Gegu??s 26 d. Kretingoje ?iemet minime net 3 jubiliejines sukaktis: lygiai prie? 130 met? mir? Kretingos dvarininkas grafas Juozapas Ti?kevi?ius, prie? 125 metus gim? Kretingos burmistras Stasys Piktui?is ir prie? 110 ? kra?totyrininkas, muziejininkas, in?inerius Ignas Jablonkis.
Grafo Juozapo Ti?kevi?iaus mirties sukaktis
1891 m. gegu??s 26 d. mir? Kretingos dvarininkas grafas Juozapas Ti?kevi?ius, XIX a. antroje pus?je i?garsin?s Kreting? vienu did?iausi? Europoje priva?iu ?iemos sodu, mi?riu parku, pirm?ja Lietuvoje elektrine ir telefono linija.
Paskutinius de?imt gyvenimo met? Juozapas Ti?kevi?ius sunkiai sirgo ?irdies ir plau?i? ligomis, negal?jo vaik??ioti. Mir? dvare, po nes?kmingos plau?i? operacijos, kurios metu nukraujavo gydytojui nety?ia prad?rus plau?i? arterij?. Pa?arvotas buvo Palangoje.
I? Karaliau?iaus universiteto pakviestas medicinos profesorius k?n? u?balzamavo ir ?d?jo ? sarkofag?, nupirkt? pas to paties vokie?i? miesto verslinink? Ekert?. Mirusiajam ? rankas na?l? ?d?jo sidabro lydinio krucifiks?, kuriam kry?i? pagamino Klaip?dos arba Karaliau?iaus juvelyras Bajeris (Rejeris?), pritvirtin?s prie jo nuo senojo kry?iaus nuimt? sidabrin? Nukry?iuot?j?, pagamint? apie 1850 m. Sankt Peterburgo juvelyro Aleksejaus Sosino dirbtuv?se.
? ?ermenis ir laidotuves atvyko gimin?s ir diduomen?, Rusijos vald?ios ?staig? ir Vokietijos muitin?s pareig?nai, kariuomen?s ir sienos sargybini? brigados atstovai, Palangos progimnazijos mokiniai ir pedagogai, Kretingos, Palangos, Darb?n? miesteli? gyventojai. Darb?n? ?yd? bendruomen? atsiunt? inkrustuot? kar?n?-vainik? su hebraji?kais ?ra?ais i? ?ventojo Ra?to bei miestelio rabino antspaudu ir garbing? bendruomen?s atstov? para?ais patvirtint? u?uojautos ra?t?.
Gegu??s 31 d. sarkofagas su palaikais buvo i?ve?tas ? Kreting?. Katafalk? vis? keli? trauk? 4 juodai apdengti arkliai, o i? ?on? ?ygiavo fakelais ne?ini 4 juodai apsireng? vyrai. Karst? lyd?jo ?eimos nariai, artimieji ir mylimiausias grafo ?irgas. Aprengtas paradine carin?s Rusijos kavalerijos pulkininko uniforma, grafas gul?jo puo?niame sarkofage, ant kurio buvo pad?ti gedulingi vainikai, uniformin? kepur? ir kardas. Karstas i? prad?i? buvo pastatytas sen?j? parapijos kapini? ?v. Jurgio koply?ioje, specialiai jos prieangyje i?m?rytoje ni?oje. S?nui Aleksandrui Ti?kevi?iui su na?le Sofija Ti?kevi?iene 1893 m. pasta?ius ?eimos koply?i?, sarkofagas buvo perkeltas ? jos kript?.
Grafui 1891 m. mirus, jam Kauno, Kur?o, Minsko ir Vilniaus gubernijose priklaus? 27 dvarai su 437 000 ha ?em?s. Valdas 1896 m. pasidalino na?l?, 5 s?n?s ir 3 dukros.
Kretinga nepamir?o savo glob?jo Juozapo Ti?kevi?iaus. Jo i?puosel?tame dvare ?iandien veikia Kretingos muziejus, kurio ekspozicijos mena ir graf? Ti?kevi?i? ?eimos istorij?, supa?indina su Juozapo ir Sofijos Ti?kevi?i? ?eimos relikvijomis. Muziejaus administracijos r?pes?iu renovuoti dvaro r?mai, ?kved?io namas, ratin?, mal?no-elektrin?s pastatas, didysis ?iltnamis, restauruota graf? Ti?kevi?i? ?eimos koply?ia-mauzoliejus su joje esan?iais graf? sarkofagais.
Prie? 125 metus gim? Kretingos burmistras Stasys Piktui?is
Lietuvos kariuomen?s savanoris, Kretingos miesto savivaldyb?s burmistras, ?auli? s?jungos narys Stasys Piktui?is gim? 1896 met? gegu??s 26 d. Kretingos rajono Dirgalio kaime ?kininko ?eimoje.
T?vai tur?jo 26 ha ?em?s. ?eimoje augo 8 vaikai: 5 s?n?s ir 3 dukros. Baig?s keturias prad?ios mokyklos klases, S. Piktui?is dirbo t?v? ?kyje.
1919 m. bir?elio 11 d. kartu su broliu Kazimieru Piktui?iu ?stojo savanoriais ? Lietuvos kariuomen?, tarnavo Kretingos ir Kauno komendant?rose.
1921 m. S. Piktui?is buvo paleistas ? atsarg? ir gr??o ? t?v? ?k?.
1922?1940 m. ? ?auli? s?jungos narys.
1928 m. S. Piktui?is u? veikl? Lietuvos kariuomen?je apdovanotas Savanorio medaliu ir Nepriklausomyb?s medaliu. 1939 m. u? s??ining? darb? ir visuomenin? veikl? ? DLK Gedimino III laipsnio medaliu. Kaip kariui savanoriui S. Piktui?iui buvo paskirta 9 ha ?em?s prie Salant?, netoli Gaid?io kalno, ta?iau ?i? dovan? jis perleido broliams.
1924 m. ?sidarbino pardav?ju Kretingos vartotoj? bendrov?je, ?sik?rusioje tuomet?je Vie?ojoje aik?t?je (dabar – Rotu??s a.) Nr.16, keturi? auk?t? raudon? plyt? pastate, 1911 m. Nuo 1930 m. dirbo parduotuv?s ved?ju. S. Piktui?is gyveno tos pa?ios bendrov?s pastato tre?iajame auk?te, kukliame kambaryje kartu su bendrov?s darbuotoju Vladu Alminu, ?ia pri?m? gyventi ir sesers s?n?, v?liau tapus? ?ymiu skulptoriumi, Antan? Mon??, 1932 m. atvykus? mokytis pranci?kon? gimnazijon.
S. Piktui?is Kretingoje planavo statytis nam?, buvo ?sigij?s sklyp? ir statybines med?iagas, deja, 1941 m. gegu??s 27 d. buvo suimtas ir ?kalintas NKVD are?tin?je ?v. Antano r?m? r?siuose, v?liau perve?tas ? Kauno kal?jim?.
1941 m. bir?elio 22 d., Lietuv? okupavus nacistin?s Vokietijos kariuomenei, S. Piktui?is kartu su kitais Kauno kal?jimo kaliniais buvo paleistas laisv?n, gr??o ? Kreting?.
Karo metais Kretingoje dirbo miesto savivaldyb?s burmistro pad?j?ju, v?liau ? burmistru. Kadangi nevykd? okupacin?s vald?ios nurodym?, buvo suimtas, ?kalintas Dimitravo priver?iamojo darbo stovykloje. Paleistas gr??o ? gimt?j? Dirgalio kaim?.
1944 m. lapkri?io 16 d. S. Piktui?is su jaunesniuoju broliu Aleksu, taip pat priklausiusiu ?auli? organizacijai, suimtas t?v? sodyboje, ?kalintas Lazdininkuose, ?kiniame pastate, priklausiusiame ?kininkui P. Grabiui. V?liau perve?tas ? ?iauli? NKVD kal?jim? Nr. 5, kuriame ir mir? 1945 m. sausio 28 d. Mirties aplinkyb?s ne?inomos. S. Piktui?io k?nas, kaip ir kit? ?uvusi? partizan? ar nu?udyt? bei mirusi? kal?jime, gal?jo b?ti u?kastas Gink?n? miestelio laisvamani? kapin?se, kur 1996 m. vis? atminimui pastatytas paminklas.
Prie? 110 met? gim? kra?totyrininkas Ignas Jablonskis
Lygiai prie? 110 met? Skuodo rajono Budri? kaime gim? in?inierius, kra?totyrininkas, muziejininkas, Kretingos rajono Garb?s pilietis, Lietuvos kra?totyros draugijos Garb?s narys Ignas Jablonskis.
Mir? 1991 metais gruod?io 6 dien? Vilniuje, palaidotas Kretingoje.
Ignas Jablonskis mok?si Budri? prad?ios mokykloje ir Skuodo gimnazijoje. In?inerin? i?silavinim? ?gijo Kauno auk?tesniojoje technikos mokykloje 1936 metais.
1937 metais prad?jo dirbti Rusn?s vandens keli? rajono techniku, vir?ininko pavaduotoju. Laisvalaikiu vadovavo ?Santaros? draugijos Rusn?s skyriui, propagavo lietuvyb?. U? tai buvo i?tremtas i? Klaip?dos kra?to. Tremties ?vykius jis apra?? rankra?tiniame veikale ?Paj?rio audrai siau?iant?. Apsigyveno ?emai?i? Naumiestyje, 1939 metais atsikraust? ? Kreting?. 1951 metais kartu su ?eima buvo i?tremtas ? Krasnojarsko kra?t?. ? Lietuv? gr??o 1956 metais. Kur? laik? dirbo Klaip?dos statybos tresto Kretingos gamybinio skyriaus in?inieriumi, v?liau ? Kretingos odos gamyklos vyriausiuoju in?inieriumi, rajono architekt?ros skyriuje.
Gr???s i? tremties Ignas Jablonskis rinko med?iag? apie dubenuotus akmenis, brai?? archeologini? akmen? br??inius, i?ai?kino kai kurias sen?sias gyvenvietes ir t.t..
1945-1949 m. – Kretingos kra?totyros muziejaus direktorius. Vadovavimo muziejui metu Ignas Jablonskis suremontavo karo metais apleist? muziejaus pastat?, ?reng? eksponat? saugykl?, paruo?? pirm?sias ekspozicijas.
Savo laisvalaik? ir did?i?j? gyvenimo dal? Ignas Jablonskis dom?josi kra?totyrine veikla. Tyrin?jo Kretingos ir Skuodo apylinki? praeit?. Archeologini? jo tyrin?jim? prad?ia laikoma 1938 metai – analizuoti Puotkali? piliakalnis ir Tauz? pilkapiai. Ignas Jablonskis nubrai?? ?i? vietovi? planus. Pirmasis jo paminklotyrinis straipsnis i?spausdintas 1938 metais ?Lietuvos aide?, vadinosi ?Puotkali? piliakalnis laukia tyrin?toj??.
Archeologin?se ekspedicijose ?gytos ?inios leido Ignui Jablonskiui savaranki?kai prad?ti kasin?jimus. Jis buvo vienintelis archeologas neprofesionalas, kuriam Lietuvos istorijos institutas i?duodavo leidim? tai daryti. Ignas Jablonskis rado ir seniausi? Kretingos rajone archeologijos dirbin? ? titnagin? str?l?s antgal?, datuojam? mezolitu. Taip pat jis nustat? istoriniuose ?altiniuose minimos Kretingos pilies viet? ? j? lokalizavo ant ?gli?ki? piliakalnio, esan?io ? pietus nuo Kretingos, prie Dan?s up?s.
Ignas Jablonskis dom?josi sen?ja kaimo architekt?ra, rinko duomenis apie XVIII-XIX am?iaus sodybas, jas apra?in?jo, dar? planus ir br??inius, ra?? straipsnius apie Kretingos istorij?, Jurg? Pabr??a, ?emai?i? ir lietuvi? kilm?.
Igno Jablonskio sukaupta archyvin? med?iaga ir rankra??iai saugomi Lietuvos istorijos instituto archyvuose, Kult?ros paveldo centro archyve, Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Paskelb? publikacij? apie ?emai?i? XVII-XVIII a. trobas ir paj?rio ?vej? ir valstie?i? namus, j? apdail?, puo?yb?, kry?ius, sukam?sias girnas, puodynes. Ignas Jablonskis para?? knyg? “Budri? kaimas”, kuri i?leista 1993 m..
U? veikl? kult?ros, kra?totyros ir paminklosaugos srityse Ignui Jablonskiui buvo suteiktas Kretingos miesto Garb?s pilie?io, o v?liau ir Lietuvos kra?totyros draugijos Garb?s nario vardas.
Parengta, remiantis Kretingos muziejaus ir M. Valan?iaus bibliotekos kra?totyrine med?iaga
185,568 per?i?r? (-a)