?alyje tvyrant seniai reg?tiems kar??iams daugelis traukia prie vandens telkini?. Tiesa, kar??i? metu maudyn?s gali ne tik suteikti atgaiv?, bet ir tapti ?vairi? traum? prie?astimi. Jos, kaip ir skendimai, sveikatos specialist? teigimu, yra kasmetinis maudyni? palydovas, da?niausiai nutinkantis d?l pa?i? besimaudan?i?j? pernelyg didelio atsipalaidavimo ir gr?smi? ignoravimo.
Sveikatos mokymo ir lig? prevencijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose ir baseinuose nuskendo 140 ?moni?, o traumas vandenyje patyr? 275 ?mon?s. 29 i? j? traumos buvo sunkios ir labai sunkios, jas teko gydyti stacionare, 246 buvo gydytos ambulatori?kai.
?Sunkiausios traumos da?niausiai yra galvos, stuburo, kaklo su?alojimai, nerv? ir nugaros smegen? pa?eidimai. Itin pavojingos traumos yra klub?, koj? ?aizdos ir l??iai, ?onkauli?, kr?tinkaulio, stuburo juosmens dalies su?alojimai. ?mon?s ? gydymo ?staigas kreipiasi ir d?l kitoki? su?eidim?, toki? kaip ?sipjovimas ? vandens telkinio dugne esan?ias ?ukes ar kriaukles?, ? vardija Sveikatos mokymo skyriaus visuomen?s sveikatos specialist? Liuda Ciesi?nien?.
Gr?sm? didina ?nepa??stamas? krantas
Draudimo bendrov?s su maudyn?mis ar laisvalaikio leidimu prie vandens telkini? susijusias traumas taip pat fiksuoja kasmet, da?niau jas patiria atostogaujantieji u?sienyje.
?B?na atvej?, kai ?mon?s persipjauna pad? su vandenyje besim?tan?iomis ?uk?mis. Traum? prie?astimi tampa ir pasiplaukiojimai valtimi: paslydus ir nugriuvus susilau?omi ?onkauliai, pasitempiami rai??iai. Be abejo, maudantis grei?iausiai nutinka kur kas daugiau smulki? traum?, nei j? fiksuoja draudikai, nes ne d?l kiekvieno susi?eidimo kreipiamasi, be to, ne visi ?mon?s apsidraud? nuo toki? nutikim?. Da?niau fiksuojame atostogaujant ar keliaujant u?sienyje patirtas traumas ? grei?iausiai naujos ir menkai pa??stamos vietos yra ma?iau saugios?, ? sako vienos draudimo bendrov?s asmens draudimo produkt? vadovas Ronaldas Grizickas.
U?sienyje poilsiaujantys gyventojai maudydamiesi j?roje prasiduria kojas, patiria galvos ir veido traumas ?okin?dami ? vanden?, neretai susi?eid?ia pramogaudami vandens parkuose. Pasak R. Grizicko, labai da?ni atvejai, kai nuken?iama nuo med?z? ir j?ros e?i?. Kai kurios traumos i?ties ne?prastos ? fiksuota nutikim?, kai besimaudantiesiems ? koj? stipriai ?kando ?uvys.
Sveikatos mokymo ir lig? prevencijos centro atstov? sako, kad traum? ir nelaimi? vandenyje rizik? padidina maudymasis nepa??stamose arba tam nepritaikytose vietose. Maudytis der?t? tik ?inomose, patikrintose, geriausia ? specialiai ?rengtose maudyklose. Vietose, kuriose daug kriaukli?, ar u?sienio ?alyse, kur yra tikimyb? susidurti su j?ros e?iais, reik?t? av?ti vandens batus.
Rizikingas elgesys ir maudyn?s ? nesuderinami
Prie vandens telkini? patariama nesielgti pernelyg rizikingai, ne?vertinus savo galimybi?, jokiu b?du nevartoti alkoholio, narkotini? ar kit? psichotropini? med?iag? ir b?tinai pri?i?r?ti vaikus: neleisti jiems i?dykauti vandenyje, stumdytis, lipti vieni kitiems ant pe?i?.
L. Ciesi?nien? sako, kad pastaruoju metu itin populiaru vandens telkinyje plaukioti ant ?vairi? pripu?iam? daikt?, kuri? toli gra?u ne visi tinka maudyn?ms.
?Negalima plaukioti ant automobilio kamer?, r?st?, lent? ir kit? plaukioti nepritaikyt? daikt?, ypa? jei nemokama plaukti ar plaukiama prastai. Traum? prie?astimi gali tapti ir ma?ieji, sportiniai, pramoginiai laivai, vandens motociklai, banglent?s, burlent?s, j?gos aitvarai, vandens dvira?iai ir kitos vandens transporto priemon?s, jei jose plaukiojama tam neskirtose funkcin?se papl?dimi? maudykl? zonose. Vandens transporto priemon?s, irklai gali labai stipriai su?aloti besimaudan?ius ?mones, tod?l der?t? b?ti itin atidiems ir jomis plaukioti tik tam skirtose vietose?, ? komentuoja specialist?.
R. tevGrizicko teigimu, prie vandens der?t? elgtis taip pat, kaip su ugnimi ? itin atsargiai, ta?iau da?nai pails?ti norintys ?mon?s pernelyg atsipalaiduoja ir u?simir?ta. ?Turining? poils? nuo galb?t nepataisomos nelaim?s skiria tik viena akimirka, tod?l b?tina ?inoti saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje taisykles bei j? laikytis, b?ti tikriems, kad jas ?ino ir j? laikosi vaikai, o pasteb?jus netinkam? elges? pasakyti pastab? ? galb?t ji i?gelb?s ka?kam sveikat? ar net gyvyb??, ? pataria jis.
?okin?jimo ? vanden? taisykles ?ino ne visi
Pasak L. Ciesi?nien?s, daugiausiai traum? patiriama neatsargiai ?okin?jant ? vanden?. Jei ?okama ant koj? ir pataikoma ant kieto pagrindo, didel? tikimyb?, kad l?? p?dos ar ?iurnos kaulai. Neriant ant galvos yra rizika traumuoti galv? ar kakl?.
?Neatsargus nardymas ne?inomoje vietoje gali baigtis labai sunkiu su?alojimu ir ne?galumu visam gyvenimui ar net mirtimi, kai nes?kmingo n?rimo metu yra pa?eid?iamos stuburo smegenys kakle, gali nutr?kti kv?pavimas, rankos tapti nevaldomomis ir ?mogus yra nebepaj?gus i?kilti ? vandens pavir?i?. Taip gali atsitikti, jei neriant atsitrenkiama ? stambius akmenis dugne ar kitus vandens telkinyje esan?ius objektus. Jei u??okama ant kito vandenyje besimaudan?io asmens, didelis pavojus b?ti su?alotiems kyla abiem?, ? tikina specialist?.
Labai svarbu laikytis ?okin?jimo ? vanden? taisykli?. ?okti ? vanden? galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne ma?esnis nei 3 metrai. Pavojinga ?okti ? stipriai sudrumst? vanden?, kuriame nieko nesimato. Negalima ?okti ? vanden? smarkiai ?kaitus saul?je, nes raumenis gali sutraukti m??lungis. ?okant ? vanden?, b?tina saugoti galv?, tad geriausia ?okti i?tiesus rankas.
Negalima ?okin?ti ? vanden? nuo labai auk?t? viet?, uost? teritorijoje, ?alia tilt?, kit? ?rengim?. Nesaugu nardyti i? val?i?, vandens dvira?i?, nes jie gali apvirsti, be to, galima gauti sm?g? irklu ar sraigtu, nety?ia i?n?rus po juo, ir patirti rimt? galvos traum?, prarasti s?mon?, net pask?sti.
Visuomen?s sveikatos specialist? primena b?tinai ?vertinti ir galimus ?gio bei svorio poky?ius, kurie turi ?takos panirimo gyliui ? tai ypa? aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams.
Ieva Pabir??
11,772 per?i?r? (-a)