Kai prasid?jo Rusijos karas prie? Ukrain?, kai b?gant karo dienoms ir savait?ms vis did?jo supratimas, jog tam tikr? karo kain? teks mok?ti ir mums, ?vairiais b?dais remiantiems ukrainie?ius, tikrai neatrod?, kad prognozuotas elektros energijos kain? did?jimas taps toks skausmingas. O kai tre?iadien? vienos kilovatvaland?s kaina pirm? kart? sumu?? visus rekordus ir u?sifiksavo ant 4 eur? ribos, prad?jus ai?kintis to prie?astis pasirod?, kad ukrainie?i? kovos u? laisv? prie?astis yra tiesiog paskutin?je vietoje. Nesuvaldomo elektros kainos augimo prie?astis, pasirod?, gali slyp?ti ir tamsiuose, klampiuose, slaptuose korupcijos li?nuose.
Ai?kinantis elektros kainos rekordo prie?astis, pavyzd?lis, nuskamb?j?s per LRT, kaip reta tiko ?mon?ms, savo ry?i? nenutraukusiems su kaimo ir ?emdirbyst?s reikalais. Tai buvo pavyzdys apie bulves turguje.
Norint turguje nusipirkti 10 kg bulvi?, pas vien? pardav?j? randi 9 kg po 10 cent? u? kilogram?. Bet tr?ksta 1 kg, k? daryti? Normaliame turguje viskas paprasta ? eini pas kit? ir prisiduri t? kilogram?. Ta?iau staiga tas kitas pardav?jas kilogram? pasi?lo u? eur?. Lyg ir nieko baisaus, tie 10 kg i? viso kainuot? eur? devyniasde?imt. B?da ta, kad elektros bir?oje galioja visai kitos taisykl?s. Pagal jos taisykles, 10 kg bulvi? kaina i?augt? iki 10 eur?. O ta taisykl? sugalvota baisiai sukta: bulvi? kilogramas privalo kainuoti tiek, koki? kain? pasi?l? to tr?kstamo 1 kg bulvi? pardav?jas. Mok?ti reikia tiek, kiek u?sipra?? paskutinis pardav?jas, turintis tr?kstam? bulvi? kilogram?.
Taip veikia liberali elektros bir?a. Svarbiausia ne sutartos ar nusistov?jusios kainos, bet tai, kuris gamintojas gali pasi?lyti tr?kstamos elektros kiek? u? savo nustatyt? kain?. ?iuo atveju negalioja jokios derybos, susitarimai, gal? gale ? sveiko proto reikalavimai. Toki? elektros kainos sudarymo metodik? nustat? Europos Komisija (EK). Jos argumentai ? skatinti nauj? elektros gamintoj? atsiradim? ir j? konkurencij?. Konkurencij??? Kokia ?ia konkurencija, jeigu tur?damas rinkoje t? tr?kstam? elektros energijos kiek?, galiu be konkurencijos u?sipra?yti kad ir kosmin? kain?.
Geras gyvas prie?odis: nor?jo kaip geriau, o gavosi kaip visada. Kaip visada tokie ka?kur-ka?kaip-ka?kod?l neapgalvoti sprendimai lyg perk?nas i? giedro dangaus krenta ant vartotoj? galv?, kurie priversti verstis per t? galv? ir galvoti apie elementar? i?gyvenim?. O kadangi elektros bir?os operatorius d?l sutar?i? konfidencialumo su gamintojais negali atskleisti, kas gi ?ia buvo tas gudrutis, pasi?l?s 4 eurus u? kilovatvaland?, tai norom nenorom pradedi kurti s?mokslo teorijas ir svarstyti, kurioje gi vietoje gali sl?ptis baisios korupcijos galimyb?. Ar tarp EK klerk?, palaiminusi? toki? bir?os kainos metodik?? Ar tarp elektros gamintoj? ir bir?os operatoriaus?
Be abejo, bet kurioje metodikoje vis? gyvenimo atvej? nenumatysi. Nemarus prie?odis visada teisingas: ?mogus planuoja, o Dievas juokiasi. Ta?iau kai, pasak energetikos ekspert?, pana??s elektros kainos paradoksai kartojasi ir kartojasi, tai tampa rei?kiniu, kur? b?tina tirti arba i? esm?s keisti nustatyt? metodik?.
Stebino dar viena aplinkyb?. Pasirodo, t? nelemt? tre?iadien? Elektr?n? elektrin? gal?jo pasi?lyti rinkai pigesn?s elektros, ta?iau jos pasi?lym? bir?os operatorius atmet?. Prie?astis paprasta ? Lietuvos elektrin? pasi?l? didesn? nei reikia energijos kiek?. ?ia v?lgi kaip tame bulvi? turguje: pritr?ko kilogramo, o kitas pardav?jas si?l? pirkti ma?iausiai tris. Gal ir po 5 centus u? kilogram?, bet tris. Ko nepirkti? Bet ? negalima!
T? nelemt? tre?iadien? skamb?jo ir tokia informacija: kai elektros bir?oje susiklost? ekstremali? kain? situacija, Latvijoje ir Estijoje tur?jo ?sijungti papildomi elektros gamybos paj?gumai. Ne?sijung?. Pasi?lytos pigesn?s lietuvi?kos elektros bir?a nepri?m?. Taip ant vartotoj? galv? ir krito tie 4 eurai u? vien? kilovatvaland?.
?mon?s savo namuose gal ir sugalvos, kaip gyventi ir i?gyventi brangios elektros s?lygomis. Ma?iau valgys, ma?iau vartos, bus priversti visai pamir?ti bet kokias pramogas, turiningesn? laisvalaik?.
O k? daryti verslininkams? Prekybos centrai prigesino ap?vietim?, atjung? kondicionierius, galvojo, gal apskritai nutraukti prekyb?. Gamybos sektorius ?m?si u? galv?, nes d?l brangios energijos pagaminta produkcija tampa nekonkurencinga. Gal u?daryti gamyb?, paleisti ?mones ir laukti geresni? laik?? O ar jie ateis? Ko gera, palyginimas su realaus karo pasekm?mis ne toks jau tolimas: stabdoma ar naikinama gamyba, ?mon?s ver?iami gyventi prietemoje ar tamsoje, i?laidos energijai t?kstan?ius varo ? skurd? ir nevilt?.
Viltis, kad politikai ie?kos ir ras i?eit? ? menka. Juk rinkimai vis art?ja…
116,590 per?i?r? (-a)