Kretingos rajono ?vietimo centro pedagogin?s psichologin?s pagalbos skyriuje startavo bendravimo ?g?d?i? grup? paaugliams ?A? esu ne tu, bet mums gera b?ti kartu?. Susitikimuose su 13?16 met? mokiniais dalyvauja psicholog?s ? psichoterapeut?s Egl? Deksnien? ir Sonata Vizgaudien?.
?ie mokymai organizuojami jau ne pirm? kart?, ta?iau individuali? terapij? metu psicholog?s pastebi, kad paaugli? grupi? rengimas yra b?tinas. ?iais susitikimais siekiama, kad paaugliai tur?t? erdv? pab?ti saugiame santykyje ne tik su suaugusiu ?mogumi, bet ir pasteb?ti, pajausti bendrum? su bendraam?iais. S. Vizgaudien?s teigimu, ne kiekvienas turi artim? draug?, su kuriais gal?t? pasikalb?ti jiems aktualiomis temomis. Juolab, vyrauja ir socialin? izoliacija. ??ioje grup?je mes kuriame toki? aplink?, kurioje paauglys gali pasijausti saugiai, suprasti, kad n?ra vienas, geriau pa?inti save ir j? supan?i? aplink??, ? pasakoja S. Vizgaudien?.
Tarp vaiko ir suaugusio
Paaugliams organizuojami 8 susitikimai, jie vyksta grup?je, turin?ioje prad?i? ir pabaig?. ?iuo metu susiformavusi nuolatini? moksleivi? grup?. Ir nors grup? yra laisva, ta?iau E. Deksnien? pabr??ia, kad svarbu tur?ti ir laikytis tam tikr? taisykli?: ?Mes turim sav? susitarim?, kurios ugdo atsakomyb?s jausm?, padeda jausti didesn? saugum??.
Grup? turi savo temas, eig?, ta?iau psicholog?s Egl?s teigimu ?reaguojame ? tai, kas vyksta susitikim? metu, k? i?sako paaugliai, kokie j? poreikiai, taigi, kartais suplanuota veikla gali pakrypti visai kita linkme atkreipiant d?mes? ? tai, kas vyksta grup?s metu ?ia ir dabar?.
Susitikim? metu pasitelkiama ?vairi? metodik?, siekiant, kad mokiniai gal?t? save labiau pa?inti, geb?t? reflektuoti. Anot psicholog?s Sonatos, grup?je visada bus dr?sesni? ir u?daresni? paaugli?. Ta?iau pasid?iaugia, kad toks balansas turi privalum?, kadangi neretai dr?sieji netgi paskatina u?daresnius vaikus nebijoti pasidalinti mintimis.
Kalbintos psicholog?s?psichoterapeut?s Sonata su Egle atkreip? d?mes?, kad paaugliai yra tarpsnyje, kai tampa truput? suaug?, tod?l jiems aktualu ir svarbu diskutuoti apie tai, kas vyksta aplinkui, pavyzd?iui, ekonomin?s kriz?s, karas Ukrainoje ir kita. Be abejon?s, nepab?gama ir nuo kasdieni? tem? – santyki? su draugais, t?vais, mokytojais.
Kaip suprasti save ir kitus
Programa dar nesibaig?, tod?l psichologi? teigim? dar anksti apibr??ti ?vykusius paaugli? poky?ius, virsmus, ta?iau mokym? vadov?s tikisi, kad susitikimai paaugliams leis ai?kiau suvokti save ir savo santyk? su kitais, ?sigilinti ? save, atpa?inti savo jausmus ir juos i?reik?ti, nebijoti priimti tuo metu esan?i? b?sen?, kuri nevisada gali b?ti patogi.
?Jeigu pykstam, tai mes ne ?iaip sau pykstam. Jeigu prie?taraujam, vadinasi, yra tam ka?kokia prie?astis. Svarbu, kad b?t? erdv? susitikti, kurioje b?t? saugu i?b?ti ir su li?desiu, ir su pyk?iu ar kitomis sunkiomis emocijomis. Paaugliams taip pat gali b?ti svarbu pamatyti ir suprasti, kad ne mane vien? tokios b?senos lanko. Ir kiti mano bendraam?iai galb?t kartais jau?iasi pana?iai?, ? apie organizuojam? susitikim? reik?m? pasakoja E. Deksnien?.
Pa?nekov?s pastebi, kad kalb?ti apie savo jausmus, pab?ti vienam su savo mintimis n?ra lengva ne tik jaunam, bet ir suaugusiam ?mogui. ??iuolaikiniam ?mogui norisi save u?pildyti i?orine informacija, stimuliacija, pavyzd?iui, su ausinukais. Net l?k??i? negali i?plauti tyloje. K? jau sakyti apie atstum? nuo nam? iki mokyklos. O jeigu namuose, tai fone ?jungtas serialas. Daugumai ?moni? sunku suprasti, kad vienumas gali b?ti mums naudingas. Tai reikia atrasti. Nes automati?kas gyvenimo tempas skatina depresij??, ? persp?ja S. Vizgaudien?.
Vis tik specialist?s pastebi, apie jausmus kalb?ti ne tik nelengva, bet sud?tinga juos ir suprasti. Tod?l paaugli? grupini? susitikim? metu atvirumui formuotis padeda ne metodika, o santykio k?rimas. Moter? teigimu, tikr? pasitik?jim? reikia nusipelnyti.
?Atviro, nuo?irdaus pokalbio metu nusimetami vaidmenys, kauk?s. Pajuntama, kad ?iame santykyje galima b?ti savimi, pasisakyti. Tokiais atvejais nesvarbus joks metodas. ?inoma, nereikia tik?tis visi?ko atsiv?rimo po pirmos ar dviej? konsultacij?. Su vaikais, paaugliais reikia ilgesnio laiko pelnyti j? pasitik?jim?, nes prad?ioje psicholog? yra tik dar vienas ?mogus i? suaugusi? ?moni? pasaulio,? ? mintimis dalinasi E. Deksnien?.
Psichologas n?ra tabu
Tuo pa?iu S. Vizgaudien? pasid?iaug?, kad ?iandieninis jaunas ?mogus n?ra link?s pasilikti su savo problemomis, bet stengiasi ie?koti pagalbos, kas, ?velgiant de?imt met? atgal, buvo pakankamai didel? stigma: ?Psichologas jau neb?ra tabu. Jauni ?mon?s ne tik nebijo pasakyti, kad lankosi pas psicholog?, bet ir dr?siai rekomenduoja vyresniems.? Specialist? atkreip? d?mes?, kad atsirandan?iam s?moningumui puosel?ti turi ?takos ne tik i?orinis, bet ir vidinis kokybi?kas gyvenimas.
Pritardama koleg?s mintims E.Deksnien? prid?r?, jog neretai jaunas ?mogus ?spraud?ia save ? r?mus, kra?tutinumus: kaip turiu atrodyti, kaip privalau bendrauti, k? pasiekti, kad tap?iau s?kmingu ir t. t.
?O taip norisi ne?ti ?ini?, jog b?na visaip ir galiu b?ti visoks. Tai suteikia ramyb?s, normalizavimo, pasitik?jimo savimi jausm?. Visa tai ?ne?a d?iugesio gyventi?, ? apibendrino psicholog??psichoterapeut? Egl?.
30,771 per?i?r? (-a)