Su 82-ej? kretingi?ke Danute Bra?inskiene susitikome pasikalb?ti apie jos k?ryb?, mat senjor? ra?anti eil?ra??ius. O ra?yti prad?jo visai neseniai ? prie? por? met?.
Rankos turi b?ti ?em?je
Taigi, prad?jo kurti sulaukusi a?tuoniasde?imties. Tad klausiu: ?Negi tikrai niekada ank??iau nera??te??
Danut? nusijuokia: ?Kurgi, vaikeli. Nebuvo laiko, vir? gyvenimas.? Ir dabar eil?s Danutei da?niausiai ateina vakarais, po darb? gulint ir ilsintis lovoje
Danut? vis? gyvenim? dirbo daug ir ?vairi? darb?, nuo tarnavimo pas ponus iki ?vyro kasimo ir tilt? statymo… Vis d?lto prad?kime nuo prad?i? ? nuo Danut?s gyvenimo istorijos, juk ? k?ryb? autorius sudeda vis? savo patirt?. Danut? savo poezijoje ir kalba apie tam tikrus gyvenimo ?vykius, etapus, i?gyvenimus. Ir tvirtai sako ? tikrai ra?ysianti daugiau.
Danut? gim? ir u?augo Kretingos rajono Asteiki? kaime, ? pa?i? Kreting? atsikraust? daug daug v?liau.
?Nors mano gyvenimas buvo sud?tingas, bet kol m?stau ir matau ? darbuojuos ir d?iaugiuos. D?iaugiuos, kad galiu ?emel? senom rankom paliesti ir kad dirbti galiu ? s?d?ti a? nemoku. Labai myliu ?em? ir g?les, o su pir?tin?mis dirbti visai nemoku, mano rankos turi b?ti panardintos ?em?je,? ? sako kretingi?k?. Kartu su mumis jaukiai ?sitaisiusi prie stalo prosenel?s klausosi ir dvylikamet? proan?k? Karina.
Batai buvo prabangus daiktas
?Kai buvau dar visai ma?a, ? prisimena Danut?, ? ? ba?ny?i? ir visur eidavom basi. ?eimoje buvom trys ses?s ir jauniausias brolis.Taigi, at?j? basomis kojyt?mis, prie ba?ny?ios plaudavome p?das ir audavom?s batukus, atb?davome mi?iose ir v?l batukus ? ? rankeles. Ir eidavom namo basi kokius 5 kilometrus. B?ti basam b?davo visi?kai normalu, nes prakti?kai nieks t? bat? ir netur?jo. Batai buvo kaip daiktai, nuvalyti ir pad?ti ? spint? ?vent?ms.?
Prosenel?s papra?yta Karina atne?a sen? nuotrauk?, kurioje trys mergait?s ? dvi basakoj?s ir viena su batukais ir kojinait?mis.
??ia mes ?fotkinom?s?. Bet ?tai, tik viena sesut? buvo gavusi dovan? batukus, tad labai d?iaug?si. I? ties? nieko netur?jom, bet mums nieko ir nereik?jo ? buvom laimingi.?
?Baigiau tik keturias klases, o kai gim? vyriausias brolis, tuomet, pamenu, mamai buvo keturiasde?imt met?, tur?jau i?eiti dirbti. Buvo ?iema, man trylika met?. I?ve?? mane pas ?mones, ?inojau tik, kad aukle tur?siu b?ti, bet reik?jo skalbti ?altam vandenyje ir malkas pjauti senoviniu pj?klu. O valgyti daug neduodavo, tik sriubos duben?l? su duonos riekele. O ?tai namuose, nors turtingi ir nebuvom, maist? dalydavom?s, bet sriubos vaikai gal?jome valgyti iki so?iai. Po dviej? savai?i? nebei?tv?riau, labai ilg?jausi nam?, ?eimos ir para?iusi lai?k? t?vams i?va?iavau ? K?lup?nus.?
Kadangi i??jo ank??iau, ponai baisiai supyko ir mergaitei dav? labai ma?ai pinig?.
?Tur?jo ma?in?, bet man?s neve??. Ponas sp?jo man ?duoti lai?k?, kad nune??iau gimin?ms. Taigi, verkdama tur?jau eiti per mi?k? iki stoties ir Plung?je nusipirkau biliet?. Laukdama nei?tv?riau, atpl??iau lai?k?, o jame para?yta: ?Buvo gera mergait?, bet kod?l ji nebebuvo ? ne?inau?. Jie net nesuprato, kod?l i?va?iavau, ? prisimena Danut?. ? Buvau i?sekusi, belaukdama traukinio apalpau. Ka?kokie geri ?mon?s mane dar atpurt? ir ?gr?do ? traukin?. Tuomet jau atsimenu, kaip gul?jau namie lovoje, o mano pa?ios ra?ytas lai?kas v?lavo ir at?jo tik kit? dien?. Lai?ke buvau para?iusi: ?Mama, papa, pasilgau j?s? ir parva?iuoju namo?. Kai t?vai skait? lai?k?, a? jau buvau pargr??usi.?
Namuose pabuvusi m?nes? ir v?l i?va?iavo pas kitus ponus pri?i?r?ti vaiko. Bet naujieji ponai, kaip sako Danut?, buvo labai geri ?mon?s ? i?buvo pas juos kone vis? ?iem?.
Mokyklai ? nei noro, nei laiko
?O ? mokykl? nebebuvo nei laiko, nei noro. Pajutau, kas yra pinigai ir nor?jau dirbti, ? atvirauja moteris. ? M?s? kaime gyveno labai puiki siuv?ja. Kai buvau penkiolikos, mama mane paragino pas j? nueiti ir nupirko ger? siuvimo ma?in? ? o jos, nors ir nenaujos, buvo brangios. Mama sak? ? jei mok?siu si?ti, nepra??siu. Taigi, ta siuv?ja i?mok? mane si?ti, per vis? ?iem? pas j? eidavau, ?sid?davau i? nam? pietus ir vakare gr??davau.?
Po met?, jau ?e?iolikmet?, prad?jo slaugyti vien? mo?iut?: ?Ji nebuvo labai sena, bet labai kojas skaud?jo. At?jusi radau apleist? namel?, pati ?prasived?iau? elektr?, nusida?iau langines, visk? apsikaliau lentut?mis. Pagamindavau mo?iutei pusry?ius, pa?erdavau gyvul?lius, nes ji tur?jo ir kiaul?, ir karv?, pamel?davau karv? ir i?eidavau darban. Mat nuo septyniolikos jau prad?jau dirbti tuomet?je keli? valdyboje ? taip vadinamoje ?Kartenos ?vyrin?j?. Ten dirbome 10 ?moni? ? 3 merginos ir 7 vyrai. Tuos du tiltus, kur degalin?, ir kit? ? Mi?alko, kuris per ?gel?gel?? eina, stat?me savo rankomis. Su ?iupel?m, ?vyr? sijojom, plyteles dirbom, patys mai??m beton?. Tas darbas buvo labai sunkus.?
Taigi, Danut? ir dirbo, ir mo?iut? pri?i?r?jo, kol i?tek?jo. Savo b?sim? vyr? pa?inojo nuo jaunyst?s, gyven? vieno kilometro atstumu, bet nepagalvodavusi, kad gal?t? tapti jo ?mona. Kai dvide?imtmetis i??jo ? kariuomen?, tarnaudamas prad?jo Danutei ra?yti labai gra?ius lai?kus.
?Per jo lai?kus j? ir pamilau?, ? ?ypsosi kretingi?k?.
Mylimajam gr??us i? kariuomen?s, netrukus jaunuoliai susituok?. Jis buvo 23-ej?, ji ? metais jaunesn?.
Jaunaved?iai i?vyko gyventi ? Kretingsod?. ?ia gyveno neilgai, netrukus persikraust? ? Kreting?. I? prad?i? su dviem ma?ame?iais vaikais gyveno pagalbiniame namelyje, kur? reik?jo ?sirengti kuo gei?iau. Ir tik v?liau, per penkerius metus pasistat? dabartin? nam?, kuriame ir kalbam?s.
?Per 5 metus patys pasigaminome plytas, ir visk? stat?me po truput?, nes pinig? nebuvo daug?, ? prisimena moteris.
Bra?inskai u?augino tris dukras ? Dali?, Ras? ir Au?r?. Danutei labai pravert? siuv?jos ?g?d?iais ? esant drabu?i? stygiui pasisi?davo r?bus ir sau, ir vaikams.
?O paskui gavau darb? restorane ?Gintaras? pagalbine darbuotoja, dar v?liau ? bufete. Jame ?pradirbau? nuo atidarymo iki u?darymo ? 17 met?. Kei?iantis santvarkai bufet? u?dar?, o a? netrukus i??jau ? pensij??, ? pasakoja moteris.
Dirbo ir pensijoje
Tiesa, ir b?dama pensijoje dirbo. Darbavosi turguje, kur? laik? ? led? pardav?ja, o v?liau ?m? pri?i?r?ti vaikus ? tai vien? kaimyn?, tai kit?.
?Labai myliu vaikus, vis? gyvenim? myl?jau. Dievulis mane ir laiko, nes esu reikalinga visiems,? ? kalb?dama Danut? palinksta prie proan?k?s Karinos ir ?i apkabina prosenel?, kuri? ?velniai mo?iute vadina. ?Mo?iute, mums labai reikia tav?s,? ? sako, spausdama prie sav?s senol?.
Danut? t?sia toliau: ?Kai mir? mano vyras, paguod? atradau ba?ny?ioje. Metus eidavau verkdama?. Karina priduria: ?A? labai j? u?jausdavau?.
?O dabar va, mano did?iausia paguoda, ? glostydama proan?kei pet? ?ypsosi Danut?. ? Labai myliu savo an?kus ir proan?kius, vis? savo gimin?, turiu nuostabius vaikus. Turb?t nesam su gimine ir susipyk? rimtai. Su ses?mis ir broliu labai sutariu, labai branginam vieni kitus. O ?ia aplink gyvena puik?s kaimynai. I? vienos pus?s ? Alma, i? kitos ? Rasa. Jos prakti?kai ?eimos nar?s. Kai dar senoji tvora b?davo ma?esn?, ir visos ?vent?s drauge praeidavo ? ir vardadieniai, ir vestuv?s. Tik perlipti per tvor? reikdavo… ?mogui ka?k? reikia myl?ti, jei ?mogus nebemyli, tada yra pats nelaimingiausias ?mogus.?
Pokalbiui einant ? pabaig? Karina pasisuka ? mane ir taip gra?iai papra?o: ?O atsipra?au. Ar j?s gal?tum?te dar para?yti, kad mes su mo?iute esam draug?s ir viena kit? labai mylim??
Kaip galima nei?pildyti tokio gra?aus pra?ymo?
M?s? vaikyst?
Prisiminimai ateina da?nai
Kai mes buvome vaikai,
Tokie buvo laikai
Kai visko buvo ma?ai.
Nebuvo l?ly?i?,
Nebuvo ?aisl?,
Mamyt? pasiuvo
Tik i? med?iag?.
Nebuvo kuprini?
Knygel?ms sud?t,
Nebuvo madoj
Mokykl?l?n lyd?t.
Knygel?s skarel?j,
O kaip neramu,
Kad jos nesulyt?,
Neb?t? audr?.
?iem? ?ik?niniai klumpeliai,
Vasar? ? med?iaginiai bateliai,
O kokie buvo mums brang?s,
Nes buvo vieni.
Rugs?jo pirmoji
?vent? gra?i,
Kadaise mes buvom
Irgi ma?i.
Mama pasak?, kad mes dideli
Veskit sesut? nes jai septyni.
Mov?m batelius, ri?om plaukelius
Eisim, sese, ? mokykl?l?.
Ten gausi knygeles, pa?insi raideles.
?jom nu?jom pus? kelelio,
Nuspaud? bateliai kojeles ma?as,
Meskim griovelin gal niekas neras.
Rugs?jo pirma
Sesut? basa
Mums buvo gerai
Nes buvom vaikai.
251,906 per?i?r? (-a)