Kovo 13 d. su?jo lygiai 105-eri, kai prie Kretingos pranci?kon? ba?ny?ios buvo ?kurta labdaros valgykla. Sovietme?iu jos veikla buvo nutr?kusi, o 1994-?j? liep? Kretingos ma?esnieji broliai pranci?konai savo namuose ?k?r? labdaros valgykl? ?R?pest?liai?, kuri vienintel? tokia Lietuvoje veikia nepertraukiamai 27-erius metus.
Prad?ia buvo sunki
Po Nepriklausomyb?s atk?rimo v?l atkurtos labdaros valgyklos prad?ia buvo sunki: broliai su entuziazmu, pra?ydami materialin?s paramos, i?ties? rankas ap?jo visas rajono ?staigas ir organizacijas, va?in?jo po kaimus ir pra?? ?moni?, kad ?ie paaukot? maisto produkt? labdaros valgyklai. O t?vas Leopoldas tuo metu Vokietijoje par?pino virtuv?s ?rang?.
Nuo pat ?k?rimo dienos labdaros valgyklos lankytojais tapo ?mon?s, kuriems sunku adaptuotis ?iuolaikin?je visuomen?je: pa?eisti alkoholio, narkotik?, nedarbo, sunkios ligos bei asmenys, gr??? i? ?kalinimo ?staig?.
Ta?iau ?ia maitinasi ir daugiavaik?s ?eimos, kurios maist? ne?asi ? namus. Ir kasmet valgyklos lankytoj? skai?ius auga. Tarp valgytoj?, atsirado nauja atskirties grup? ? benamiai, kuriems reikalinga ypatinga pagalba. Atsi?velgiant ? tai, kad pastarieji neturi nuolatin?s gyvenamosios vietos, yra prarad? savo orum? ir siekia i?gyventi gaunant tik l?k?t? sriubos, ? juos yra ?velgiama su ypatingu r?pes?iu.
I?tes?jo buvusiai varguoli? glob?jai duot? pa?ad?
?iandien labdaros valgykloje ?R?pest?liai? dirba dvi pasiaukojan?ios senjor?s ? a?tuoniasde?imtmet? Vita Petrauskait? su savanore pad?j?ja, 60-ies met? Danute Mikulskiene, aukojan?ios savo laik? ir ?irdis Kretingos varguoliams.
Vita valgykloje dirba ?e?tus metus, o Danut? ? dvide?imt ?e?tus.
Danut? atsimena, kaip ? darb? at?jusi ir Vita: ?T?dien tarkavome ir raug?m burokus. Daug daug burok?! Oi, kaip darbavom?s ir plu??jome.?
Beje, Vita ? valgykl? at?jo ypatingai ? t?s?dama prie? mirt? duot? pa?ad? Apolonijai Bernotienei, ilgametei valgyklos ?eimininkei, ?ia i?dirbusioje iki 92-ej? met?.
Danut? irgi atsimena t? atvej?: ?Vita juk buvo slaugytoja. At?jo slaugyti Apolonijos, kai ji jau buvo silpna. Tuomet Apolonijai buvo ma?daug devyniasde?imt dveji, buvo susilau?iusi koj?, nebepaj?g? viena i?virti mil?ini?ko katilo sriubos, o gydytojai jai dav? ma?ai laiko. Vita savo nuo?ird?iu r?pinimusi, d?dama dideles pastangas ir suteikdama nuo?ird?i? pagalb?, i?slaug? Apolonij? dar dvejus metus. Nors Vita tik laikinai pavaduodavo Apolonij?, kol ?i sirgo, bet ?tai ? mudvi po ?iai dienai ?ia.?
Vita papasakoja, kaip davusi t? lemting?j? pa?ad?. ?Apolonija jau atsigul? ? ligonin?, buvo susilau?iusi koj?. Tai ?vyko visai prie? mirt?. Papra?? i?pildyti jos pra?ym? – nepalikti valgyklos, o a? ir pa?ad?jau. Tada nelabai ir supratau. Maniau, kad Apolonija dar pasveiks… Nemaniau, kad t? dien? ir numirs… Pamenu, dar ?ia stov?jo kunigas, – mosteli ranka, nurodydama viet?. – Ir a? kunigui visa tai i?sakiau. Pasisakiau, kad kaip ir nenoriu priimti to, kad nesitik?jau… O kunigas man?s paklaus?, o kaip gi, negi tu netik?jai, kad ji jau i?eis??
Ir moteris sukre?iant? pasakojima t?sia toliau: ?Tai buvo paskutinis mir?tan?iosios noras, jau negal?jau atsakyti?. Ir toliau jau kalba d?iaugsmingiau: ?Jei b?t? nekokie vadovai, gal ir i?eitume mudvi, bet kad m?s? vadov? Akvil? Virbalien? tokia nuostabi, tokia gera. Ir kunigai, visi broliai puik?s, kad dabar ?ia tiesiog rojus. Tad vis dar esame.?
Viso pokalbio metu a?tuoniasde?imtmet? Vita kalba su pla?ia nuo?ird?ia ?ypsena veide, tik retsykiais ?m?steli rimtumas akyse.
Kasdien ? po 50 porcij?
Darbo dienomis moterys pagamina apie penkiasde?imt porcij? ir sukrauna ne?ulius maisto namo. Moterys keliasi kiekvien? ryt? labai anksti. ?e?t? valand? ryto jau b?na virtuv?je. ?Ateinam ?e?t?, atsigeriam kavos ir kimbam ? darbus. O jau pus? de?imtos ateina pirmieji valgytojai?, – sako Vita.
Danut? valgykl? pa??sta labai gerai, nes kadaise besikei?iant santvarkoms ir pa?iai valgykla buvo tapusi parama. B?tent taip kretingi?k? ir ?sidarbinusi per seser?, kuri pa?inojusi Apolonij?. Abi jaunyst?je dirbusios fabrike ?Laisv??.
?Dirbau ir siuvykloje, ir kulinarijoje, ?vairiose srityse, bet kai ?mon?s viena po kitos bankrutavo, galiausiai a?, netur?dama nei darbo, nei pajam?, pati at?jau ? valgykl?. V?liau ?miau pad?ti, buvau Apolonijos pad?j?ja?, – atvirai pasakoja moteris.
Moterys sako, kad ank??iau, kai varguoliai b?davo maitinami pa?ioje valgykloje, prie? pora met? ?ia tesusirinkdavo koks 10-15 ?moni?. ?O dabar tiek ?moni?, kad sal?je jau net netilpt?, – viena kitai pritardamos kalba. – D?l karantino maist? atiduodam pro langel?, o valgantieji ry?ul?lius i?sine?a.?
Dabar valgykla i?gyvena tik i? r?m?j?. Pasak Vitos, daugiausia prisideda maisto bankas ir pavieniai ?kininkai, ta?iau maist? vis tiek tenka taupyti.
Danut? priduria: ?A? ne?inau, i? kur tiek j?g? ir kod?l ana taip daro – visk? su tokia meile, kiek ?deda pastang?.”
Bekalb?damos moterys papasakoja, kaip taupiai joms tenka dirbti: “Kai gauname m?sos, j? sunormuojame, nes produkt? gauname ne kiekvien? dien?, tad turime pasilikti atsargai.?
Vita parodo ? ant stalvir?io gulin?ius tuzin? svog?n?: ,,?? kart? gavome tik tiek, tad negaliu vis? sud?ti, nes kit? kart? jau netur??iau, tod?l naudojame taupiai.?
Neu?mu?amos!
U?klausus ger?j? vir?j?, kiek daugiausia yra tek? suruo?ti porcij?, jos paai?kina, kad b?tent per karantin? padaug?jo ?moni?.
?Oi, kaip buvo sunku. Pernai net i?ve?iojome maist? ? namus. Mes gaminome, o trys savanoriai i?ve?iodavo. Tekdavo pagaminti apie devyniasde?imt porcij?! Per pirm?j? karantin? ir pa?ios bijojome, ir vienuolyne sirgo broliai. Mes niekur neidavome, saugojom?s, tik gaminome maist? ir visk? be perstojo ?veisdavome ir v?dindavome. Mus ateidavo tikrinti. Patikrina, o mudvi sveikos. Tuomet at?jo antroji banga. Tuo laikotarpiu, nors ir saugojom?s, pas mus ? virtuv? net sergantys darbuotojai buvo ??j? ir su mumis kalb?josi, bet ?tai mus patikrino ir v?l ? mes sveikos, ? juokiasi Vita ir Danut?. ? Na, mes neu?mu?amos!?
?iai dienai Vita su Danute prasitaria, kad jau viskas nurim?, visi persirg?, o jos pa?ios ramiai laukian?ios skiep?. Vita priduria: ?M?s? visi valgytojai sveiki. Kaip ?jo valgyti, taip ir ateina.?
Danut? priduria: ?Mat, jei tik susirgt? m?s? valgytojai, jau su temperat?romis neaeit? ir iki valgyklos, netur?t? j?g?. Per tiek met?, kiek dirbu, jau prakti?kai visi yra pasikeit?, nes mes jau pa??stame kiekvien? ateinant?. Jei neateina, v?liau i?girstame, kad turb?t jau numir?. Bet netrukus ateina kiti.?
Jau ateina tik tie, kam reikia
Moterys atvirauja, kad dauguma nesupranta, jog tai labdara ir priima tai kaip ?prast? dalyk?, bet pasitaiko ir labai d?king? ?moni?. ?ia v?l paai?kina ?e?iasde?imtmet? Danut?: ?Vienas vyri?kis ateina pas mane ir vis klausia, kaip tai Vitai reikt? atsid?koti, ar koki? saldaini?, ar g?li? atne?ti. Bet kur jis, ?mogus, tegaun?s 140 eur? invalidum?. O visa ?eima ir gimin?s i?mir?, n?ra kas pad?t?. Tad kaip ?mogui i?gyventi? Tikrai sud?tinga. Ank??iau dar ?ia ateidavo ir u?klysdavo tie, kurie vis d?l to gali pragyventi, bet dabar, nors ?moni? padaug?jo, jau?iame, kad ateina tikrai tie, kuriems reikia.?
Vita ir pati atne?a produkt? ? ?R?pest?li?? virtuv?.
Pasak Danut?s, Vita gamina pat? skaniausi? kisieli?, kurio laukdami net kai kurie stoviniuoja tarpduryje, nes ?ino, jog Vita pavai?ins. O pati Vita kuklinasi: ?A? gyvenu sodyboje, ten turiu juod? serbent?, raudon? serbent? ir gelton? serbent?. Man pa?iai uog? per daug, tad jas verdu, darau uogienes, vakumuoju visaip ir i? prikrauto r?sio jau atne?u ?ia.?
Paaukokime labdaros valgyklai “R?pest?liai”:
Gav?jas: Kretingos Aprei?kimo vienuolynas.
S?sk. nr.: LT044010041800032317, Luminor bankas
Paskirtis: ?Auka maisto i?ve?iojimui? arba ?Auka maistui?.
24,233 per?i?r? (-a)