I? Gr??lauk?s kilusi Salant? gimnazijos direktor? Au?ra Zebitien?, dvejus metus vadovaujanti ?vietimo ?staigai, sutiko ?? kart? atversti savo gyvenimo patirties puslapius ir ??vyturio? skaitytojams. O kalbant apie puslapius, jei skai?iuotume po vien? per metus, ?iandien atver?iamas jubiliejinis, 55-asis.
? Lietuv? gr??o lemting?j? Sausio 13-?j?
Kaip pati pasakoja: ?Penkerius metus gyvenau Taline, ten i?tek?jau. Visada nor?jau b?ti mokytoja, bet direktore ? tikrai ne. Ir tik prie? ja tapdama pagalvojau, kad visada buvo ?alia gimnazija, kuri man patiko, nes buvo kitokia. ?i mokykla ? tarsi autoritetas, tokia kitokesn?, tarsi smetoni?ka mokykla?.
Au?ra mok?si Gr??lauk?je, ?ia baig? 10 klasi?, v?liau – tuomet? Darb?n? vidurin?, Kauno politechnikos institutas. ?Man viskas patiko. Ir in?inerijos dalykai patiko ir sek?si, bet, ?inot ? meil?, vestuv?s, vaikai. Tuomet me?iau mokslus. Jau v?liau gr??usi ? Lietuv? juos baigiau, ? pasakoja moteris. ? Prasid?jus Nepriklausomybei, 1989-1990 metais, gyvenau Taline. Atsimenu, kaip nueinu ? senamiest?, o ten visa gatv? skamba nuo dainos ?Bunda Baltijos kelias?. T? kart? ?jau su vaikais ir u??jau ? plok?teli? parduotuv?. Ten ir i?girdau skamban?i? dain?. Ir taip suspaud? ?ird?, supratau, kad noriu namo, noriu ? Lietuv?.?
Au?ra prisimena, kad pirmaisiais prabudimo metais nieks nebijojo i?reik?ti savo lietuvi?kumo. Ta pati atmosfera tvyrojusi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos ?alyse: ?Tas aplink jau?iamas tauti?kumas virpino man ?ird?. Taip susiklost?, kad gr??au ? Lietuv? 1991 met? sausio 13 d. Vyras liko Taline, t? kart? gr??au tik su vaikais. A?, ai?ku, vis? nakt? praleidau bud?dama, nemiegojau, vaikus suguld?iau. O kai u??m? Televizijos bok?t? ir viskas nutilo, ta tyla ir ne?inomyb? spengte speng?. Buvo neai?ku, kaip viskas baigsis ir kas bus toliau. Ar karas? Ar viskas? V?liau gr??o ir vyras, bet ?ia tuoj prasid?jo blokada… Ai?ku, buvo sunku. Juk kei?iasi santvarka, ne?inojau kaip bus su darbais…?
Pavaduotoja tapo be diplomo
Gr??usi ? gimtin? Au?ra pirmiausia ?sidarbino savo pirmosios, Gr??lauk?s, mokyklos ra?tin?je.
?Tau tr?ksta tik popieriaus, ? i? savo vadovyb?s i?girdo jauna moteris, ?vertinta savo geb?jim?. ? Be moksl? tapau pavaduotoja, v?liau ?miau dirbti ?vietimo centre Kretingoje ir tuomet i??jau ? ?vietimo skyri?. Tuo metu Salant? gimnazija buvo mano kuruojama ?staiga, tad at?jus ?ia jau?iau trauk??.
?Visada stengiuosi atrasti, kas man patinka, kas mane ve?a, ? toliau dalijasi mintimis pa?nekov?. ? Nenoriu tur?ti m?gstamo darbo, noriu tur?ti mylim? darb?. Dirbti m?gstam? darb? man asocijuojasi su vartotoji?kumu ? tarsi ka?k? suvartoti, k? m?giamo suvalgyti. O kai turi mylim? darb?, net ir sunkum? nebijai. Man labiausiai patiko, kd ?ia ir ?mon?s geri. ?iaip sakoma, kad vadovas turi eiti priekyje, bet a? manau, kad vadovas turi eiti kartu?.
Moteris prisimena, kad ruo?damasi vadovauti mokyklai, atid?iai skait? ir analizavo ?staigos nuostatas, vertybes, kurias turi nusista?iusi kiekviena mokykla. Salant? gimnazijos vertyb?s Au?rai atrod? i?skirtin?s, o labiausiai jos ?ird? paliet? ?Ugdymas pavyzd?iu?.
?Tai ? savita mokykla. Ir savimi, ir savo ?emaiti?kumu. Patys Salantai yra labai gra?us miestelis, ?sik?r?s ant kalvos ir dar turintis park?. Visur ? ?aluma. Kas tas de?imt kilometr?? Kai atva?iuoja an?k?, kartais ir i?einu. Jei darbe man reikia pertraukos, einu pasivaik??ioti. ?ia ir ?mon?s geri, ir gamta gra?i. Ir keistai atrodo kitiems, kad i? didelio miesto, i? Talino, atva?iavome tarsi ? kaim?. Ta?iau galiu pasakyti, kad kaimi?kumas slypi ne vietov?je?, ? kalba direktor?.
Au?rai gr??us ? Lietuv?, s?nus buvo beveik 4-eri?, o dukra ? vos 1-eri?, v?liau gimtin?je susilauk? dar vieno pagranduko.
?Tad ?ia u?augusiems vaikams laisv? ir lietuvyb? atrodo savaime suprantama. Kad kitaip gal?t? b?ti, jie net ne?sivaizduoja , ? sako pa?nekov?, ? savo ?al? gr??usi per Laisv?s gyn?j? dien?. ? Ta?iau manau, kad gerai, kai lietuviai i?va?iuoja. A? ir esu u? tai, kad ?mon?s i?va?iuot?, pasisemt? patirties ir prisis?m? ?vie?i? id?j? jas ?gyvendint? ?ia. Manau, Lietuvai tai tik ? naud??.
?iandien vyriausiajam s?nui Arvydui ? jau 32, dukrai Agnei ? 30, Edvinui ? 22-eji.
Vaikyst?je buvo nenuorama
Kokia gimnazijos direktor? pati buvo vaikyst?je? Ar atpa??sta save mokiniuose?
?I? vaikyst?s prisimenu save nenuoram?. Buvau visokia, ? ?ypsosi. ? Ka?kaip a? suprantu ir vaikus, kad vaikams galima klysti, tik daug k? i?band?ius visada svarbu pasilikti prie geriausio ir prasmingiausio. Noriu pasakyti, jei matau, kad suklyd?s mokosi, m?sto, suprantu, kad i? to i?eis ka?kas gero. Nes t? pasirinkim? ?mogus turi suvokti kaip savo paties sprendim? ? perjausti, perleisti per save ir perprasti, kad tai ir yra jo s?vastis. Tai yra daug geriau ir efektyviau nei primesti vaikui savo ties?.?
A. Zebitien? atvirauja niekada nem?gstanti daryti darbo vien tam, kad varnel? u?sid?t?: ?A? nerte pasineriu ? tai. Gal tod?l daugiau laiko sugai?tu. Vis d?lto mokykla didel?, dar dar?elis ir ikimokylinis ugdymas neseniai prisid?jo. Ir labiausiai man patinka ugdymas. Man svarbiausia, kad jis b?t? pritaikytas skirtingiems vaikams, pagal kiekvieno poreikius, temp? ir geb?jimus.?
Svarbiausia ? tur?ti detales mozaikai
?Mano galva, nesvarb?s akademiniai pasiekimai. Svarbiausia, kad vaikas galvoje tur?t? ?inias ir i?ties suprast?, kas kalbama, kaip ka?kas vyksta. Jei a? noriu sukurti mozaik?, privalau tur?ti detales. ?inios mokykloje ir yra tos detal?s. Mes kartu su mokytojais sus?d? ir planuojam, kaip b?t?, jeigu b?t?. Taip ir gimsta geriausios id?jos. Patinka, kad galiu su mokytojais ?nek?ti, kad nereikia permesti savo id?j? ir liepti daryti t? ir t?. O mokytojai patys yra kupini idej?. Viena a? ? niekas, jei be gimnazijos, be komandos, su kuria a? dirbu. Kaip sakoma, vienas lauke ne karys, ? nusijuokia. ? Tikriausiai a? esu tas laimingas ?mogus, nes galiu pasitik?ti kitais. Ir ne tik galiu, bet ir pasitikiu ?mon?mis, su kuriais dirbu. Gal tod?l net tiek nejau?iu to nuovargio, nes man darbas sukelia daug d?iaugsmo. Kaip ten sakoma, jeigu dirbi mylim? darb?, n? dienos nereik?s dirbti, ? nusijuokia ir priduria. ? Na, ai?ku, truput? vis tiek pavargstu. Bet ?inau, kad kiekviename gl?di g?ris ir kartais tiesiog reikia ie?koti, kur toji u?tvanka, kuri neleid?ia tam g?riui prasiver?ti.?
?Mes su moksleiviais kalbam?s kaip lygus su lygiu. Na, gal ne visai, bet kaip kolegos. Ir galiu pasakyti, kad mokiniai mato tas pa?ias problemas, kaip ir mes patys. Ir kartais jie mums papasakoja apie jas i? vidaus ir padiktuoja sprendimo b?dus. Kartais taip ?sidiskutuojam, kad pritr?ksta ir laiko, ? kaip sekasi bendrauti su ?ia karta dalijasi gimnazijos direktor?. ? O problem? mes tikriausiai niekada nei?vengsim, tokia visuomen??.
A. Zebitien? sako, kad vaiko jausena ir jo santykis su mokytojo yra svarbiausias auk?t? ugdymosi rezultat? rodiklis: ?Jeigu jie netur?s tikro santykio, nesulauks ir rezultat?. Nes neu?mezg?s ry?io su vaiku ir jo nestiprindamas mokytojas negali pasteb?ti nei vaiko gabumo, nei problemos ? to kliuvinio, kuris trukdo mokytis. Vaikuose reikia ugdyti geb?jim? ?veikti sunkumus, did?iausias trukdis ? pasiduoti sunkumams. O vienas nugal?tas sunkumas suteikia stipryb?s nugal?ti kit? sunkum?.?
50,708 per?i?r? (-a)