Klaip?dos valstybinis muzikinis teatras ruo?iasi ypatingam Klaip?dos festivalio finalui: rugpj??io 13-14 dienomis 21.30 valand? elinge pristatomos dviej? vienaveiksmi? ?okio spektakli? premjeros – ?Stabat Mater? (pagal Giovanni Battista Pergolesi muzik?) ir Igorio Stravinskio ??ventasis pavasaris?, kurios pabr?? baleto trup?s virsm? ir kopim? ? auk?tesn? profesionalumo lyg?.

 Laukiame didingo momento

Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro vadov? Laima Vilimien? pabr??ia, kad ?iemet u?gim?s Tarptautinis Klaip?dos festivalis ?aknis ?leido istorin?je Pauliaus Lindenau laiv? statykloje. ??i didinga erdv? nepaprastai tinka meno k?riniams. Simboli?ka, kad pirmosiomis festivalio premjeromis tapo b?tent garsaus choreografo Edwardo Clugo ?okio spektakli? pastatymai. Esame d?kingi, kad jis rado laiko savo ?temptoje darbotvark?je bei pirm? kart? k?r? Lietuvoje ir tai ?vyko b?tent Klaip?doje. Mes did?iuojam?s savo baleto trupe, kuri jau daugiau nei du metus i?gyvena spart? augimo ir formavimosi virsm?. Ji nuolat did?ja, kyla profesionalumo lygis. Jei choreografo Martyno Rimeikio sukurt? Eduardo Balsio ?Egl? ?al?i? karalien?? vadinome teatro vizitine kortele d?l pastatym? u?klupusio populiarumo, tai ne?inia k? sakysime po ?i? premjer?. Esame didingo ?vykio i?vakar?se?,- sak? L.Vilimien?.

?okio spektakli? spaudos konferencija. O.Kasabovos nuotr

Netik?tos provokacijos

Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro kvietimu tarptautin? Slov?nijos ir Ispanijos meninink? komanda elingo scenoje suk?r? du vienaveiksmius ?okio spektaklius: ?Stabat Mater? (pagal Giovanni Battista Pergolesi muzik?) ir Igorio Stravinskio ??ventasis pavasaris?. J? choreografas, ry?kiausi? Europos ?iuolaikinio ?okio k?r?j? de?imtuke minimas choreografas ir Slov?nijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trup?s vadovas Edwardas Clugas. Balet? ?Stabat Mater? stat? ne tik choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj ?mavc, bet ir scenografas bei kostium? dailininkas Jordi Roig (Ispanija), ?vies? dailininkas Toma? Premzl (Slov?nija). Igorio Stravinskio ??ventasis pavasaris? k?rybin?je grup?je be E. Clugo ir G. ?mavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slov?nija), kostium? dailininkas Leo Kula? (Slov?nija), ?vies? dailininkas Toma? Premzl (Slov?nija). Publikos pripa?inim? E.Clugas peln? savo abstrak?ia, minimalistine ?iuolaikinio baleto kalba ir netik?tomis bei provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis.

Choreografas E.Clugas d?kojo u? pakvietim? atvykti kurti ? Klaip?d?: ?Pajutau chemij? ? labai nor?jau ?ia atva?iuoti. Noriu pats kuo daugiau dalyvauti choreografijoje bei d?iaugiuosi Muzikinio teatro trupe: ji dega noru ?okti, i?mokti. ?inojau, kad Klaip?doje statomi k?riniai taps i???kiu jaunai Muzikinio teatro trupei, ta?iau jie su ?ia u?duotimi puikiai susitvark?.?

Klaip?dos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trup?ms: ??ventasis pavasaris? buvo pastatytas su jo vadovaujama Slov?nijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o ?Stabat Mater? buvo u?sakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre ?Gärtnerplatz? 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenyk?t?s baleto trup?s vizitine kortele, apkeliavo daugel? baleto festivali? ir teatr? visame pasaulyje, sulauk? ne vieno perk?limo.

Sunkios paie?kos

?Edwardui Clugui pavyko beveik ne?manomas dalykas ? nauja ir prasminga Stravinskio ??ventojo pavasario? interpretacija,? ra?? ?urnalo ?Dance Europe? ap?valginink? Maggie Foyer. Kaip ?inia, Vaclavo Ni?inskio su ?Rus? baletu? pastatyto I. Stravinskio baleto premjera Pary?iuje 1913 m. suk?l? did?iausi? skandal? XX a. teatro istorijoje, o ir v?lesniais de?imtme?iais konservatyviau nusiteik? klasikinio baleto serg?tojai galimyb? j? i?vysti vadino ?veikiau dideliu vargu nei ypatingu malonumu?. Tuo tarpu progresyviau nusiteikusiems choreografams I. Stravinskio veikalas tapo mai?to prie? meno sustabar?jim? simboliu ir nauj?, individuali? i?rai?kos form? paie?kos katalizatoriumi.

I.Stravinskio ??ventojo pavasario? repeticija. O.Kasabovos nuotr.

E.Clugas pasakojo kaip sunkiai ie?kojo ?okio kalbos ?Stabat Mater? (pagal Giovanni Battista Pergolesi muzik?) pastatymui. ?Klausydamas G.B.Pergolesi muzikos negal?jau rasti impulso choreografijai. Tada su scenografu ir kostium? dailininku Jordi Roig nusprend?me prad?ti nuo scenografijos, kuriai panaudoti trys papras?iausi suolai. Atskleisti pastatymo siu?etui panaudojome ne tik teatrin? aplink?, ?okio kalb?, bet ir gyvenimi?kas situacijas?,- sak? E.Clugas.

Pasak choreografo, ?abu baletus sieja centrin? fig?ra ? moteris ir jos nepaprasta stipryb?, kylanti i? nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir i? jo kylanti galia, labiau b?dinga moterims. ?Stabat mater? atveju moteris turi priimti nukry?iuoto s?naus auk?, o ??ventajame pavasaryje? ji pati pasirenka b?ti paaukota. ?domu steb?ti, kaip per vien? vakar? skirtingomis trajektorijomis skleid?iasi abi aukojimo(si) istorijos.?

Tarptautin? pastatym? komanda pasiruo?usi nustebinti publik? taip, kaip tai sugeba padaryti Giovanni Battista Pergolesi muzika: es? neatitikimas tarp ?Stabat Mater? siu?eto ir muzikos tarsi pabr??ia tai, jog ?is spektaklis pasakoja apie susitaikym? ir did?iul? vilt?.

??ie spektakliai neatspindi mano ?prastos choreografin?s kalbos. Jie ?takoti siu?eto ir muzikos. Tai nul?m? j? teatrali?kumas, dramos elementai. Pavadin?iau juos ?iuolaikinio ?okio pastatymais. Nereikia b?ti baleto specialistu ar myl?toju, kad gal?tum juos ?vertinti ir suprasti?,- tikino E. Clugas.

Pavyko pa?aboti vanden?

Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Li?kauskas akcentavo, kad ?okis lauke jo vadovaujamos baleto trup?s neg?sdina. ?Atviras erdes prisijaukinome dar prie? 7 metus su projektu ?ORE?. Ta?iau rugpj??io 13-14 dien? elinge pristatomos premjeros tokios i?skirtin?s, kad anks?iau apie jas gal?jome tik pasvajoti. Tai bus tarsi sprogimas ir sal?je mums b?t? ank?ta. Ir vanden? mums pavyko pa?aboti. Juk gyvename prie j?ros, tad stichijos mums nebaisios?,- juokavo A.Li?kauskas

Anot E.Clugo, vanduo ?okio spektaklio scenoje tarsi pasiprie?inimas baleto taisykl?ms: ?Tai sunku, bet galutinis rezultatas virsta nuostabiu reginiu. Mano komanda turi daug patirties ?ioje srityje, tad jums nereikia baimintis d?l baleto artist? saugumo. Mano asistentas Gaj ?mavc puikiai paruo?? Muzikinio teatro baleto trup? ?iam i???kiui?. Jam pritar? ir A.Li?kauskas akcentav?s, kad ant ?ok?j? scenoje kris ?iltas vanduo. ?Net ?gulbi? scena?, kurioje plaukia merginos spektaklyje bus. B?tinai ateikite ? premjer? ir pa?adu, kad j?s netur?site laiko gro??tis elingu ir pro ?al? plaukian?iais laivais?,- ?ad?jo vyriausiasis choreografas.

Skamb?s barokas

Spektaklyje ?Stabat Mater? choreografas E. Clugas u?mezga jautr?, bet sykiu kiek ironi?k? ?iuolaikinio ?mogus dialog? su ital? baroko meistro Giovanni Battista Pergolesi (1710?1736) ?edevru. Sukurta paskutin?mis kompozitoriaus gyvenimo savait?mis, ?i ypa? paveiki, nepaprastai i?rai?kinga kompozicija sopranui, altui, styginiams ir ?ym?tiniam bosui pagr?sta XIII a. sekvencija ?Stabat mater dolorosa? (lot. ?stov?jo motina skausminga?). Jos tekstas pagal vien? i? versij? priskiriamas pranci?kon? vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kur? atsi?ad?ti turt? ir priimti vienuolio ??adus paskatino ?monos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisid?j?s. Taigi, giesm? apie ?ven?iausi?j? Mergel?, stovin?i? prie kry?iaus ir gedin?i? nukry?iuoto s?naus, buvo sukurta kaip atgaila.

?Stabat Mater? (pagal Giovanni Battista Pergolesi muzik?) repeticija. Olesios Kasabovos nuotr

Atliekant G. B. Pergolesi ?Stabat Mater?, ?ok?jams gyvai akompanuos KVMT simfoninio orkestro stygini? grup? bei dvi solist?s: Beata Ignatavi?i?t? ir Viktorija Bakan. Diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis akcentavo, kad norint atlikti ?i? muzik? reik?jo pasiruo?ti. ?Solist?s tur?jo meistri?kumo pamok? su ?ios srities specialiste Renata Dubinskaite. Pastatymo komanda ir choreografas E. Clugas ? ypatingi savo energtika, mok?jimu bendrauti, geb?jimu rasti rakt? kaip savo sumanymus kuo ?taigiau perteikti kiekvienam. Tad darbas su jais tikras malonumas. Barokas ? ypatinga muzika, o spektaklio metu muzikantams ir solist?ms patik?ta misija ? ?sijungti ? bendr? pastatymo alsavim? kartu su ?ok?jais. Pataikyti ? t? lemting? sekund?, sukurti laukiam? emocij?!?,- sak? maestro T. Ambrozaitis.

?Stabat Mater? ?oks: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Iryna Suslo, Illia Temchenko bei baleto trup?s artistai: Viktorija Galvanauskien?, Gryt? Krstic, Alvina Krout, Au?ra Krasauskait?, Airis? Gudonyt?, Anna Chekmarova,  Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Mykhailo Mordasov, Semen Sidenko, Artem Kolbasinskyi.

I.Stravinskio ??ventajame pavasaryje? solo ?oks Daria Verovka bei baleto trup?s artistai: Iryna Suslo, Viktorija Galvanauskien?, Gryt? Krstic, Oleksandra Borodina, Daria Verovka,  Ksenija Jermakova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Arshak Gyozalyan, Roman Semenenko, Illia Temchenko, Mykhailo Mordasov.

 

 13,006 per?i?r? (-a)

50% Likes
50% Dislikes