KVMT baleto trup? ruo?iasi S.Prokofjevo ?okio spektaklio ?Romeo ir D?uljeta? premjerai.Olesios Kasabovos nuotr.

Klaip?dos valstybiniame muzikiniame teatre gars?s k?r?jai stato Sergejaus Prokofjevo ?okio spektakl? ?Romeo ir D?uljeta? pagal to paties pavadinimo William?o Shakespeare’o pjes?. Premjera Klaip?dos ?vej? r?muose bus pristatyta rugs?jo 17, 18, 19 dienomis.

Kuo ypatingas W.Shakespearas?

Tai dramaturgas, vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu, vienu i? svarbiausi? Vakar? Europos plunksnos meistr?, visuotinai pripa?intas ?ymiausiu kada nors gyvenusiu ra?ytoju. J? pelnytai galima vadinti ir viena paslaptingiausi? asmenybi?, nes kone visi jo biografijos faktai kelia abejones ir nesibaigian?ias diskusijas.

Nepaisant to, W. Shakespearas i?lieka vienu reik?mingiausi? vis? laik? autori?. Jo darbai nesitraukia i? mokykl?, universitet? program?, jo k?riniai virsta ne tik pastatymais scenoje ar ?velgia ? mus i? virtuali? ekran?. ?Romeo ir D?uljeta?, ?Vasarvid?io nakties sapnas?, ?Hamletas?, ?Venecijos pirklys? ? tai tik keletas ?io vieno garsiausi? pasaulio ra?ytoj? k?rini?.

Oficialiai teigiama, kad ra?ytojas gim? 1564 m. baland?io 26 d. Stratforde prie Eivono ir ten pat mir? 1616 m. baland?io 23 d. Deja, jam gyvam esant niekas nelaik? jo ra?ytoju ir jis pats nepretendavo juo b?ti. Tik pra?jus 7 metams po jo mirties, 1623 m. pasirod? pirmasis jo pjesi? leidimas.

?okio spektaklio ?Romeo ir Dzuljeta? repeticija su choreografu Kirilu Simonovu. O.Kasabovos nuotr.

Suk?r? save i? nieko

U?aug?s nera?tingoje ir neturtingoje ?eimoje, W. Shakespearas  ?suk?r? save i? nieko?. Nesulauk?s pilnametyst?s jis ved? a?tuoneriais metais vyresn? Anne Hathaway ir susilauk? trij? vaik?. Nor?damas i?laikyti savo ?eim?, ?ekspyras buvo priverstas palikti gimt?j? miestel? ir ie?koti geresnio u?darbio Londone. I? prad?i? vert?si kuo tik gal?jo: patarnavo sve?iams, kurie atvykdavo ? teatr?, dirbo spaustuv?je, buvo re?isieriaus pad?j?jas, pats vaidino. W. Shakespearas savo pa?aukim? atrado teatre ir i?kilo kaip ?ymus dramaturgas, nustumdamas ankstesnius k?r?jus ?alin.

Beje, atvykti ? London? j? paskatino, ne tik noras atsiriboti nuo ?eimos ar galb?t jai pad?ti, bet ir slapta aistra med?ioklei. Teigiama, jog ?ekspyras paliko savo gimt?j? Stratford? siekdamas i?vengti bausm?s u? brakonieriavim?.

Ta?iau Londone did?iojo dramaturgo niekas n?ra mat?s, nors ?iame mieste jis gyveno apie 20 met? (1592-1612). Nerasta n? vieno u?ra?o, kad per tuos metus kas nors savo akimis j? b?t? mat?s ar sutik?s gatv?je.

Kazanova?

W.Shakespearas buvo kiek pa??lusi asmenyb?: galimai tur?jo nesantuokin? s?n? Viljam? Davenant?. Ir kas ten ?ino, kaip buvo i? tikr?j?, juk sklido gandai, kad ?ekspyras buvo tikras ?kazanova?. Ta?iau neteis?s ie?kantys giminyst?s ry?i? su garsiuoju ra?ytoju: jo vienintel? an?k? buvo bevaik? bei ?? pasaul? paliko nesusilaukusi palikuoni?.

W.Shakespearas – modernus ra?ytojas, nes jo k?ryba aktuali visais am?iais. Jis tarsi ?nutryn? ?anr? ribas?. Tai ypa? akivaizdu jo k?rinyje ?Hamletas?, kuris sujung? tragedij? ir komedij?, kas tais laikais nebuvo priimtina.

Beje, W. Shakespearas  nebuvo baig?s universiteto, ta?iau populiarius k?rinius, istorijas sugeb?jo para?yti taip, kad po daugelio met? susilauk? masinio susidom?jimo. Pavyzd?iui, ?ymusis k?rinys ?Romeo ir D?uljeta? buvo ?iek tiek nukopijuotas nuo ital? ra?ytojo Matteo Bandello. Nors ra?ytojas sunkiai dirbo (para?? 38 pjeses ir vir? pusantro ?imto sonet?), save priskirdavo prie tingi?j? – m?go svaiginant? ir lengvab?di?k? gyvenim?. Net ra?ydamas testament? apra?? tik kam palieka savo turt?, ta?iau apie teises ? rankra??ius neu?simin?.

Suk?r? naujus ?od?ius

W.Shakespearas angl? kalbai padar? labai didel? ?tak?. Laisvai ?ongliruodamas daiktavard?i?, veiksma?od?i? ir b?dvard?i? sudedamosiomis dalimis jis suk?r? net 1700 nauj? ?od?i?, kurie dabar vartojami kasdien. Jo d?ka pjes?se atsirado ?od?iai ?nu?udymas? ir ?kankinimas?.

Jis buvo vienas i? pirm?j? ra?ytoj? prabilusi? apie blog?.  W. Shakespearas  atskleid?, kad blogis n?ra vien banalus, o gali b?ti labai gilus, kad galima vienu metu myl?ti ir neapk?sti.

Para?? u?keikim? savo kapui

?od?iai ?Teb?nie palaiminti tie, kurie palieka ?? kap? ramyb?je ir prakeikti tie, kurie sujudins mano kaulus? i?graviruoti ba?ny?ioje, ant garsiojo W. Shakespearo paminklo. ? ?? u?keikim?, kur? savo kapui ra?ytojas para?? pats, ?i?rima labai rimtai: vykstant ba?ny?ios renovacijai, istorikai ir dvasininkai pri?i?r?jo, kad k?r?jo kaulai neb?t? kliudomi.

W.Shakespearas tur?jo ir vis dar tebeturi ka?k? tokio, kas ?avi ir traukia paprastus ?mones. Jo ?od?i? galia arba k?r?jo magija padeda ?siskverbti ? giliausias ?mogaus mintis. Juk W. Shakespearas ra??: ?B?k laimingas ir nuolat besi?ypsantis. Prie? kalb?damas – klausykis, prie? prad?damas ra?yti – pagalvok, prie? i?laidaudamas – u?dirbk, prie? melsdamas – atleisk, prie? ?skaudindamas – pajusk, prie? neapk?sdamas – myl?k, prie? mirdamas – gyvenk!?.

Sergejaus Prokofjevo ?okio spektakl? ?Romeo ir D?uljeta? Klaip?doje stato tarptautin? statytoj? komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas ?ervenikas, scenograf? ir kostium? dailinink? Jekaterina Zlaja (Rusija), ?vies? dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcij? autorius Linartas Urnie?is. Nekantriai laukiame premjeros!

 

Parengta pagal u?sienio spaud?

 33,910 per?i?r? (-a)

50% Likes
50% Dislikes