Lapkri?io 10-?j? Kretingos senosiose kapin?se pa?ym?tas Pasaulio taut? teisuol?s Marijos Savickien?s kapas. Tai yra pirmasis Kretingoje ir 314-sis ?ios id?jos iniciatoriaus, i? Vilniaus kilusio architekto Tauro Budzio pa?ym?tas kapas.
Atminimo ?enklu Pasaulio taut? teisuoli? kapus ?ymintis architektas Tauras Budzys yra pirmasis toks ?mogus pasaulyje. Tai yra unikalus rei?kinys. ?ym?damas Marijos Savickien?s kap? T. Budzys pasakojo, kad ?ymi ne t? ?moni? kapus, kurie gavo ?uvusi?j? gelb?jimo kry?i?, bet pagal ?Yad Vashem? s?ra?? ? kurie yra gav? Pasaulio taut? teisuoli? diplom?.
?ymint kapus nelyja lietus
Atkreipiant d?mes? ? Pasaulio taut? teisuoli? skai?ius, Lietuva tiek Europoje, tiek pasaulyje yra antroje vietoje. Lietuvoje pagal miestus pirmauja Kaunas, pagal regionus ? ?emaitija, o ?alia Druskinink? yra kaimas Gerda?iai (prie pat Lietuvos ir Baltarusijos sienos), kuriame ?iuo metu gyvena 38 ?mon?s, ta?iau kapin?se yra palaidota 13 Pasaulio taut? teisuoli?. Juokaudamas T. Budzys tarsteli, kad i? to kaimo reikia si?sti ?mones ? Seim?, gal s??in?s daugiau b?t?.
Architektas T. Budzys, dalindamasis savo veiklos patirtimi, pasakojo, kad da?niausiai pats ie?ko Pasaulio taut? teisuoli? kap?, pasitelkdamas internet?, draugus, pa??stamus. Per ketverius metus trunkan?i? veikl? T. Budzys pasteb?jo, jog ?mon?s retai kreipiasi ? j? d?l kapo pa?ym?jimo.
Pat? pirm?j? kap? vilnietis pa?ym?jo 2018 m. liepos 11 d. I? prad?i? ?ia id?ja architektas pasidalino su dukra, menotyrininke Barbora, su kuria kartu kuruoja sukurt? internetin? puslap? ?Teisuoli? atminimas?. Ir nors T. Budzys ?iek tiek dvejojo d?l ?ios veiklos vykdymo, kadangi tai reikalauja ir asmenini? finansini? l???, ta?iau dukros paskatintas lig ?iol atkakliai t?sia itin prasming? bei unikali? veikl?. Architektas pasteb?jo, jeigu ne pandemija, b?t? dar daugiau padar?s.
Tuo pa?iu T. Budzys atkreip? d?mes?, kad ?ymint Pasaulio taut? teisuoli? kunig? kapus, o ?ie, kaip ?inoma, palaidoti ?ventoriuje, reik?jo tartis su tos parapijos kunigu. Tod?l taupant laik?, pusbrolio kunigo parekomenduotas, d?l ?io klausimo kreip?si ? Lietuvos vyskup? konferencijos generalin? sekretori?. Po vyskup? konferencijos susitikimo T. Budziui buvo i?duotas i?skirtinis ra?tas.
Taip pat Vyskup? konferencija nutar?, kad apie architekto T. Budzio veikl? b?tina paskelbti Vatikano valstyb?s ?iniose. Tad ?iai ?iniai pasiekus popie?i?, ?is tar?: ?Tegul bus palaimintas tas ?mogus, kuris pirmas ?ymi Pasaulio taut? teisuoli? kapus. Tegul bus palaiminti jo darbai?. Pats T. Budzys pastebi, kad per ketverius metus, jam ?ymint kapus, niekada nelyja lietus.
Anot T. Budzio, Pasaulio taut? teisuoli? vard? suteikimas yra svarbus ir prasmingas m?s? ?alies istorinis palikimas ? pilietin?s iniciatyvos pavyzdys, kur? turime ?inoti ir puosel?ti.
I?gelb?jo a?tuonis ?yd? vaikus
Pasaulio taut? teisuol?s M. Savickien?s dukter??ia Aurelija Po?kuvien? ??vyturiui? pasakojo, kad jos mama ma?ai bendravo su seserimi Marija, tod?l n?ra i?lik? pernelyg daug istorij? apie jos gyvenim?. Ta?iau niekas negal?jo nugin?yti Pasaulio taut? teisuol?s meil?s vaikams, mokytojos veiklai. Aurelija svarst?, kad jos, kaip ir tetos, pasirinktas mokytojos kelias, atsidavimas ugdymo procesui tikriausiai yra u?koduotas genuose: ?Yra ?aknys, nuo kuri? nepab?gsi?. Kalbinta Aurelija ?sitikinusi, kad n?ra svetim? vaik?, tai ypa? atspindi ir M. Savickien?s pasiaukojantis, ?mogi?kum? simbolizuojantis elgesys.
Leidinyje ?Gyvyb? ir duon? ne?an?ios rankos? (1990 m.) ra?oma, jog vokie?i? okupacijos metais mokytoja yra i?gelb?jusi i? Kauno geto a?tuonis vaikus, pasl?pusi, par?pinusi jiems glob?jus. Paskutin? jos i?gelb?ta mergait?, kuri? i?bad?jusi?
ji parsine?? mai?elyje, Marija ?sidukrino, pakrik?tijo Nijol?s vardu, o v?liau, pasibaigus karui, atidav? t?vui.
Pasibaigus karui, ma?osios Nijol?s (v?liau pakrik?tytos Mirjan) t?vas Hil? R?stas sugr??o gyvas ir sveikas prie M. Savickien?s dur? slenks?io ir atsiklaup?s ant keli? prie? mokytoj?, nei?tar?s n? ?od?io, pabu?iavo jai rankas. Min?tame leidinyje taip pat ra?oma, kad ?alia stov?jusi penkiamet? mergait? klaus?: ?Kod?l ?itas d?d? kl?po? Kod?l verkia? Mama, pasakyk, kad neverkt?…?
Manoma, kad tai buvo sunkiausia mokytojos gyvenimo diena, kadangi mergait? myl?jo kaip savo pa?ios pagimdyt? dukr?. I?vykus ma?ajai Nijolei, ji savo gyvenim? sukoncentravo pedagogikos tarnystei, siekdama mokiniuose ?skiepyti gerumo, doros, gailestingumo jausmus.
Ta?iau Mirjan niekada nepamir?o meile apgaubusios M. Savickien?s. Jos pagarbos, d?kingumo prisodrintas lai?kas j? i?gelb?jusiai pedagogei Marijai:
?Brangiausioji mama, buvau laiminga ir labai jaudinausi su?inojusi, kad Izraelio vyriausyb? nusprend? apdovanoti Jus u? tai, kad pad?jote belaisviui Elinui ir kitiems, suradote patikimus vairuotojus, kurie ve?iojo pab?gusius ? mi?k? pas partizanus geto belaisvius, u? tai, kad i?gelb?jote ir mano trapi? gyvyb?. Elinas, a? ir visi, kuriems J?s pad?jote sunki? valand?, siun?iame Jums kar??iausius sveikinimus. ?ia proga bus ?teiktas Jums medalis ir sodinamas medis atminimo sode ?Teisuoli? al?joje?. A? paai?kinau, jog J?s d?l sveikatos ir solidaus am?iaus negalite atva?iuoti ir papra?iau, kad man b?t? leista pasodinti medel? J?s? garbei … Mirjan.?
Yra ?inoma, kad M. Savickien?s garbei Mirjan dar kart? buvo pakrik?tyta Marijos vardu: Marija ? Mirjan Lazarus.
Pasaulio taut? teisuoli? vardas Marijai Savickienei suteiktas 1982 metais.
8,384 per?i?r? (-a)