Vakar ?e?ios t?vus ir pedagogus vienijan?ios organizacijos ?vetimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai ?iug?dinienei ?teik? rezoliucij?. Dokumentas ?teiktas ir ?vietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojai Vilijai Targamadzei.
Rezoliucij? pasira?? Lietuvos t?v? forumas, Nacionalin? ?eim? ir t?v? asociacija, Laisvos visuomen?s institutas, Rengimo ?eimai asociacija, S?junga vardan ?eimos, Ugdymosi ?eimoje asociacija.
Skelbiame netaisyt? rezoliucijos tekst?:
Jau trisde?imtus metus niekaip nesibaigianti taip vadinama ?vietimo reforma ir v?l ?kaitais daro vaikus. Akivaizdu, jog ugdymo turinio atnaujinimas ir mokykl? tinklo pertvarka virto biurokratiniu k?d?i? stumdymu ir eiliniu l??? ?sisavinimu. Vadybin? nekompetencija, pasirei?kianti ai?kios ir tvirtos strategijos d?l bendrojo ugdymo program? atnaujinimo netur?jimu, viena?ali?kai, nesikonsultuojant su socialiniais partneriais priimamais sprendimais d?l mokykl?, vykdan?i? formaliojo ?vietimo programas, tinklo k?rimo taisykli? nustatymo, t?vus atstovaujan?i? organizacij? ne?traukimas ? ugdymo turinio atnaujinim?, j? nuomon?s negird?jimas ir ignoravimas, galiausiai, suinteresuot? vald?ios asmen? interesai – suprie?ino mokytojus ir ugdymo specialistus, kaimo mokyklas ir miesto mokyklas, alternatyvaus ugdymo vykdytojus ir valstybinio ?vietimo sistemos dalyvius, t?vus ir valstyb?, atstovaujam? ?vietimo ministerijos, o d?l viso to ir v?l kent?s paprasti moksleiviai.
Reikia priminti, kad septynioliktosios LR Vyriausyb?s prad?tas pradinio, pagrindinio ir vidurinio bendr?j? program? ugdymo turinio atnaujinimo procesas nek?l? sau u?davinio i? esm?s performatuoti bendrojo ugdymo sistemos, revizuoti bendr?j? program? turinio, o juo labiau – ?gyvendinti savo pob?d?iu revoliucin? mokykl? tinklo pertvark?. Prie?ingai, vykdant ?vietimo sistemos pertvark? buvo kvie?iama vadovautis nuoseklumo principu.
Pagal LR ?vietimo, sporto ir mokslo ministro 2019 m. lapkri?io 18 d. ?sakymu Nr. V-1317 patvirtintas Bendr?j? program? atnaujinimo gaires buvo numatyta perra?yti bendrojo ugdymo programas kompetencij? pagrindu, t.y. pereiti nuo pedagogin?s sistemos, paremtos ?ini?, geb?jim? (?g?d?i?) ir vertybi? ?gijimu prie kompetencij? modeliu gr?st? ugdymosi rezultat?. Tai rei?kia, kad ugdymo turinys tur?jo b?ti kei?iamas tik tiek, kiek yra reikalinga j? orientuoti ? tam tikr? kompetencij? ?gijim?.[2] Ta?iau prisidengiant bendr?j? program? perra?ymu kompetencij? pagrindu, buvo i?kreiptas ir kai kuri? program? turinys arba jame nebeliko svarbi? dedam?j?. ?ia ypa? nukent?jo Sveikatos, lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai programa (SLUR?), kurioje, socialinio emocinio ugdymo s?skaita nebeliko rengimo ?eimai dalies, o lyti?kumo ugdymas, atsietas nuo rengimo ?eimai tikslo, ?gijo lytinio ?vietimo bruo??. Tokiu b?du i? pradinio ir pagrindinio ugdymo sistemos i? esm?s buvo eliminuota rengimo ?eimai dimensija, nors tai numato ?eimos stiprinimo ?statymas ir visa eil? valstyb?s strategini? dokument?.
Did?i?ja dalimi taip nutiko tod?l, kad ?gyvendinant ugdymo turinio atnaujinim? buvo nesilaikoma LR ?vietimo ?statymo 4 str. numatyto imperatyvo, kad ugdymo program? turinys turi b?ti formuojamas ne kompetencijoms, bet ?vietimo tikslams ?gyvendint, taip ignoruojant LR ?vietimo ?statyme ?tvirtintus ?vietimo sistemos tikslus – i?ugdyti savaranki?k?, atsaking?, k?rybing?, dor?, pilieti?k? asmenyb?, o ne vien darbo rinkos dalyv?, gebant? atlikti tam tikr? veikl?, remiantis ?gyt? ?ini?, mok?jim?, ?g?d?i?, vertybini? nuostat? visuma (LR ?vietimo ?statymo 2 str. 7. p.).
?gyvendinant ugdymo turinio atnaujinim?, rengiant Bendr?j? ugdymo program? turinio atnaujinimo gaires, o j? pagrindu – atnaujinant programas, t?v? organizacijos nedalyvavo, nors pagal LR ?vietimo ?statym?, t?vai yra lygiaver?iai ?vietimo sistemos dalyviai, turintys teis? dalyvauti tiek formuojant ugdymo turin?, tiek j? ?gyvendinant.[3] Ypatingai tai svarbu lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai srityje: Pagal LR ?statymus, pagrindiniai vaik? ugdytojai yra j? t?vai, LR Konstitucija numato, kad t?vai turi teis? ugdyti vaikus pagal savo ?sitikinimus[4], tuo tikslu parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas[5], jie turi pirmumo teis? parenkant vaikams ugdymo turin?.[6] Remiantis ?ia nuostata SLUR? programoje buvo suformuluotas mokyklos ir ?eimos (t?v?, glob?j?, r?pintoj?) bendradarbiavimo principas[7], i?reik?tas nuostata, kad sveikatai ir ?eimai svarbios vertybin?s nuostatos kuriamos bendromis t?v? ir mokyklos pastangomis. [8] SLUR? program? turin?ioje pakeisti gyvenimo ?g?d?i? programoje analogi?ko principo n?ra. Prie?ingai, programa remiasi nuostata, jog s?kmingam programos ?gyvendinimui lyti?kumo ugdymo srityje pakanka pasitelkti edukologinio i?silavinimo neturin?ius visuomen?s sveikatos prie?i?ros specialistus, o jos ?gyvendinimas nesiejamas su t?vams svarbi? vertybini? nuostat? ugdymu, nors lyti?kumo ugdymas ir rengimas ?eimai tiesiogiai susij?s su i?imtine t?v? kompetencija ugdyti vaikus pagal savo ?sitikinimus, kaip tai numato tiek LR Konstitucijos 38 str. 5 d., tiek ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? konvencijos 1 papildomo protokolo (pakeisto 11 protokolu) 2 str.[9]
Prasid?jusi Covid-19 pandemija sudav? skaud? sm?g? LR ?vietimo sistemos stabilumui, o LR Vyriausyb?s jai suvaldyti pasi?lytos ir ?vietimo sistemoje pritaikytos priemon?s (mokymasis nuotoliniu b?du, privalomas mokini? testavimas ir vakcinacija) pakirto did?iosios dalies t?v? pasitik?jim? ?vietimo sistema, o kai kuriuos net nuteik? prie?. Tokioje situacijoje yra b?tina stiprinti visuomen?s solidarum?, atsisakant neb?tin? reform?, o b?tinas diegiant kiek ?manoma nuosaikiau.
Taip pat abejotina, ar T?kstantme?io mokykl? projektas, rinkiminis vienos partijos pa?adas, yra pamatuotas, tinkamas ir vienintelis b?das spr?sti 2020 m. rugs?jo 14 d. Valstybinio audito ataskaitoje ?Ar poky?iai ?vietime lemia geresnius mokini? pasiekimus? ?vardytas ?vietimo veiksmingumo (na?umo) ir ugdymo pasiekim? netolygum? problemas. Bet kokiu atveju, mokykl? tinklo pertvarka turi b?ti atliekama sistemi?kai derinant LR ?vietimo ?statymo 28 str. 3 d. numatytus ?vietimo teik?j? tinklo pertvarkos principus,[10] laikantis LR ?vietimo ?statymo 28 str. 8 d. nustatytos pareigos nustatant mokykl?, vykdan?i? formaliojo ?vietimo programas, tinklo k?rimo taisykles, atsi?velgti ? mokykl? bendruomeni? nuomon?, bei vykdant LR ?vietimo ?statymo 28 str. 5 d. nustatyt? prievol? konsultuotis su gyventojais ar j? grup?mis, kad b?t? apgintas vie?asis interesas. [11] Inicijuojant reform?, neatsi?velgta ? fakt?, jog Valstyb?s kontrol? audito i?vadose savo rekomendacijas d?l mokykl? tinklo pertvarkos grind? remdamasi i?imtinai valstybini? ir tik dideli? priva?i? mokykl? veiksmingumo ir ugdymo kokyb?s lyginam?ja analize. Ma?? nevalstybini? mokykl? vykdomos veiklos kokyb?, kaip ir ind?lis ?vietimo sistemoje, u?tikrinant ?vairov?, prieinamum? ir ?traukt?, darb? su speciali? poreiki? turin?iais vaikais ir vaikais, i?krentan?iais i? tradicinio ?vietimo sistemos, liko nepamatuotas. Ministerijos si?lomos dr?sti?kos ir visiems vienodos ?aidimo taisykl?s lems, kad ma?os nevalstybin?s mokyklos liks u? ?vietimo borto, tai kaip tik lems ?vietimo ?vairov?s suma??jim? ir s?lygos alternatyviojo ugdymo sistemos susitraukim?, nors nevalstybin?s mokyklos yra tokie patys ?vietimo sistemos teik?jai, kaip ir valstybin?s mokyklos (LR ?vietimo ?statymo 34 str. 1 d.)
Tod?l konstatuotina, kad tokios reformos neatitinka nei geriausi? vaik? interes?, nei ?statymuose suformuluot? valstyb?s politikos ir ?vietimo prioritet?, tod?l privalo b?ti nedelsiant stabdomos.
Remiantis tuo, kas i?d?styta, mes, t?vus atstovaujan?ios organizacijos, o taip pat ?emiau i?vardintos mokykl? bendruomen?s, reikalaujame:
– kad vykdant ugdymo turinio atnaujinim? b?t? laikomasi LR ?vietimo ?statymo 4 str. numatyto imperatyvo ugdymo program? turin? formuoti pagal ?vietimo ?statymo tikslus, siekiant i?ugdyti savaranki?k?, atsaking?, k?rybing?, dor?, pilieti?k? asmenyb?;
– kad b?t? atliktas visuomeninis (nepriklausomas) parengt? bendrojo program? ?vertinimas, o pa?ios programos ? bendrojo ugdymo sistem? b?t? ?diegtos tik i?bandytos atliekant ?valgomuosius projektus;
– kad b?t? u?tikrintas realus t?v? ir mokyklos bendruomen?s ?traukimas ? bendrojo ugdymo program? atnaujinim? ir mokykl? tinklo pertvark?, esat poreikiui ir/ar t?vus atstovaujan?ias organizacijas ?traukiant ? konkre?ios programos rengimo darbo grup?;
– kad ?vietimo sistemos optimizavimas atitikt? ?vietimo ?statyme numatytus mokykl? tinklo pertvarkos principus, b?t? paisoma mokykl? bendruomeni? nuomon?s formuojant mokykl?, vykdan?i? formaliojo ?vietimo programas, tinklo k?rimo taisykles, o ?gyvendinant ?T?kstantme?io mokykl?? projekt? b?t? ?gyvendinta LR ?vietimo ?statymo 28 str. 5 d. nustatyta prievol? konsultuotis su gyventojais ar j? grup?mis, kad b?t? apgintas vie?asis interesas.
– kad b?t? u?tikrintas tinkamas lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai inkorporavimas ? naujai rengiam? Gyvenimo ?g?d?i? program?, laikantis LR ?vietimo, sporto ir mokslo ministro 2019 m. lapkri?io 18 d. ?sakymu Nr. V-1317 patvirtint? Bendr?j? program? atnaujinimo gairi? 49 p., bei LR Seimo ?vietimo ir mokslo komiteto 2021 m. kovo 17 d. priimto protokolinio nutarimo, pagal kur? naujai rengiamos programos pagrindu yra su visais socialiniais partneriais suderinta sveikatos, lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai programa;
– kad rengiant, o v?liau ir ?gyvendinant Gyvenimo ?g?d?i? program?, b?t? i?laikytas mokyklos ir ?eimos (t?v?, glob?j?, r?pintoj?) bendradarbiavimo principas, i?reik?tas nuostata, kad sveikatai ir ?eimai svarbios vertybin?s nuostatos kuriamos bendromis t?v? ir mokyklos pastangomis, ir kad ?is principas b?t? ?trauktas ir ? LR ?vietimo ?statym?, kaip konkreti konstitucin?s t?v? teis?s auginti vaikus pagal savo dorovinius ?sitikinimus i?rai?ka;
– kad rengiant Gyvenimo ?g?d?i? program?, lyti?kumo ugdymas ir rengimas ?eimai dalis joje b?t? i?skirta ? atskir? dal? (paprogram?), kurioje b?t? ai?kiai ir i?samiai suformuluoti lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai principai ir tikslai, atitinkantys LR ?eimos stiprinimo ?statyme ir valstyb?s strateginiuose dokumentuose numatyt? darnios ?eimos stiprinimo tiksl?, i?samiai i?d?stytas lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai turinys, taip pat numatyta, kad ?i? programos dal? pagal ministerijos patvirtint? metodik? d?stys lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai specialistai;[12]
Loading ...[1] Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s programos, patvirtintos 2016 m. gruod?io 13 d. LR Seimo nutarimu Nr. XIII-82, 126.1. punktas numat? siekti, kad rengiant bendrojo ugdymo programas, vadov?lius ir metodines priemones, b?t? ?gyvendinti ?valgomieji projektai, kad bendrojo ugdymo sistemai b?t? pateiktos i?bandytos ir pasiteisinusios naujov?s;
[2] Gair?s nustat? bendr?j? program? poky?i? sritis, apiman?ias tikslus, ugdymosi rezultatus (kompetencijas), mokymosi turin? ir mokini? pasiekim? vertinimo kait? (3 p.), ir tokius ugdymo turinio kaitos strateginius u?davinius: parengti ? kompetencij? pl?tot? orientuotas Bendr?sias programas, siekti u?tikrinti tinkamus mokymo ir mokymosi i?teklius, tobulinti mokini? mokymosi pasiekim? vertinimo sistem? (16 p.)
[3] Bendr?j? program? atnaujinimo gairi? 24 punkte yra teigiama, jog ?Lietuvos pedagog? asociacijos ir kitos suinteresuotos organizacijos, teikusios rekomendacijas d?l Bendr?j? program? atnaujinimo, pasi?l?…?, ta?iau rengiant bendr?j? program? turinio atnaujinimo gaires t?v? organizacijos teikti pasi?lymus nebuvo kviestos.
[4] LR Konstitucijos 26 str. 5 d. ?T?vai ir glob?jai nevar?omi r?pinasi vaik? ir globotini? religiniu ir doroviniu aukl?jimu pagal savo ?sitikinimus?
[5] LR ?eimos stiprinimo ?statymo 3 str. 8 p. Pagrindiniai ?eimos stiprinimo ?gyvendinimo principai yra ?ie: <?> t?v? teis?s ugdyti vaikus pagal savo ?sitikinimus -t?vai ir glob?jai r?pinasi vaik? ir globotini? religiniu ir doroviniu aukl?jimu, renkasi j? ugdymo form? pagal savo ?sitikinimus, jeigu tai neprie?tarauja teis?tiems vaiko interesams LR ?eimos stiprinimo ?statymas;
[6] 1948 m. JTO Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos 26 str. 3 d.: ?T?vai turi pirmumo teis? parinkti savo vaikams mokym?.?
[7] Programos ?gyvendinimas grind?iamas mokyklos bendruomen?s sutarimu ir sutelktu darbu: ?vairi? ugdymo sri?i? mokytoj? ir kit? ugdymo specialist? bendradarbiavimu, bendromis mokyklos ir ?eimos (t?v?, glob?j?, r?pintoj?) pastangomis, taip pat nevyriausybini? organizacij? (toliau ? NVO) ir sveikatos prie?i?ros ?staig? dalyvavimu, neprie?taraujan?iu Programos nuostatoms. (SLUR?, 5 p.)
[8] 19. ?gyvendinant Program? laikomasi ?i? ugdymo gairi? ir nuostat?: 19.1. sveikatai ir ?eimai svarbios vertybin?s nuostatos kuriamos t?v? (glob?j?, r?pintoj?) ir mokytoj? ?od?iais ir veiksmais, t?v? (glob?j?, r?pintoj?), mokini? tarpusavio, mokini? ir mokytoj? bei t?v? (glob?j?, r?pintoj?) ir mokytojo tarpusavio santykiais, mokyklos aplinka ir etosu, visuomen?s kult?ra;
[9] ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 i? dalies pakeisto Protokolu Nr. 11 (1952), 2 str. Teis? ? moksl?: ?Niekam neturi b?ti atimta teis? ? moksl?. Valstyb?, r?pindamasi ?vietimu ir mokymu, ?sipareigoja gerbti t?v? teis? parinkti savo vaikams ?vietim? ir mokym? pagal savo religinius ir filosofinius ?sitikinimus.?
[10] 3. ?vietimo teik?j? tinklas kuriamas: 1) pl?tojant ?vietimo program? ir ?vietimo ?vairov?; 2) koordinuojant teikiamas ?vietimo programas; 3) steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant j? strukt?ros pertvark?.
[11] 5. Kuriant valstybini? ir savivaldybi? mokykl? tinkl? teis?s akt? nustatyta tvarka, turi b?ti konsultuojamasi su gyventojais ar j? grup?mis, kad b?t? apgintas vie?asis interesas.
[12] Rengimo ?eimai specialistais gali b?ti dorinio ugdymo mokytojai, 2016 m. patvirtinus SLUR? program? pagal j? ?gij? papildom? kvalifikacij? lyti?kumo ugdymo ir rengimo ?eimai srityje arba ?eimotyros specialistai, baig? VDU universitet? ir ?gij? edukologijos moksl? magistro laipsn?
81,392 per?i?r? (-a)