“Visoje tvoroje ? vienas didesni? ir vienintelis su i?kaltu kry?iumi. Gal niekada to akmens neb??iau pasteb?jusi, jei ne mokykloje, lietuvi? kalbos pamokoje i?girstas mokytojos Virginijos Rudavi?ien?s pasakojimas, legenda. Mokytoja i? sen? kretingi?ki? buvo gird?jusi istorij?, kad lietuvi?kos spaudos metais vienuolyno sode (ten, kur dabar Pranci?kon? gimnazijos stadionas) buvo akmen? kr?va. Toje kr?voje knygne?iai sl?pdavo per sien? i? Ma?osios Lietuvos nelegaliai atgabentus spaudinius. Vien? ryt? kretingi?kiai prie tos kr?vos rado sustingus?, nukraujavus? knygne??. Dokument? su savimi jis netur?jo, kad sugautas nekelt? pavojaus savo artimiesiems. Ne?inomas knygne?ys buvo palaidotas kapin?se, o i? pagarbos jo didvyri?kam darbui ir pasiaukojimui, ant akmens, prie kurio knygne?ys rastas sukniub?s, buvo i?kaltas kry?ius. V?liau, kai buvo restauruojama ba?ny?ios ir vienuolyno tvora, v?l ? i? pagarbos knygne?iams, akmuo buvo ?m?rytas, kad niekur nedingt?”, ? ra?o Diana Jonaitien?.
Ir ragina, jei dar nesate to akmens pateb?j?, atkreipti d?mes? ? j? nors ?iandien, nes kovo 16-oji yra Knygne?io diena.
“Jei ne knygne?iai, daraktoriai, j? r?m?jai ir pad?j?jai, ne?inia, ar ?iandien kalb?tume ir skaitytume lietuvi?kai, – toliau mintimis dalijasi gid? ir pasakojim?, kaip Knygne?iai pagerbti Kretingoje, t?sia toliau. ? Pagerbiant Kretingos knygne?ius ir daraktorius (slapt? lietuvi?k? mokykl? mokytojus), mieste ?alia ?vietimo centro buvo pastatytas tautodailininko Raimundo Pu?koriaus stogastulpis. Jame vaizduojamas knygne?ys su mai?eliu knyg?, akylai ?velgiantis ? tol?. Kaip tik ? t? pus?, kur ?m?rytas vadinamasis Knygne?i? akmuo”.
Diana primena, kad Kretingos kra?tas tur?jo ne vien? knygne?? ar jam talkinus? neabejing? ?mog?: “Tuo galime did?iuotis. Ta?iau ?iandien nor??iau pamin?ti vien? ? Kretingos rajono Garb?s piliet? Jurg? Gud?. Spaudos draudimo metais jis buvo ?inomas Jurgelio, ?alimo, Pa?mik?t slapyvard?iais. Draud?iam? knyg? ? Ma??j? Lietuv? i??jo b?damas vos 22-ej?, 1890 metais. Knygas gabeno 14 met? ? kol lietuviams buvo gr??inta teis? skaityti, mokytis, kalb?ti lietuvi?kai. Buvo pa?autas, bet vis tiek t?s? savo darbus, nepaisydamas pinigini? bausmi? ir gr?sm?s netekti laisv?s bei gyvyb?s. J. Gudas vadinamas vienu garsiausi? ?emaitijos knygne?i?. 1941 metais vokie?i? okupacin?s vald?ios ?sakymu garsusis knygne?ys buvo su?audytas Kveci? mi?kelyje. Tai ? tik vieno ?mogaus istorija. D?l lietuvi?ko ?od?io rizikavusi? gyvybe buvo ne vienas ir ne vienas ?imtas. A?i? jiems u? tai ? u? galimyb? skaityti ir kalb?ti m?s? gra?i?ja lietuvi? kalba. Tad nepasidid?iuokit, aplankykit tvoros akmen? ir stogastulp? ? pamintykit apie dr?siuosius m?s? knygne?ius.”
Knygne?yst? ? Lietuvos istorijos fenomenas
Knygne?ys ? sunkiai i?ver?iamas ? kitas kalbas ?odis, nes toks rei?kinys nevyko jokioje kitoje ?alyje, tik m?s?. Tad ir ?? ?od? kitakalbiams galima tik nusakyti ir paai?kinti jo reik?m?. Savitai ir i?radingai t? padar? ital? kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje ?Baltijos ?iedas?, knygne?? pavadin?s portalibri ir ?alia paai?kin?s: contrabbandieri della Lituanita ? pa?od?iui i?vertus ? lietuvi?kumo kontrabandininkas. Ko gero, toks ?io ?od?io ir viso rei?kinio apib?dinimas yra vienas tiksliausi?.
2004 metais UNESCO knygne?yst? ?vertino kaip unikali? ir pasaulyje neturin?i? atitikmen? veikl?, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygne?io diena. ?i? dien? pagerbiami draud?iam? spaudini? platintojai ? knygne?iai. Nepaisant to, kad u? knyg? platinim? buvo baud?iama kal?jimu ar tremtimi ? Sibir?, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuvi?kos knygos ir laikra??iai ?jo i? rank? ? rankas. Imperin?s vald?ios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knyg? platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 met? trukus? lietuvi?kos spaudos draudim?. Tad knygne?iai Lietuvos istorijoje atliko ypating? vaidmen?, o kovo 16-oji ? ??ymiojo knygne?io Jurgio Bielinio gimimo diena (1846 m.) ? skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
87,134 per?i?r? (-a)