Pana?i situacija yra su dabartine LGBT ? tarptautine seksualini? ma?um? teises ginan?ia organizacija. Dominuojan?i? LGBT veikimo krypt? ? vadinam? mainstream ? taip pat palaiko ne visi netradicin?s orientacijos asmenys m?s? ?alyje ir pasaulyje. Dalis j? pasisako prie? vis labiau juntam? kontrol?s visuomen?s k?rim? ir kitamin?i? persekiojim?. B?tent ?iuo po?i?riu lyginti dabartin? LGBT veikl? su lietuvi? kova u? laisv? sausio 13-?j?, kas buvo daroma min?toje laidoje, nekorekti?ka.
Nagrin?jant laidoje kelt? homoseksuali? paaugli? integracijos tem?, svarbu ?inoti, kad esama skirting? b?d? jiems pad?ti. Tradicinis homoseksuali? paaugli? integravimo(si) kelias remiamas psicholog? ??valgomis ir praktika. Nors daliai paaugli? homoseksual?s potyriai yra realus faktas, ta?iau tai, anot psicholog?, dar nerei?kia galutinai suformuoto homoseksualaus identiteto. Seksualumas paauglyst?je yra labai plasti?kas, tod?l siekiama nekalb?ti per anksti apie stabil? jausm?.
Reikia skirti seksualin? orientacij?, kaip nuolatin? nekontroliuojam? potrauk? ka?kuriai ly?iai, nuo seksualinio identiteto, kaip s?moningo pasirinkimo.
G?j? ir lesbie?i? seksualinis identitetas esti problemati?kas nuo prad?i?, visada. Jis n?ra asmens patiriamas kaip duotyb?, bet atrandamas ir tam tikra prasme ?sisamoninamas, tai reikalauja pastang?. Asmens seksualumas turi elgesio, emocij? ir pa?inimo komponentus, kurie gali ir nesutapti, ypa? paauglyst?je.
Tod?l dirbant su paaugliais, parei?kusiais apie savo homoseksualum?, psichologas turi b?ti atsargus, pad?damas ?sitikinti seksualini? potyri? stabilumu ir atitinkamu sav?s suvokimu. Kartais sav?s tapatinimas su homoseksual? grupe gali b?ti svarbaus asmens m?gd?iojimo pasekme ir b?ti situatyviu, neturint joki? homoseksuali? i?gyvenim?. Psichologo u?duotis ? pad?ti susigaudyti realiuose, o ne ?sivaizduotuose seksualiniuose i?gyvenimuose, ir pasiekti elgesio, emocij? ir pa?inimo komponen?i? suderinimo. Tik tokiu atveju galime kalb?ti apie galim? homoseksual? paauglio identitet?.
Be to, svarbu nepamir?ti, kad, tampant suaugusiu, seksualumas v?l gali kisti ir v?l yra galimyb? suvokti save naujai, atitinkamai vidiniams i?gyvenimams.
Svarbiausia yra pad?ti homoseksualiems paaugliams priimti save ir suformuoti pozityv? sav?s vertinim?, nesifiksuojant prie netipini? seksualini? i?gyvenim?, kuriais asmuo neturi apsiriboti. Specialistas ?iuo atveju padeda suprasti, kad visi ?mon?s n?ra identi?ki, kad socialinis aplinkos pripa?inimas pelnomas, vertinant viso asmens pasiekimus.
Svarbu atrasti savo viet? sociume, i?rei?kiant save per k?rybin? aktyvum?, prisidedant prie visuomen?s materialios ir dvasin?s kult?ros praturtinimo. Taip atsisakoma seksualumo keliam? s?lygotum?, kurie riboja elges?, darydami j? tipiniu ka?kuriam seksualiniam identitetui, einama nuo stereotipini? vertybini? orientacij? prie visiems ?mon?ms bendr? vertybi?. S?veikoje su pasauliu ir ?mon?mis pirmame plane turi b?ti asmuo, tai ?enkliai didina savirealizacijos galimybes.
Jei ?ioje nelengvoje situacijoje paaugliui pavyksta ?veikti visuomen?s spaudim? ir savo vidines ?tampas, jis susiformuoja stipri? vidin? pozicij?, kuri leid?ia sau ir kitam b?ti savimi, b?ti ?kitokiu?. Asmens integralumas tampa ?manomas per savo individuali? savitum? suvokim? ir vertyb?mis gr?st? po?i?r? ? save, kitus, aplink?.
Skirting? po?i?r? ? homoseksuali? paaugli? integracij? si?lo min?ta LGBT mainsteam kryptis. Joje laikomasi nuostatos, kad visi ?mon?s gimsta neutralios lyties, kuri? v?liau su(si)formuoja. Matyt, taip padedama netradicin?s orientacijos paaugliams nesijausti ?kitokiais?, skirtingais nuo bendraam?i?. Toliau d?mesys sutelkiamas ? seksualum? ir jaunimui atveriami plat?s savo seksualin?s tapatyb?s paie?k? horizontai.
T? paie?k? krypt? nu?ymi LGBTQ+ (queer) kryptis. Ji teigia, kad ?nedvilytis transgenderi?kumas? arba queer savirai?ka leid?ia i?vengti savo gender tapatyb?s apibr??imo pagal nustatytus parametrus. Seksualin? tapatyb? taip pat traktuojama kaip pasirinkimas, besikei?ianti charakteristika.
Save galima ?vardinti bet kokiu b?du, bet kokiais pavadinimais (ankstesnio lygmens arba paties sugalvotu), taip pat galima save i?reik?ti kaip queer, be b?tinyb?s apib?dinti save, laikantis ka?koki? r?m?. ?eimos samprata prasiple?ia be joki? apribojim?.
?eima atskiriama nuo santuokos, vyksta aktyvi jos, kaip patriarchalin?s institucijos, feministin? kritika. Aktyviai diskutuojami ir praktikuojami poliamoriniai santykiai, nemonogamin?s s?jungos.
Pagalbin?s reprodukcin?s praktikos praple?ia vaik? gimdymo galimyb? vienalyt?se ?eimose, taip pat transgenderi? ir pan. Queer m?stymo b?das yra ne tik apsisprendimas, rei?kiantis apsisprendimo neigim?, bet ir tam tikras m?stymas bei realyb?s suvokimas.
Nustojama tik?ti, kad socialin? ir psichin? realyb? vystosi pagal bendrus d?snius, atsisakoma ?derinimosi prie normos? ir pa?ios id?jos apie bendros normos egzistavim?.
?i? paaugliams si?lom? mainstream krypt? kai kurios ?alys palaiko ?statymais. Pvz., vokie?i? paaugliai turi galimyb? apsk?sti savo t?vus, jei ?ie bandyt? ?tikinti kitokiu po?i?riu ? lyt?, u? k? gali b?ti traukiami ir baud?iamojon atsakomyb?n.
Abi aptartosios strategijos siekia paaugli? integracijos, ta?iau yra labai skirtingos. Deja, Europoje vis labiau ?sigali LGBT mainstream kryptis, nors daugelis eilini? europie?i? net ne?ino gender teorijos esm?s ir labai nustemba j? i?gird?.
Lietuvos visuomen? geriau informuota ?ia tema, tod?l galime rinktis savo strategij?. Nes vadovaudamiesi vienintele doktrina, kuri, be to, abejotina, anks?iau ar v?liau pateksim ? aklaviet?. Svarbu leisti ?vairias nuomones, neb?ti absoliu?iai tikru savo teisumu, kad laim?t? tuo momentu efektyviausias ir geriausias sprendimas.
Neseniai, Vokietijai pirmininkaujant Europos Taryboje, subsidij? teikimas ES ?alims buvo priri?tas prie ?teis?s vir?enyb?s kontrol?s? mechanizmo. Jis rei?kia, kad ?alis negauna investicij?, jei dauguma ES ?ali? nubalsuoja d?l esan?i? joje teis?s vir?enyb?s pa?eidim?.
?i? nauj? tvark? Vengrija ir Lenkija yra apskund? Europos teismui, teigdamos jos neatitikim? ankstesniems ES ?statymams. Keblu tai, kad naujieji Europos prie?diskriminaciniai teis?s aktai nebesiremia nekaltumo prezumpcija, ?tvirtinta ?ali? teisin?je sistemoje.
Jie siekia reglamentuoti ne tik pilie?i? veiksmus, bet mintis ir ?sitikinimus. Tad erdv?s nuomoni? skirtumui lieka vis ma?iau.
Norisi tik?ti, kad gal?sime laisvai parinkti savo paaugliams tinkam? ugdym?.
35,202 per?i?r? (-a)