?Svarbiausia, k? randu kasdienyb?je ? labai gra?? stabtel?jim? prie savo laiko?, ? sako savo gimtadienio i?vakar?se, kovui baigiantis, i?leidusi pirm?j? savo poezijos knyg? kretingi?k? Au?ra Budreckien?. ?Nedaug man reikia? ? taip pavadino savo k?rini? visum? moteris. ?is pokalbis su autore ? kartu ir pirmasis vie?as knygos pristatymas.
Dievas link?s stebinti
Gimusi Ma?eiki? rajone, Sedoje, ? Kreting? Au?ra su ?eima atvyko prie? dvide?imt met?. Ten baig? gimnazij?, metus laiko dirbo tikybos mokytoja.
Kretingoje Au?ra jau apie 15 met? dirba aukl?toja lop?elyje-dar?elyje ??ibut??.
??irdies bals? gird?jau seniai, mane trauk? dvasingi ?mon?s, kuriuos ir susitikau Kretingoje, ? atvirauja moteris. ? T?vi?k?s nepamir?tu ir ?iandien. I? prad?i? atsik?lusi ? miest? skaud?iai i?gyvenau tartum praradim?. I? tikr?j? jau nutolau nuo ?em?s, nuo kaimo, su kuriuo tur?jau stipr? sielos ry??. Esu d?kinga, kad ten gyvena t?vai ir kiti artimieji, tad sugr??tu pasivaik??ioti senais takeliais. Ta?iau pamilau Kreting? ir jos ?mones. Man ?ia gera, turiu m?gstam? darb?, susitinku daugyb? nuostabi? ?moni? ir suprantu, jog esu ten, kur ir turiu b?ti. Taigi, dabar save laikau jau tikra kretingi?ke.?
Knygos autor? prisimena, kad ra?yti prad?jo seniai, nuo mokyklos laik?. Pirmieji eil?ra??iai buvo lengvi, trumpi. ?Tada ra?iau apie meil?, paskui ? apie gyvenim?, ir ?strigau, kaip sako J. Meyer ?dvasingame plaukiojime, plevenime?. Dabar ?od?iais da?niau i?rei?kiu dvasines b?senas, ra?au apie b?ties trapum?. Ra?au tiems, kas myli gyvenim?. Taip gaivinu ?ird? ?emi?koje kelion?je, b?dama i?ties laiminga ir d?kinga, ? apie savo k?ryb? pasakoja kretingi?k?. ? D?iaugiuosi kiekviena Dievo dovanota diena, savo veikla, geb?jimu skirti savo laik? pom?giams ir interesams. Mane supa dvasing? tarpusavio santyki? su?ildyti ?mon?s. Ypa? esu d?kinga tiems, kurie yra ypa? jautr?s silpnesniems. Jie ir klauso ?irdimi, ir kalba ?irdimi.?
Paklausta apie k?rybinius ie?kojimus moteris kalba apie Diev?: ?Pama?u Dievas ved? paprastu b?ties keliu. Esu ten, kur ir tur?jau b?ti. Tas kelias, kaip ir sakau, pilnas d?kingumo akimirk?, tyloje stebint besidraikant? voratinklio lengvum?, skrendant? pien?s p?k?. Visa tai matant, i?gyvenant ateidavo ir ateina ?kv?pimas. D?iaugiuosi sulaukusi kiekvieno saul?s patek?jimo. Tai ? vis kitas ir kitoks augimas rytojui. O Dievas link?s stebinti.?
U?augo su Ma?ernio k?ryba
Au?ra sako u?augusi kartu su Vytauto Ma?ernio k?ryba, kuri jai ir ?iandien artima: ?Tiek daug atsiv?rim?! Tokio gylio niekur neradau. Atsiver?iu ir skaitau jo tekstus, kartu pakylu ten, kur jis kurdamas gyveno. O ten, netoli ?arnel?s, visai arti ? ir mano t?vi?k? Seda. Jam buvo artima vienatv? ir gamta, nuo ko neatitr?kstu ir a?. Tai, k? Vytautas mums paliko, mane augina, vis semiuosi i?minties. Nors jis da?nai kalb?jo apie laikinum?, bet nor?jo kuo prasmingiau i?b?ti vis? savo gra?? laik?. Pana?ios mintys k?ryboje lydi ir mane. ?inoma, ra?au taip, kaip man atrodo geriausia. Gal ir banali mano poezija, netobula, tegul ji ir liete liejasi, bet mokausi, vis mokausi. Ma?ai yra mano rimuot? eil?ra??i?, ne visi ir pavadinimus turi, ta?iau kiekvienas yra savitas, neatkartotas. Taigi, ir sukuosi taip, kaip i?eina.?
O ar kada nors band?iusi nera?yti? ?Nuo sav?s pab?gti vargu ar ?manoma. Ne visada esu suprasta net ir artim? ?moni?. Nelabai supranta ir paklausia, kod?l ra?au, kam to reikia. A? irgi ne?inau. Gal ne taip darau? Bet ?od?iai ateina i? gilumos. Ir nera?yti negaliu ? vien tik dirbti per ma?a. Reikia platesn?s erdv?s ir min?iai, ir rankai, ? atvirauja poet?. ? Ra?yti galiu apie visk?, o kalb?jimo dovanos neturiu. Vis? pirma, norisi pasverti, i?auginti mintis, tik tada jomis dalintis. ?inoma, yra svarbu savyje neu?siskl?sti, tad suprantu, jog tik su Vie?paties malone visk? atlaikau ? Jam i?lieju savo vidines pajautas ir klausiu patarimo.?
?Mano k?ryboje n?ra a?arojimo. Gyva, rami mano siela. I?tro?kusi meil?s, gro?io, tik?jimo. Kita vertus, sunku pa?iai apie save kalb?ti, b?t? malonu i?girsti i? kit?, jau skai?iusi? mano k?rinius. Viena bi?iul? taip pasak?: ?Tavo poezija yra i?skirtin? sielos ?viesa ir g?rio skleidimu. Tas ypa? ry?ku, kai perskaitai vis? knyg??. Ai?ku, mane tai d?iugina. O a? kartoju, jog valand? valandas galiu ?i?r?ti, kaip skruzd?l?s ruo?iasi savo namus, arba kaip bit? land?ioja ? ?iedo gelmes?, ? kalba poet? ir pedagog?.
Ra?o ranka ? s?siuvin?
?Eil?ra?tis gimsta tyloje, ramyb?je ? ne b?gime, kada daugiau ?mogus i?barsto, negu surenka…O rinkti reikia sustojus ? i? pirmojo pavasarinio ?iedo, i? pauk??io giesm?s, i? gra?ios b?ties. Tik sustojus ?manoma nutiesti tiltus i? ?irdies ? ?ird?. Nor?t?si, kad ta poezijos ugnel? rast? atgars? ?moni? ?irdyse bei ne?t? jiems ?vies? ir d?iaugsm?.?
Beje, Au?ra eiles ra?o ranka ? s?siuvin?. Ir tik paskui su kitais dalinasai k?ryba internetin?je erdv?je.
Kaip gim? visa poezijos knyga?
?Paprastai, kai i?eina knyga, viskas kitaip atrodo, ? ?ypsosi autor?. ? Psichologi?kai veikia susiformav?s po?i?ris ? spausdint? ?od?, nutolsta ry?ys su tuo pasauliu, kur? sukuriu, at?jus tam tikrai nuotaikai, tada ir skaitau jau i? kitos pozicijos. Dabar, regis, kiekvienas ?odis, atsid?r?s rinkinyje, pasidaro daug svaresnis, ?taigesnis. Man atrodo, kad knyga pa?iu laiku ? tarsi liudijimas, kas yra svarbu ?mogui, minan?iam ?em?s kelius ir kelelius… D?iaugiuosi visais, kas gal?jo prisid?ti prie tokio gra?aus, prasmingo darbo. Dabar dar laukiu, kol atsl?gs euforija. Tiesiog reikia ?inoti t? jausm?, kai paimi ? rankas pirm? savo knygel?. Pajuokausiu: tai yra tiesiog pirmoji kreg?d?!?
Au?ros poezija persmelka krik??ioni?ko tik?jimo. Ar ?iuo metu reikia dr?sos b?ti savimi, i?reik?ti savo matym?, m?stym?? Gal poezija ? vienas i? b?d? pasisakyti?
?Visur visko yra, ?moni? ? taip pat visoki?. Neretai ?mon?s pyksta u? kitoki? nuomon?. Ir kiekvienas ? su savo po?i?riu, kur? paprastai vadina tiesa, nors ji t?ra viso labo nuomon?. Bet gyventi reikia ir susitaikyti su daug kuo privalu, nes n? vienas ?mogus n?ra tobulas, deja, ? dalijasi mintimis Au?ra. ? Visk? ?manoma i?tverti gyvenime, kol yra d?l ko gyventi, k? myl?ti, kuo r?pintis ir kuo tik?ti. T?kstantme?iais ?mon?s idealistai siekia pataisyti pasaul?, bet i? esm?s niekas nesikei?ia ? vyksta g?rio ir blogio kova vis kitais pavidalais, kitomis formomis.?
LAIMINGA
Esu laiminga.
Rodos, ir nedaug turiu –
Tiktai kasdien? Meil?s ?vies?,
Kuri su?ildo
Ir palaimina ?ingsnius,
Kaskart ? nauj? rytdien?
Kelius nutiesia…
Esu laiminga,
Kad gyvenim? turiu:
Ne tik dienas saul?tas,
Bet ir liet?…
Myliu be galo tai, kuo gyvenu.
Pavasar? alsuoju
Gaivi? v?s?…
Esu laiminga,
Kai ? ?ird? i? ?irdies
Atranda keli? ?odis mielas.
Tiek daug gerumo skrieja…
?tai pirma g?l?
Pra?ysta man ant delno
I?tiesto…
127,021 per?i?r? (-a)