kry?ius ant J. A. Pabr??os kapo (1849 m.). Ank??iau ir kartu su akmens bei metalo kry?iais kapin?se daug buv? medini? kry?i?, kuri? dauguma b?davo auk?ti, ??uoliniai, puo?ti ?vairiais ornamentais. Apie tai liudija vienuolyno vizitacij? aktuose esantys kapini? apra?ymai bei i?likusi ikonografin? med?iaga.
Kapini? ?iauriniame gale, ant?lait?je, vadinamoje ?ne?ventintoje ?em?je? ank??iau buvo laidojami gim? negyvi ar be krik?to mir? k?dikiai, savi?ud?iai, laisvamaniai ir ekskomunikuotieji. Jiems niekas nestat? kry?i?, net patys artimiausi ?mon?s retai r?pinosi j? kapais.
Senosios parapijos kapin?s veik? iki XX a. 7-ojo de?imtm. vid. v?liau buvo u?darytos ir apleistos. Vald?ia nor?jo jas panaikinti ir vietoj kapini?, kaip yra Klaip?doje, Kaune ir kitur, padaryti park?. Ta?iau Atgimimo banga ir visuomen?s nuomon? ?veik? tuometini? rajono vadov? u?ma?ias ir kapin?se v?l leista laidoti.
1989 m. atnaujinus kapines buvo laidojama nebepaisant sen? tradicij?, kurios susidar? XIX?XX a. I pus?je. Vietos gyventojai prad?jo laidoti be jokios tvarkos, tiesiog u?siimdami tu??ius plotus ir sen? apleist? kap? vietas. ? kapines pl?stel?jo sunk?s akmens paminklai, tarp kuri? tik vienur kitur matosi prisilaikant sen? tradicij? pastatytas vienas kitas meni?kas koplytstulpis, stogastulpis, medin? ar akmens skulpt?ra.
Prie?ais sen?sias kapines XIX a. antroje pus?je buvo atidarytos Kretingos parapijos naujosios kapin?s. Kretingos parapijos sen?sias ir nauj?sias kapines skiria Vilniaus (seniau ? Darb?n?) gatv?.
Parengta pagal Linos Buikien?s ir Jolantos Klietkut?s straipsnius.
38,303 per?i?r? (-a)