Lietuvoje ? kritin? situacija: darbdaviai neranda kvalifikuot? darbuotoj?, o pastarieji ver?iau renkasi gauti pa?alp? nei dirbti u? minimali? alg?. Kaip i?tr?kti i? ?ios aklaviet?s?
Ar nenor? dirbti lemia tik atlyginimo dydis? O gal ?ini? ir kvalifikacijos stoka? Kaip galima ?gyti kvalifikacij? dirbant ir kartu mokantis? Pameistryst? ? kaip ji vyksta Lietuvoje? Kaip sumotyvuoti darbdavius, kad pad?t? rengti kvalifikuotus darbuotojus?
Tokie ir pana??s klausimai bus sprend?iami Vokietijos ambasados ir Vokietijos ir Baltijos ?ali? prekybos r?m? iniciatyva organizuojamame dviej? dien? renginyje ?I?tr?kime i? aklaviet?s?. Jame sprendim? ir i?eities i? krizin?s situacijos ie?kos verslininkai, ?vietimo ir mokslo ministerijos bei profesini? mokymo ?staig? atstovai, savo patirtimi dalinsis Vokietijos ekspertai.
Atotr?kis tarp darbdavi? poreikio ir darbo rinkos ? did?iulis
?Atotr?kis tarp darbdavi? poreiki? ir darbo rinkos pasi?los Lietuvoje ? labai did?iulis. Tarptautin?s kompanijos, investuojan?ios ? Lietuv? ir kurian?ios ?ia ?imtus darbo viet?, skund?iasi, kad neranda darbuotoj?. Vokietijoje bei kitose Europos ?alyse s?kmingai naudojama nedarbo ma?inimo priemon? ? pameistryst?. Lietuvoje ji kol kas neprigijusi. Bandysime pasiekti prover?? ir pajud?ti i? s?stingio?, ? teigia Vokietijos ir Baltijos ?ali? prekybos r?m? atstov? dualiniam profesiniam mokymui Eugenija Novicki ? Bittner.
Pameistryst?s programa tur?t? pad?ti grei?iau ir efektyviau ?gyti profesin? i?silavinim? specialistams, kuri? itin tr?ksta darbo rinkoje, o tai ma?int? nedarbo lyg? ir patenkint? darbdavi? poreikius. Ta?iau ar taip yra?
?Lietuvoje pameistryst? ?teisinta, ta?iau dar n?ra ?sitvirtinusi kaip populiari profesinio mokymo organizavimo forma. Pirmiausiai, pameistryst?s mokymo formoje dalyvauja trys dalyviai: profesinio mokymo ?staiga, darbdavys ir mokinys/pameistrys. Tam, kad ji veikt?, reikia ne tik paskat? i? valstyb?s, ta?iau ir bendros pameistryst?s kult?ros, ai?kiai suvokiant, koki? naud? visoms trims pus?ms teikia ?i mokymo forma?, ? pripa??sta ?vietimo, mokslo ir sporto viceministr? dr. Agn? Kudarauskien?, kuruojanti profesinio mokymo srit?.
Vokietijos ekspertai dalinsis ger?ja patirtimi
?Pameistryst? ? tai ne tik i?silavinimas, bet ir darbo patirtis: studentai vienu metu ir mokosi, ir dirba, gauna atlyginim?. ?i programa itin naudinga ir darbdaviams, nes padeda ?u?siauginti? kvalifikuotus darbuotojus, kurie jau darbuojasi ?mon?je. Kadangi Vokietija turi daug patirties pameistryst?s, dualinio mokymo tema, v?l kvie?iame dalintis ger?ja praktika ir patarimais su Lietuvos institucijomis, ?vietimo ?staigomis ir ?mon?mis , ? pasakoja E. Novicki ? Bittner.
Ji pastebi, kad darbdaviai taip pat turi prisid?ti ugdant darbuotojus, investuoti ? j? kvalifikacij?, suprasti, kad tai netrumpas procesas, ta?iau pirmiausia naudingas pa?iai ?monei.
?Verslo atstovai skund?iasi, kad jie nesulaukia paramos i? valstyb?s, o mokym? programos neatitinka verslo poreiki?, profesin?s mokyklos tur?t? lanks?iau bendradarbiauti rengdamos labiau darbo rinkos poreikius atitinkan?i? profesij? atstovus. Akivaizdu, kad Lietuvoje pameistryst? dar n?ra populiari, per didelis atotr?kis nuo strateginiuose planuose u?sibr??t? tiksl? ir realios situacijos?, ? teigia Vokietijos ir Baltijos ?ali? prekybos r?m? atstov? dualiniam profesiniam mokymui E. Novicki ? Bittner.
Viceministr? dr. Agn? Kudarauskien? sutinka, kad svarbiausi veiksniai, siekiant efektyvaus darbdavi? poreikio atliepimo, yra profesinio mokymo lankstumas, prieinamumas ir jo turinio atitikimas darbo rinkos tendencijoms.
?Per pastaruosius kelet? met? profesiniame mokyme matome daug teigiam? poky?i? ? kartu su darbdaviais atnaujinti vis? sektori? profesiniai standartai, kuri? pagrindu parengtos ir nuolat rengiamos mokymo programos. Taip pat kasmet did?ja t?stinio profesinio mokymo populiarumas, stojan?i? skai?ius auga. Darbdaviai gali pasinaudoti visomis valstyb?s teikiamomis galimyb?mis si?sti savo darbuotojus perkvalifikavimui ar kvalifikacijos k?limui?, – sako viceministr?.
Prie? kelet? met? Lietuvoje itin tr?ko in?inerijos krypties specialist?.
??iandien jau galime pasid?iaugti ? ?ioje kryptyje jau antrus metus priimame daugiausiai mokini?. Ta?iau matome, jog darbo rinkos poreikiai dar didesni. Kaip ir pavyzd?iui, informacijos ir ry?io technologij? srityje. ?ia labai svarbus darbdavi? ind?lis populiarinant profesijas, didinant j? patrauklum?, akcentuojant naujas technologijas ir gamybos b?dus, karjeros perspektyvas tuose sektoriuose, kuriuose darbuotoj? tr?ksta labiausiai?, – teigia dr. A. Kudarauskien?.
Profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje teb?ra i???kis
Dar vienas svarbus veiksnys, anot viceministr?s, profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje teb?ra i???kis: ?Tod?l jau tur?dami sureguliuot? teisin? baz?, dabar turime d?ti pastangas populiarinti tiek profesin? mokym?, tiek pameistryst?, kaip jo form??.
Profesinis mokymas ir pameistryst? tur?t? b?ti labiau strategin? Lietuvos ?vietimo sritis, kad pavykt? pagerinti jos ?vaizd? visuomen?je ir efektyviau spr?sti darbuotoj? tr?kumo problemas.
2019 m. Lietuvoje buvo apie 3 proc. besimokan?i?j? pameistryst?s forma, o 2020 metais buvo u?sibr??tas tikslas pasiekti net 20 proc.
?vietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2019?2020 metais i? Lietuvoje veikusi? 61 valstybini? profesini? mokymo ?staig? 34 buvo vykdomos profesinio mokymo programos pameistryst?s organizavimo forma, o 2019 m. pameistryst?s organizavimo forma besimokan?i? asmen? procentas siek? 3,1 proc. Tam buvo pasitelkiamos ES investicijos i? ?vietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojam? finansavimo priemoni?. Taip pat keliamos kasmetin?s u?duotys profesini? mokykl? vadovams, susij? su pameistryst?s mokymo formos ?gyvendinimu, bendradarbiavimu su darbdaviais.
Koki? naud? pameistryst? suteikia darbdaviams?
Viceministr? dr. Agn? Kudarauskien? i?vardino pagrindines naudas darbdaviui (?mon?s administracijai, profesijos meistrams):
– verslo poreikius atliepiantis darbuotoj? ruo?imas;
– finansin?s paskatos i? valstyb?s – 70 proc. ma?esni darbuotojo ir iki 20 proc. ma?esni pameistr? mokan?io meistro darbo u?mokes?io ka?tai;
– verslas turi galimyb? tiesiogiai ?sitraukti ? profesinio mokymo program? formavim?, k?rim? atsi?velgiant ? jo poreikius bei ?gyvendinim?;
– efektyvus b?das surasti ir atsirinkti reikiamus darbuotojus;
– sutaupomi ?vadini? mokym? ka?tai, auk?tesnis, nuolatiniais darbuotojais tapusi?, buvusi? pameistri? darbo na?umas;
– didesnis darbuotoj? lojalumas: pameistriai i?moksta ne tik proces?, bet ir ?mon?s vertybi?;
– finansin?s paskatos arba taikytinos mokes?i? lengvatos leid?ia ?mon?ms kokybi?kiau vykdyti mokymo programas investuojant ? meistr? ruo?im?, ?rangos atnaujinim? ir pan.
– verslui pagr?stai u?dedamas socialiai atsakingo verslo ?enklas;
– verslas geriau mato ir supranta kaip yra ruo?iami specialistai, ?vietimo sistemos specifik? ir kaip verslas gali prisid?ti prie ?vietimo program? bei politikos tobulinimo.
24,444 per?i?r? (-a)