Kunigas Pranci?kus Urbonavi?ius. H. le Lieure fotoatelj?. Roma, Italija, apie 1895 m. Maironio lietuvi? litert?ros muziejus, inv. nr. MLLM MD 2781/21
Prelatas, Salant? klebonas, ba?ny?ios statytojas, knygne?ys, draud?iamos lietuvi?kos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religini? ra?t? reng?jas, Tel?i? vyskupijos generalvikaras Pranci?kus Motiejus Urbonavi?ius (Pranas Urbanavi?ius) gim? 1868 m. rugs?jo 18 d. Kartenos vals?iaus Baubli? dvare bajor? ?eimoje.
U?augo Garg?duose
Prelatui atminti Salant? ba?ny?ios pagrindinio fasado sienoje ?m?ryta memorialin? lenta.
U?augo Gramali?kio dvare netoli Garg?d?, mok?si Kauno kunig? seminarijoje.
B?damas klierikas, dalyvavo lietuvi? tautiniame s?j?dyje, bendradarbiavo Til??je leistame laikra?tyje ??viesa?, 1888 m. drauge su bendramin?iais ?k?r? slapt? Lietuvos myl?toj? draugij?, buvo jos sekretorius. Draugijos nariai siek? i?mokti sakyti pamokslus lietuvi?kai, versti ? gimt?j? kalb? religin? literat?r?, platinti lietuvi?k? spaud?.
1890?1891 m. redagavo laikra?t? ??emai?i? ir Lietuvos ap?valga?, platino j? ir kitus kataliki?kos krypties lietuvi?kus leidinius Grimali?kio dvaro apylink?se.
1891 m. rugs?jo 21 d. ??ventintas kunigu ir paskirtas Plung?s ba?ny?ios vikaru. ?ia 1893 m. organizavo maldininkus bud?ti prie Kra?i? ba?ny?ios, kuri? rus? vald?ia ketino u?daryti.
1896 m. perkeltas ? Mintauj? auk?tesni?j? mokykl? kapelionu, o 1897 m. paskirtas Kauno ?v. Trejyb?s ba?ny?ios vikaru ir mokyklos kapelionu, ?jo Jonavos ba?ny?ios kurato pareigas.
1901?1904 m. klebonavo Klovainiuose, rekonstravo ba?ny?i?, klebonij? ir jos palivarko pastatus.
1905 m. prad?ioje paskirtas Salant? parapijos administratoriumi.
Pastat? Salant? ba?ny?i?
Salantams jis paaukojo daugiau kaip ketvirt? savo gyvenimo. Neapsiribodamas pastoracine veikla, aktyviai dalyvavo parapijos ir miestelio visuomeniniame, politiniame ir ?kiniame gyvenime. 1905 m. gruod?io 4-5 d. atstovavo salanti?kiams ir ?emai?iams Vilniuje ?vykusiame lietuvi? atstov? susirinkime, pavadintame Did?iuoju Vilniaus Seimu, i? kurio gr???s sukviet? ? parapijos namus parapijie?i? atstovus ir ai?kino jiems Seimo priimt? nutarim? d?l politin?s Lietuvos autonomijos ir lietuvi? kalbos ?vedimo vals?i? savivaldyb?se ir mokyklose svarb? tautos atei?iai.
Kanauninko kunigo Prano Urbonavi?iaus ir parapijie?i? r?pes?iu 1906-1911 m. pastatyta neogotikin? Salant? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ia. Juliaus Kanarsko nuotr.
Klebonas artimai bendravo su Palangos progimnazijos laik? bendramoksliu, Imbar?s kaimo ?kininku Marcelijumi Martynu Sragiu (1869-1941), kuris ?m?si vadovauti Salant? valstie?i? ir miestel?n? tautiniam jud?jimui, reikalavo vals?iaus savivaldyb?s pareig?nais ir pradin?s mokyklos mokytoju i?rinkti vietinius ?emai?ius.
Did?iausias ir ry?kiausiai matomas klebono nuopelnas Salantams ? 1906-1911 m. pastatyta neogotikin? dvibok?t? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ia. Jos projekt? dar 1902 m. pareng? ?ved? kilm?s architektas Eduardas Karlas Strandmanas, dirb?s Kur?o gubernijoje.
Naujosios ba?ny?ios statyba prasid?jo 1906 m. baland?io 25 d. Darbams vadovavo klebonas Pranas Urbonavi?ius, o jam aktyviai talkino ba?ny?ios statybos komitetas, ? kur? buvo i?rinkti Tadas Grigaitis i? Imbar?s, Telesforas Mon?ys i? Laivi? ir Teodoras Dreinius i? Reket?s kaimo. 1911 m. spalio 19 d. ?emai?i? vyskupo Gasparo Felicijono Cirtauto ?galiotas Skuodo dekanas kunigas Petras ?aulevi?ius pa?ventino baigiam? statyti ba?ny?i? ir t? pa?i? dien? joje ?vyko pirmosios pamaldos.
Su klebonu i? Klovaini? atvyk?s vargonininkas Stanislovas Danilevi?ius pirm?kart Salant? ba?ny?ioje giesmes prad?jo giedoti ne lenki?kai, kaip buvo ?prasta nuo seno, o lietuvi?kai. Jis sub?r? ba?nytin? chor?, kuris netrukus i?gars?jo u? parapijos rib?, 1908 m. koncertavo Kretingos graf? Ti?kevi?i? dvare.
R?pinosi mergai?i? ?vietimu
Salantuose veik? rusi?ka valdin? liaudies mokykla. J? daugiausia lank? berniukai, kuriems pradinis i?silavinimas ir rus? kalba buvo reikalingi tvarkant reikalus valdi?kose ?staigose ir tarnaujant carin?s Rusijos kariuomen?je. Skatindamas gabias parapijie?i? dukras siekti pradinio i?silavinimo, klebonas 1906 m. ?k?r? kataliki?kos lietuvi? ?vietimo draugijos ?Saul?? skyri?, kuris atidar? vienklas? trimet? mergai?i? mokykl?. Draugija skyr? mokytoj? ir apr?pino mokymo priemon?mis, o klebonas su parapija mok?jo mokytojai alg?, nemokamai duodavo mokin?ms pietus, knygas, s?siuvinius, pie?tukus ir kitas priemones. Gabiausias mergaites klebonas si?sdavo ? ?Saul?s? draugijos pradini? mokykl? mokytoj? kursus Kaune, tarpininkavo, kad kursus baigusios jaunos mokytojos b?t? paskirtos mokytojauti ? parapijoje veikusias pradines mokyklas.
Klebono iniciatyva 1907 m. buvo ?kurtas ?v. Kazimiero, o 1909 m. ? lietuvi? katalik? ?Blaivyb?s? draugij? Salant? skyriai, veik? iki 1914 met?. Blaivininkai pasisak? prie? alkoholio vartojim? vie?osiose miestelio vietose, j? si?lymu vals?iaus sueiga 1912 m. nutar? ?ventadieniais u?daryti u?eigas, alines, degtin?s monopolio parduotuv?, o kad alkoholiniais g?rimais neb?t? prekiaujama nelegaliai, prekybos vietoms pri?i?r?ti sudar? 12-kos vyr? sargyb?.
K?r? ?kines kataliki?kas organizacijas
Greta kult?rini? organizacij? klebonas ?m?si kurti ir ?kines kataliki?kas organizacijas. 1905 metais ?steig? pirm?j? ?iame ?emaitijos regione kooperatyv? ? Salant? vartotoj? draugij? ?Kaukas?. Jai neblogai sek?si konkuruoti su ?imtametes prekybos tradicijas turin?ia miestelio ?yd? bendruomene. I? prad?i? patalpas draugija nuomojosi i? privatinink?, o sukaupusi pakankamai l??? netoli ba?ny?ios 1912 m. pasistat? nuosav? pastat?, kuriame ?sik?r? draugijos valdyba ir parduotuv?.
Per Pirm?j? pasaulin? kar? prie ba?ny?ios tebeveik? lietuvi?ka mergai?i? mokykla, o klebonijoje parapijos l??omis buvo maitinama keliolika neturting? motin? su vaikais, kuri? t?vai buvo mobilizuoti ? kariuomen? ir i?si?sti ? front?.
Siekdamas pakelti religin? ir tautin? parapijos jaunimo susipratim?, 1916 m. klebonas ?steig? lietuvi? katalik? jaunimo s?jungos ?Pavasaris? Salant? kuop?, kurios veiklos tikslas buvo tikybi?kai, dorovi?kai ir tauti?kai lavinti jaunim?. Klebonas siek? jaunim? i?mokyti amat?, baigiantis karui ? Panev??io mezgimo kursus i?siunt? Iev? Kungait?, kuriai gr??us pad?jo i? Vokietijos parsive?ti mezgimo ma?inas ir atidaryti mezgimo mokykl?l?.
Aktyviai dalyvavo politikoje
1917 m. rugs?jo 18-22 d. klebonas atstovavo salanti?kiams Vilniuje vykusioje lietuvi? konferencijoje. ? j? va?iuoti prikalbino ir bendramint? Marcelij? Martyn? Srag?, tuo metu jau gyvenus? Vaitki? dvarelyje ?alia Aleksandravo ir atstovavus? Kartenos parapijie?ius.
Vilniaus konferencija numat? atkurti nepriklausom? Lietuvos valstyb? su sostine Vilniuje, o valstyb?s atei?iai apsvarstyti su?aukti Steigiam?j? seim?. ?iems tikslams ?gyvendinti ji i?rinko vykdan?i?j? institucij? ? Lietuvos Taryb?, kuri? sudar? 20 asmen?. ?emai?i? atstovu ? Taryb? buvo i?rinktas kanauninkas Pranas Urbonavi?ius. Ta?iau kairi?j? jud?jim? atstovams u?protestavus, kad joje per daug kunig? ir pagrasinus sugriauti konferencijos darb?, Pranas Urbonavi?ius savo mandat? perleido vienam i? konferencijos organizatori?, socialdemokrat? atstovui, Als?d?i? vals?iaus dvarininkui Stanislovui Narutavi?iui.
Klebono kvietimu 1918 m. liepos 22 d. Salantuose lank?si ?emai?i? vyskupas Pranci?kus Karevi?ius, kuris konsekravo baigiam? ?rengti nauj?j? ba?ny?i?. Pranci?kui Urbonavi?iui pasitraukus i? ?emai?i? vyskupijos kapitulos, vyskupas j? pak?l? ? garb?s kanauninkus.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje vokie?iams traukiantis i? Lietuvos, vals?iuose prad?ta formuoti savivaldybes. Salantuose atsirado revoliucini? socialist? ir valstie?i? liaudinink? kontroliuojamos Varging?j? valstie?i?, darbinink? ir darbo ?kinink? tarybos revoliucinis komitetas, nepripa?in?s Lietuvos laikinosios vyriausyb?s. Laikinajai vyriausybei palaikyti klebonas Pranas Urbonavi?ius parapijoje sub?r? Katalik? sodie?i? komitet?, kuris 1919 m. sausio m?n. pabaigoje per?m? vals?iuje vald?i? ? savo rankas ir buvo pavadintas Salant? vals?iaus tarybos Pildomuoju komitetu.
Sub?r? savanorius
Prasid?jus Nepriklausomyb?s kovoms, Pranas Urbonavi?ius ? klebonij? sukviet? parapijos vyrus, pasiry?usius kovoti d?l Lietuvos valstybingumo. Klebono raginimu susib?r? apie 20 jan? vyr?, kuriems i? Garg?d? atvyk?s kari?kis dvaro parke sureng? karinius mokymus. Po mokym? savanoriai i?vyko ? Tel?ius, kuriuose buvo i?skirstyti ? karinius dalinius.
20 met? Salantams paskyr?s klebonas, garb?s kanauninkas Pranci?kus Urbonavi?ius 1926 m. lapkri?io 30 d. buvo paskirtas naujai ?kurtos Tel?i? vyskupijos generalvikaru. I?vyk?s ? Tel?ius, jis r?pinosi ?kine vyskupijos veikla, vadovavo vyskupo r?m? ir kunig? seminarijos statyboms, laisvesniu laiku per atlaidus atvykdavo ? Salantus, susitikdavo su parapijie?iais. U? nuopelnus Katalik? Ba?ny?iai, Romos popie?ius Pijus XI 1930 m. suteik? jam prelato titul?.
Reng? religinius ra?tus
Greta tiesiogini? kunigyst?s pareig? ir visuomenin?s veiklos, prelatas Pranas Urbonavi?ius skyr? d?mes? religini? ra?t? rengimui. 1908-1910 metais Kuprano slapyvard?iu para?? ir i?leido dviej? dali? maldaknyg? vaikams ?Leiskite ma?u?iams ateiti prie man?s?, 1920 m. ? knygel? mergait?ms ?Sesutei-R?telei? , 1922 m. ? knygel? berniukams ?Broliukui-Dobil?liui?, 1931 m. ? knyg? ?Spinduliai?, 1934 m. ? eucharistini? mald? knygel? ??ventoji valanda?.
1939 metais baig? ra?yti istorin? dviej? tom? veikal? apie rus? nukankint? arkivyskup? Juozapat? Kuncevi?i?. Knyga d?l soviet? okupacijos nepasirod?, o rankra??io likimas ne?inomas.
Atsisak?s Tel?i? vyskupijos generalvikaro pareig?, 1940 m. liepos m?n. Pranas Urbonavi?ius sugr??o klebonauti ? Salantus.
Mir? 1941 m. gegu??s 27 d. Salantuose.
Palaidotas ?ventoriuje ?alia jo statytos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios. Prelatui atminti ba?ny?ios pagrindinio fasado sienoje ?m?ryta memorialin? lenta.
Prelato kap? ?enklina kuklus juodo akmens paminklas su i?kalta epitafija: ?Prelatas Pranas Urbanavi?ius 1868?1941?. Pasitinkant Lietuvos valstyb?s atk?rimo 100-?sias metines, Salant? miesto seni?nijos r?pes?iu kapas buvo tvarkomas, ?rengta antkapin? akmens plok?t?, kurioje i?kaltas u?ra?as skelbia: ?DIRBO LIETUVAI IR SALANTAMS. KUNIGAS, KNYGNE?YS, LIETUVYB?S PUOSEL?TOJAS, 1905 M. DID?IOJO VILNIAUS SEIMO ATSTOVAS, 1906-1911 M. SALANT? BA?NY?IOS STATYTOJAS, 1917 M. VILNIAUS KONFERENCIJOS DALYVIS, 1918 M. SALANT? VALS?IAUS SAVIVALDOS K?R?JAS, 1919 M. KARI? SAVANORI? ORGANIZATORIUS, 1926-1940 M. TEL?I? VYSKUPIJOS GENERALVIKARAS. Atkurtai Lietuvai 100?.
Straipsnis parengtas, naudojantis Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko 2018 m. straipsniu “Dirb?s Lietuvai ir Salantams”.
