Smurtas artimoje aplinkoje ? itin aktuali tema visuomen?je. Nors kiekvienais metais ie?koma produktyvi? b?d?, kad smurtas neb?t? toleruojamas, ta?iau naujausia statistika byloja ? tik 15 procent? nukent?jusi?j? i?dr?sta kreiptis pagalbos. Kod?l ?mon?s nusprend?ia u?siskl?sti ir nesikreipti pagalbos, kalb?jom?s su Kretingos moter? informacijos ir mokymo centro direktore Jurgita Cinskiene.
Pra?jusi? savait? ??vyturio? laikra?tyje buvo ap?velgta Specializuot? kompleksini? pagalbos centr? reik?m?, teikiant ?vairiapusi?k? pagalb? nukent?jusiems nuo smurto asmenims, bei aptarta, kaip atpa?inti smurto po?ymius, kurie i? pirmo ?vilgsnio gali atrodyti nepavojingi ir blogo ne?adantys veiksmai. Akivaizdu, kad smurto formos yra labai susijusios viena su kita. I? prad?i? atsiranda psichologinio smurto u?uominos, pereinan?ios ? ekonomin?, v?liau virstan?ios fiziniu smurtu. D?l jo susiaur?ja aukos m?stymas, tampa sunku suvokti, k? ir kaip daryti.
Nepasitik?jimas institucijomis
Kalbinta J. Cinskien? atkreip? d?mes?, kad b?tent 15 proc. besikreipian?i?j? d?l smurto artimoje aplinkoje yra tie, kurie patiria fizin? smurt?.
??is skai?ius rodo, kiek ?moni? kreip?si ? policijos pareig?nus, o ?ie prad?jo ikiteisminius tyrimus, kurie fakti?kai pradedami tiktai fizinio smurto atveju. Taip jau susij? su m?s? teisine baud?iam?j? sistema, einan?ia pagal baud?iamojo kodekso kreiv?s procesus?, ? nuog?stavo pa?nekov?. Kitaip tariant, ikiteisminiai tyrimai pradedami tik u?fiksavus smurtinio atvejo fakt?, kurio po?ymiai yra matomi akivaizd?iai.
?is aspektas tampa vienu i? esmini?, siekiant nustatyti vang? besikreipian?i? pagalbos skai?i? ? ne visas smurto formas lengva ?rodyti. O tai skatina nepasitik?jim? institucijomis. Anot J. Cinskien?s, ?mon?s, kreipdamiesi ? policijos pareig?nus, turi praeiti labai sud?tingas proced?ras, kad ?rodyt? psichologin?, seksualin? smurt?, kadangi liudinink? fakti?kai n?ra. Arba tai yra artima aplinka. Kretingos moter? informacijos ir mokymo centro direktor?s pasteb?jimu, jeigu ?eimoje ir yra tretieji asmenys, kurie gali paliudyti, jie turi teis? to nedaryti: ??rodyti, kad buvo grasinta, kad padar? neat?aukiam? poveik? psichikai, yra tikrai sud?tingi dalykai?.
Aplinkos nepalaikymas
Kai kalbama apie seksualin? smurt?, akivaizdu, jog ?ia tema vyrauja gausa mit?. Specialist? atkreip? d?mes?, jog ?i? dien? visuomen?je vis dar sunkiai suvokiama, kaip santuokoje gali b?ti seksualin? prievarta, jeigu nesimato joki? ?ymi?.
?Daugelis klaidingai galvoja, jog jeigu sumu??, i?prievartavo ? tik tai galima traktuoti kaip seksualin? prievart?. Jeigu sumu?imo ?ymi? n?ra, vadinasi, ir seksualin?s prievartos nebuvo. Ir baud?iamosios teis?s prasme yra labai sud?tinga ?rodyti, nes tai yra baud?iamasis nusikaltimas. Ta?iau seksualin? prievarta skaud?iausias pasekmes palieka ir psichologine, ir fizine prasme?, ? apie situacijos problemi?kum? pasakojo J. Cinskien?.
Svarbu pasteb?ti, kad apie seksualinio smurto form? moterys ypatingai n?ra linkusios kalb?ti. ?ios baim?s skatinimui ?takos turi aplinkos kaltinim? lavina. Pa?nekov? pasidalina keletu min?i?, kuri? nukent?jusios moterys sulaukia i? artim?j?: ?K? tu ten ne taip padarei, kad su tavimi taip atsitiko? Tavo kry?elis, k? susiradai, su kuo gyveni ? t? ir turi; Ar negali pakent?ti, man dar blogiau buvo?.
J. Cinskien?s teigimu, tokia artim?j? reakcija skatina ?mog? prarasti paskutin? vilt?, susitraukti ir t?noti smurtiniuose santykiuose, kartais net iki gyvenimo pabaigos. ?ios prie?astys lemia ma?? besikreipian?i?j? pagalbos skai?i?.
Kaip vyksta pagalbos suteikimas
Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statym?, ?sigaliojus? 2011 metais, policijos pareig?nai, gav? prane?im? apie smurt? artimoje aplinkoje ir prad?j? ikiteismin? tyrim?, privalo pateikti informacij? apie nukent?jus? ?mog? tame rajone dirban?iam Specializuotos kompleksin?s pagalbos centrui (toliau SKPC). Lietuvoje ?iuo metu yra 15 centr?. Kai informacija pasiekia SKPC, tuomet dirbantys konsultantai skambina nukent?jusiajam, jog pirmiausia suteikt? emocin? palaikym?, v?liau nusakomos tolimesn?s proced?ros (kas atsitiko, kas vyks toliau, kada gali sugr??ti i? are?tin?s smurtautojas, k? rei?kia kardomosios priemon?s ir t. t.).
Kitas svarbus aspektas ? SKPC gali pasi?lyti nemokam? teisininko, psichologo pagalb? tiek, kiek ?mogui jos reikia. J. Cinskien? atkreip? d?mes?, jog visoje Lietuvoje ?is pagalbos paketas yra vienodas, o jeigu nukent?jusiajam reikalinga paslauga, kurios SKPC negali suteikti (laikino apgyvendinimo, sveikatos prie?i?ros paslaug?, socialini? paslaug? ir kita), tuomet vyksta tarpininkavimas su atitinkama institucija. Siekiama, kad ir ?mogus ?inot?, kur jam toliau kreiptis, ir institucija, ? kuri? buvo kreiptasi, b?t? informuota, jog atvyks asmuo, kuriam reikalinga vienokia ar kitokia pagalba.
Specialist? pasteb?jo, kad jeigu d?l tam tikr? prie?as?i? ?mogus nenori kreiptis ? tame rajone veikiant? SKPC, visada galima kreiptis ? bet kur? Lietuvoje veikiant? centr?. Be kita ko, ?mogus gali tiesiogiai kreiptis ? SKPC, neprivaloma kviestis policijos pareig?nus.
Lietuvoje veikia ir bendroji pagalbos linija smurt? patyrusiems asmenims, telefonas 8 700 55516. Skambindami ?iuo numeriu ?mon?s gali i?likti anonimi?ki, kreiptis gali ne tik nukent?j?s ?mogus, bet ir asmuo, kuris ne?ino kaip elgtis, kuomet kaimynyst?je girdi triuk?m?, barnius, klyksmus ir kita.
Bendrauti su SKPC konsultantais galima ir tiesioginiais pokalbiais internetu ne tik Lietuvoje, bet ir gyvenant u?sienyje. Internetiniame puslapyje: www.specializuotospagalboscentras.lt, kuriame yra live chat?ai (liet. pokalbiai internetu) ? ?mogus gali ra?yti, jeigu nenorima, kad jo balsas b?t? identifikuotas.
28,872 per?i?r? (-a)