Nutirpus sniegui gamtoje pasirodo ?iuk?l?s ? neatsakingo elgesio rezultatai. Dal? ?iuk?li? sudaro stiklo buteliai ir ?vairios du?enos. A?trios ?uk?s ter?ia aplink?, kelia pavoj? susi?eisti ?mon?ms ir gyv?nams. Tuo tarpu V?? ?U?stato sistemos administratorius? (USAD) atkreipia d?mes?, kad stiklas gali b?ti perdirbamas ir naudojamas neribot? kiek? kart?, neprarandant kokyb?s.
Tad pavasar? verta atkreipti d?mes? ? prie?astis, skatinan?ias namuose r??iuoti stiklo pakuotes ir aktyviau naudotis u?stato sistema. Mat gyventojai u?statines stiklo pakuotes link? gr??inti ne taip da?nai negu plastiko ar metalo ? galb?t d?l to, kad stiklo yra gana sunki ir d??ta.
Stiklo perdirbimas taupo energij?
USAD duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojai gr??ino per 35 milijonus stiklini? g?rim? pakuo?i?, dalyvaujan?i? u?stato sistemoje. Bendras surinkt? pakuo?i? svoris vir?ijo 9,2 t?kst. ton?.
Skai?iuojama, jog kiekviena tona perdirbto stiklo leid?ia sutaupyti daugiau nei ton? ?aliav?, toki? kaip sm?lis, soda, klintys, i? kuri? yra gaminamas stiklas. ?ioms med?iagoms i?lydyti reikalinga labai auk?ta temperat?ra, taigi stiklo gamybai sunaudojama itin daug energijos.
Tuo tarpu perdirbant stikl? ir lydant stiklo du?enas, o ne pirmines ?aliavas, sutaupoma net iki 30 proc. ma?iau energijos.
?varesnis oras ir vanduo
Stiklo perdirbimas padeda suma?inti oro bei vandens tar??. Nustatyta, kad stiklo perdirbimas i? antrini? ?aliav? vandens tar?? suma?ina perpus.
Tad kiekvienas ? taromat? gr??intas butelis prisideda prie vandens gyv?n? bei augalijos i?saugojimo, bendro pasaulio vandenyno u?ter?tumo ma?inimo. Stiklas yra gaminamas i? nat?rali? ?aliav?, irdamas jis nei?skiria kenksming? daleli? kaip, pavyzd?iui, plastikas, ta?iau smulkiems vandens ir sausumos gyv?nams butelis da?nai tampa mirtinais sp?stais. Lietuvos J?r? muziejaus specialistai yra pasteb?j?, kad stiklo ?uk?s gali su?aloti ?induolius ir pauk??ius.
Oro tar?a, gaminant stikl? i? pirmini? ?aliav?, yra 20 proc. didesn? negu naudojant perdirbt? stikl?. USAD duomenimis, per penkerius u?stato sistemos gyvavimo metus Lietuvoje surinkta ir perdirbti atiduota stiklo tara pad?jo suma?inti CO2 patekim? ? aplink? daugiau nei 6 t?kst. ton?. Palyginimui, tok? kiek? CO2 per metus i?skiria daugiau nei t?kstantis lengv?j? automobili?.
I?vengiame milijono met? s?vartyne
Kietos ir sunkios stiklo atliekos u?ima daug vietos s?vartynuose. Lietuva, kaip ir kitos Europos S?jungos ?alys, aktyviai stengiasi suma?inti ? s?vartynus keliaujan?i? atliek? kiek?. O kaupti s?vartynuose atliekas, kurios suyra per daugyb? met?, itin netvaru.
Tad kiekvienas s?moningas pilietis tur?t? atkreipti d?mes? ? fakt?, kad i?mestam stiklo buteliui suirti s?vartyne ar gamtoje gali prireikti net milijono met?. ?Perdirbti atiduota stiklo tara apsaugo m?s? mi?kus, parkus, pae?eres nuo ilgalaik?s tar?os ir ?alos. Per kasmet organizuojamas apklausas gyventojai pastebi, kad u?stato sistema leid?ia m?gautis ?varesne aplinka ? pakuo?i? atliek? pastebimai suma??jo mi?kuose, parkuose, pae?er?se?, ? sako USAD vadovas Gintaras Varnas.
V?? USAD duomenimis, Lietuvoje gr??inti ir perdirbti priduoti stiklo buteliai kasmet leid?ia sutaupyti daugiau nei 11,5 t?kst. kubini? metr? vietos s?vartynuose.
Perdirbtas stiklo butelis sugr??ta per 30 dien?
U?stato sistemoje dalyvaujantys ? taromatus ir kitas surinkimo vietas gr??inami stiklo buteliai yra surenkami, sur??iuojami bei susmulkinami, o stiklo du?enos paruo?iamos perdirbimui.
I?lydytas stiklas gali b?ti naudojamas ?vairi? buteli? gamybai. Taigi, ? taromat? ?d?tas butelis ? parduotuv?s lentyn? gali sugr??ti nauju pavidalu vos per 30 dien?.
Palaikydama ?iedin?s ekonomikos principus Lietuvoje USAD yra ?sipareigojusi tiekti stiklo d??? Kaune ir Panev??yje veikiantiems stiklo fabrikams. Kai visi surinkimo, perdirbimo bei gamybos procesai vyksta Lietuvoje, sutaupoma energijos, transportavimo i?laid? ir ma??ja su tuo susijusi oro tar?a.
Vis d?lto dalis ? rink? kasmet i?leid?iam? buteli? negr??ta ? fabrikus ir parduotuves. Pavyzd?iui, USAD duomenimis, pernai gyventojai gr??ino 85 proc. stiklo pakuo?i?, dalyvaujan?i? u?stato sistemoje. Aplinkos ministerijos patvirtintose Pakuo?i? ir pakuo?i? atliek? tvarkymo u?duotyse gamintojams ir importuotojams, nurodyta, kad nuo 2020 met? tur?jo b?ti pasiektas ne ma?esnis negu 90 proc. u?stato sistemoje dalyvaujan?i? pakuo?i? surinkimo ir perdirbimo rodiklis. Stiklo surinkimo u?duotis pasiekta nebuvo.
Gali b?ti, kad dalis vartotoj? tiesiog nepastebi ant g?rim? buteli? esan?i? depozito ?enkl? ir juos tiesiog i?meta, taip pat pasigirsta ai?kinim?, jog stiklin? tar? nugabenti iki surinkimo viet? sud?tinga ? ji sunki ir d??ta.
Mi?kus ir pievas apsaugome nuo gaisr?
Gamtoje i?mestas stiklo butelis ar ?iuk?l?s kelia pavoj? gyv?nams, nes jie gali susi?aloti. Taip pat i?auga gaisro rizika. ?viesos spinduliai, tam tikru kampu patek? ant skaidraus i?lenkto pavir?iaus, pavyzd?iui, stiklo ?uk?s, susikoncentruoja ? ma?? plot? ir gali ?kaitinti sausus lapus, samanas ar ?ol? iki degimo temperat?ros. Kitaip tariant, u?tenka vienos butelio ?uk?s, kad saul?t? dien? mi?ke ?sisiaut?t? liepsnos.
Atiduodant vis daugiau stiklo pakuo?i? perdirbti, rizika, kad du?enos atsidurs mi?ke ir sukels gaisr?, ?enkliai suma??ja.
R??iuojant ir perdirbant stikl? yra taupomi i?tekliai, ma?inama oro, vandens bei aplinkos tar?a, skatinama aplink? tausojanti ?iedin? ekonomika. USAD vadovas G. Varnas pabr??ia, kad sprend?iant tar?os problemas, labai svarbus visuotinis ?sitraukimas: ?Bendradarbiaudami su gamintojais ir importuotojais palaikome lietuvi?k? pramon? ?gyvendindami Aplinkos ministerijos i?keltas u?duotis ? surinkti daugum? ? rink? i?leist? pakuo?i?. I?kelt? tiksl? negal?tume pasiekti be ?moni?, suprantan?i? r??iavimo naud? ir aktyviai besinaudojan?i? u?stato sistema.?
Per 2020 metus i? viso buvo surinkta 91 proc. vis? ? rink? i?leist? vienkartini? u?stato pakuo?i?.
Inga Tarasonien?
18,735 per?i?r? (-a)