Neatrod?, kad 1958 met? pirmasis pusmetis Kretingos rajone kuo nors skyr?si nuo 1956 ar 1951 met?. Nors 58-siais ?jo antrieji metai po soviet? s?jungos komunist? 20-ojo suva?iavimo, kurio metu buvo pagarsinti ir pasmerkti Stalino ir stalinizmo nusikaltimai, ta?iau rajono laikra?tis ir toliau ?sikib?s laik?si ?Stalinie?io? pavadinimo.
Gajas represinio stalinizmo epochos tradicijas ir paprast? ?moni? s?mon?je ?si?aknijusi? totalitarin?s prievartos filosofij?, m?stymo b?d? bene puikiausiai iliustruoja nedidel? 1958 m. sausio ?inut? ?Literat?rinis teismas?: ?Darb?n? vidurin?s mokyklos literat? b?relis, vadovaujamas mokyt. Martin?no, suruo?? J. ?emait?s apsakymo ?Jurgis Kurmelis? pagrindinio persona?o literat?rin? teism?. Kaltinamasis Petras Kurmelis, kurio vaidmen? puikiai atliko vienuoliktokas J. Mila?ius, buvo kaltinamas u? tai, kad sugriov? asmenin? Marc?s gyvenim?, kad nuolat girtuokliavo, kad po vedyb? apleido ?k??.
Teismas baig?si tuo, kad did?iam Marc?s ir Kupstien?s d?iaugsmui Petras Kurmelis buvo nuteistas dviej? m?nesi? laisv?s at?mimu. ?tai taip: girtuokliui, apleidusiam savo ?k?, reali laisv?s at?mimo bausm?. Poveikis tur?jo b?ti nemenkas, k? liudij? ir paskutin? ?inut?s eilut?: ??is pirm? kart? mokykloje suruo?tas literat?rinis teismas paliko gil? ?sp?d? ?i?rovams?.
Rubrikoje ?Skaitytoj? lai?kai? buvo apra?yta ir tipin? sovietinio gyvenimo b?do situacija. Darbas, u? kur? mok?davo skatikus, netrauk?, tad ne vienas ie?kojo b?d? kaip pab?gti, pasi?alinti, o tuo metu grei?iausiai u?siimti kitais, sau naudingais darbais. Publikacijoje ?Aud?jo Grakausko liga? d?stoma, kaip tas aud?jas vis teisinasi u?klupusiomis ligomis arba kitais neatid?liotinais r?pes?iais ir labai da?nai nesirodo darbe. Tai liga, tai reikia pad?ti t?vui, tai s?nui, tai karv? pirkti, tai avin? ir t. t. ?domiausia, kad jo vadovas, pamainos meistras leid?ia tam Grakauskui taip elgtis.
Kitoje sausio m?nesio ?inut?je ?Bald? dirbtuv?je apsilankius? stebina pirmieji sakiniai: ?Kai nutyla ?staigose telefon? skambu?iai ir ma?in?li? tar?k?jimas…? ?sp?dis toks, tarytum t? telefon? ?staigose jau b?t? devynios galyb?s. Ta?iau tuometin?s redakcijos telefon? numeriai i?duoda, kad dar ir tais metais rajone buvo iki 100 telefono aparat?, nes visi numeriai buvo tik dvi?enkliai.
Informacijoje apie nauj?j? ?Ka?u?i?? kol?kio vadov? ?imk?, d?l kurio tinkamumo dirbti vadovaujam? darb? daug kam buvo kilusios abejon?s, yra ?domi? finansini? skai?iuk? ? apie ka?kada buvus? kol?kie?i? atlyg?. Pasirodo, dar 1957 m. u? darbadien? kol?kietis gal?jo gauti 0,4 kg gr?d? ir 0,2 rub. (20 kapeik?!). Prad?jus dirbti naujam vadovui, atlygis pakilo iki 1 kg gr?d? ir 3 rubli? pinigais. I?eit?, kad per m?nes? kol?kietis neu?dirbdavo n? 70 rubli?.
O pragyvenimo kainos kilo. ?tai 1958 m. prad?ioje Soviet? vyriausyb? nusprend? branginti degtin? ir vyn?. Be to, teisinantis ?teisingesni? kain?? ?vedimu daugeliui pramonini? preki?, siekiant i?vengti, u?kirsti keli? spekuliacijai, pakeltos kainos, taip pat automobiliams bei motociklams (kuri? ir ?iaip visada tr?ko Soviet? s?jungoje), ma?ininio audimo kilimams. Nutarime nepamir?ta pamin?ti, kad d?l pirk?j? patogumo buvo suapvalintos duonos ir pyrago gamini? kainos (da?niausiai ? ma??j? pus?), be to, atpiginti televizoriai ir fotoaparatai. ?iandien sunku atsakyti, kiek darbadieni? tur?jo ?atpilti? kol?kietis, kad nusipirkt? televizori?. Kaip liudijo senieji karteni?kiai, pirmieji 2 ar 3 televizoriai Kartenoje atsirado gal apie 1966-1967 metus. Juos pirko miestelio inteligentai, dirbantys ?vietimo, sveikatos apsaugos ?staigose.
Paprastam kol?kie?iui ne tik televizoriai ilgai buvo neprieinami. I?kalbinga ?inut? ?Nenuperkami radijo elementai? liudijo, kad net radij? pasiklausyti kaimo ?mogui buvo ne visada prieinama. ?? Kretingos rajkoops?jung? buvo parve?ti radijo elementai. Tai su?inoj? abonentininkai prad?jo eiti ? kooperatyv? j? nusipirkti, bet visi nusivyl? gr??o namo. Rajkoops?junga prane??, kad radijo elementus gaus tik tie, kurie pristatys pus? tonos gele?ies. Bet i? kur kol?kie?iui gauti gele?ies? Jis privalo eiti jos kur nors ie?koti, o nerad?s turi susitaikyti su mintimis, kad pasiklausyti radijo jam yra tik svajon?. Rajkoops?jungos vadovai tur?t? ?iuo klausimu susir?pinti ir pasiekti to, kad gaunamas prekes kol?kie?iai gal?t? laisvai nusipirkti?. ?ia pamin?tas labai svarbus ?socialistin?s prekybos? aspektas: nuolatinius pa?i? ?vairiausi? ir papras?iausi? preki? tr?kumus dar lyd?jo ir kitokie apribojimai, reikalavimai, s?lygos, ilgos eil?s ir pan. O d?l radijo aparat? ? dar ilgokai po II pasaulinio karo pabaigos jie b?davo registruojami (tiesa, ir kai kuriose Vakar? valstyb?se), o sovietai, bijodami laisvo ?od?io ir informacijos i? Vakar?, iki pat savo imperijos ?lugimo masi?kai naudojo elektroninius trukd?ius, neleisdami klausyti radijo sto?i? ?Amerikos balsas?, ?Laisv?s radijas?, ?Laisvoji Europa?, ?Vatikano radijas? ir kt.
Gegu??s m?nes? Kretingos vald?ia pri?m? sprendim? privaloma tvarka suregistruoti visus kaimo vietov?se esan?ius dvira?ius.
Saus? rajono laikra?tis spausdino dar gruod?io m?nes? priimt? rajono vykdomosios vald?ios sprendim? d?l gatvi? pavadinim? sutvarkymo Kretingos mieste. Tada atsirado Statybinink?, Baland?i?, Piev?, Mal?no, ?v?ri?, Gele?inkelio, Au?ros, Kankli? gatv?s. Buvo panaikinti kai kurie gatvi? pavadinimai, neliko Rozgardo, Pirties, dalis Au?ros gatv?s ?jungta ? Tarybin?s aik?t?s ribas.
Ir v?l ? blogyb?s. ?? kart? A. Klevas (gal prisideng?s anonimas?) ra?? apie netvarking? ?Piliakalnio? kol?kio mel??j? Petr? Jonu?ait?, kuri blogai pri?i?r?dama karves nevykdo ?sipareigojim?. ?Jonu?ait? niekada laiku karvi? nepa?eria, nepagirdo, nenuvalo. Ji nesilaiko nei tvarkos, nei ?varos. Mel?dama karves niekada nenusiplauna rank?, neu?sivelka chalato, gerai nei?mazgoja pieno bidon?. Taip pat netvarkingai pristato pien? ? pieno pri?mimo punkt?.? Ar po laikra??io publikacijos ta mel??ja prad?jo dirbti geriau ? ne?inia. Autorius papriekai?tavo ir kol?kio valdybai, kuri vis nesuranda ?geros ir s??iningos mel??jos?.
O ?tai baland?io m?nes? Kretingos tarybinio ?kio direktorius A. Bireta buvo apdovanotas Lenino ordinu ? vienu auk??iausiu Soviet? s?jungos apdovanojimu. Ta proga direktorius laikra?tyje vie?ai d?kojo partijai ir vyriausybei u? tok? jo nuopeln? ?vertinim?: ?Dabar a? visa ?irdimi pajutau, kad darbas m?s? ?alyje yra tikrai garb?s ir ?lov?s reikalas?. Kaip ?prasta pana?iais atvejais, tarybinio ?kio direktorius toliau min?jo, kiek ir ko u?auginta, kiek primel?ta, kiek suarta, kiek dar suplanuota ir pan.
Nuo apdovanojim? ? v?l prie kasdienyb?s. Baland? skelbtas vykdomosios vald?ios sprendimas d?l Kretingos miesto sanitarin?s b?kl?s gerinimo. Kretingos miesto ?mon?s, ?staigos, organizacijos, priva?i? nam? savininkai buvo ?pareigoti: prie kiekvienos nam? valdos ?rengti arba susitvarkyti ?iuk?li? d??es, i?vietes, atitinkan?ias sanitarinius reikalavimus; iki baland?io 30 d. i? kiem? ir tvart? i?ve?ti m??lus ir ?iuk?les; pastoviai valyti kiemus, i?vie?i? turin?, jas chloruoti, o Kretingos vaistin? (ved?jas drg. Rauba) nuolat apr?pinti gyventojus chlorkalk?mis. Buvo draud?iama per Kreting? varyti palaidus arklius, ganyti gyvulius tam neskirtose vietose. Asenizacijos laikas buvo nustatytas nuo 23 val. iki 6 val., o asenizacijos vietos nurodytos Slu?k? piev? ir Penkinink? piev? teritorijose. U? ?io sprendimo nevykdym? numatyta administracin? bauda iki 100 rubli?.
Kitame pavasarinio laikra??io numeryje pylos gavo ?Raguvos? kol?kio brigados vadovas ?iobakas, kuris nesir?pino arimu ir teisinosi, kad dirvos per ?lapios. Ta?iau ?inut?s autorius ra?o, kad ?tai brigados nariai N. Bon?kus, Vl. Beniu?is savo pasodybinius sklypus aria, tvarko. Tai k? ? j? ?em?s strukt?ra kitokia? ? klausia autorius. Vargu. Tai tik kol?kie?i? po?i?ris ? feodalizm? primenan?i? santvark?. Vaizdingai apra?ytas epizodas, kai ?iobakas paved? kol?kie?iams L. ?iliui ir Krigeliui aps?ti tam tikr? plot?. Paved? ir paliko juos dirbti. O tie kol?kie?iai, nejausdami kontrol?s ar ?prievaizdo rankos?, ?met? darb?, pasig?r? ir susimu???.
Laikra?tis vis para?ydavo ir apie Palangos naujienas. Ruo?iantis 1958 m. kurortiniam sezonui, vykdomosios vald?ios pirmininkas drg. Mi?i?nas korespondentui pasakojo, paklota 250 kv. m nauj? ?aligatvi?, i??vyruota 10 gatvi?, ?pasodinta 1160 ?tuk? kr?m?, 800 ka?ton? ir kit? med?i??. Tais metais Palangoje buvo statomas naujas kino teatras, dietin? valgykla, J?rat?s gatv?je ir turguje buvo pastatyti 2 paviljonai, tvarkomos kari? kapin?s.
At?jus vidurini? mokykl? brandos egzamin? laikui, laikra?tis primena, kokias lietuvi? literat?ros temas gavo ra?yti tuometiniai abiturientai: ?Bur?uazinio kaimo moral?s kritika P. Cvirkos apsakymuose?, ?Gimtojo kra?to meil?s motyvai Maironio lyrikoje? ir ?Lietuvi? liaudies kova prie? fa?istin? diktat?r? A. Vienuolio romane ?Puod?i?nkiemis?. Kretingos vidurin?je mokykloje geriausiai temas para?? V. Stirbavi?ius, J. Volenskyt?, R. Vaitkevi?ius.
Bir?elio pabaigoje Darb?n? vidurin? mokykla po abit?ros egzamin? ? gyvenim? i?leido 5-?j? laid? – 23 mokinius. Abiturientams laim?s ir s?km?s gyvenime link?jo mokyklos direktorius ?esnauskas, klas?s aukl?toja ?iaudvytien?, buv?s mokytojas J. Stonis. Tais metais atestatus gavo L. Norkus, J. Liau?iut?, J. Mila?ius ir kt.
79,441 per?i?r? (-a)