Su etnolog? korif?jumi, profesoriumi Libertu Klimka kalbam?s apie lietuvi?ko margu?io tradicinius ra?tus, svarbiausius Velyk? laukimo akcentus bei i?skirtines ?emai?i? velyknak?io budynes? Kaip svarbu i?saugoti bei prat?sti ankstesnes tradicijas ir priimti nauj? radim?si.
? Viename i? pokalbi? esate min?j?, kad prat?sdami tradicijas esame istorijos k?r?jai. Ar reikia kurti naujas tradicijas? Jeigu kurtume naujas tradicijas i?liktume istorijos k?r?jais?
Neabejotinai gyvenimo realijos padiktuoja nauj? tradicij? radim?si. Pavyzd?iui, turime tradicij? ?venti?kai pa?ym?ti stojim? ? ES ir NATO. Min?jome karo Ukrainoje prad?i?; min?sime ir pergal?! Valstybin?s reik?m?s ?vykiai ypa? sukuria s?lygas rastis naujoms tradicijoms. Lygiai taip tradicijomis apipintos tapo m?s? Vasario 16-sios ir Kovo 11-sios ?vent?s. Kartais net sen? laik? datas aktualizuoja m?s? laikmetis, pavyzd?iui, prab?gus 770 met? nuo Gedimino lai?ko para?ymo sausio 25-oji tapo min?tina diena sostinei. Kai kurios svetimos tradicijos ?sibruka pa?ios; pavyzd?iui, Vilniuje prad?ta ?v?sti ?v. Patriko diena, nors Lietuvoje neturime nei didesn?s airi? bendruomen?s, nei ypatingo kult?rinio ry?io su Airija (na, nebent kad svetingai priima m?s? juodadarbius). Arba Helovynas, kuriuo bar? savininkai stengiasi pakeisti V?lines…
? Kokias Lietuvoje labiausiai pastebite nykstan?ias Velyk? tradicijas?
? Geriau yra i?likusios ?eimos tradicijos, menkiau ? bendruomeni?kosios, b?dingos kaimui. Nebesigirdi Dz?kijos ?lalaunyk??, nebestatomos s?puokl?s jaunimui, vaikai nelanko savo krik?to t?veli?. Antr? ?vent?s dien? ?emaitijoje b?ta samdini? papro?io nuplauti savo ?eimininkams rankas. Paprotys radosi nusi?i?r?jus ? ba?nytines misterijas, ? kaip Pontijus Pilotas rankas nusiplauna, atidav?s J?z? Krist? teismui. M. Valan?ius ir A. Pabr??a ra?o, kad v?liau tai i?virto ? jaunimo i?dyk?li?k? laistym?si vandeniu. O apskritai laistymosi vandeniu paprotys b?dingas ir kitoms pavasario ?vent?ms: tuo b?davo ?aukiamasi lietaus dirvoje br?stan?iam javui.
? Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi savas tradicijas. Kokias ?emai?iai turi margu?i? marginimo tradicijas, kitus i?skirtinius Velykinius ritualus?
? I?skirtinai ?domios yra ?emai?i? velyknak?io budyn?s. Ba?nytin? ?v. Velyk? liturgij? sudaro keturios dalys: ?viesos arba ?iburi?, ?od?io, Krik?to liturgijos ir Eucharistija. Laukdami Prisik?limo, ?mon?s giedodavo Kalnus; tai liaudi?kojo pamaldumo paminklas, visai savita ?emaitijos kult?ros paveldo dalis. Ogi nuovargio snaudul? prabla?kydavo persireng?li? kip?iuku arba ?ydeliu pok?tai. Simbolin? Kristaus karst? saugodavo jaun? vyr? sargyba, pasipuo?usi savadarbe uniforma, apsiginklavusi mediniais kardais. Tokia tradicija i?liko nenutr?kusi Piev?n? ba?nytkaimyje. ?emaitijoje ? Vidukl?je, Nemak??iuose ir kitur – b?ta netgi ba?nytinio l?li? marione?i? teatro, rodan?io Kristaus kan?i? keli?; apie tai ra?? etnografas Balys Bura?as. O ?v?k?nos ba?ny?ioje yra i?likusios auk?tos menin?s vert?s XVIII a. Kristaus karsto dekoracijos.
? Papasakokite apie balti?kas Velykines apeigas i?likusias iki ?i? dien?.
? Balti?kumas ten, kur s?lytis su t?vi?k?s gamta… Tarkime, margu?iai da?omi ?vairi? medeli? ?ieve ar pumpurais. S?puokl?se dainuojama tam, kad javai ir linai auk?ti augt?. Margu?i? ridin?jimas senov?je tikriausiai b?davo ne ?aidimas, o apeiga… Apskritai, prie?istoriniais laikais ?mon?s ?v?sdavo pavasario lygiadien?, kai sugr??tantys pauk??iai i?gelb?davo nuo bado. O lietuvi?ko margu?io tradiciniuose ra?tuose ? archaji?kasis pasaulio modelis, su simboline laiko ir erdv?s strukt?ra. Tuo jie bene patys ?domiausi tarp kit? krik??ioni?k? taut?… Prisimindami lietuvi?kuosius ?vent?s papro?ius tarsi prisilie?iame prie to tolimo laiko, kuris yra susting?s ties tautos kult?ros i?takomis, tarsi nutiesiame tiltus per ?imtme?ius, o gal ir t?kstantme?ius ? balti?k?j? proistor?.
? Kalbame apie Gamtos, pavasario atbudim?, prisik?lim?… O kas tur?t? atgimti pa?iame ?moguje?
? Pasaulio I?ganytojo prisik?limas ne?a vilt?, kad pasaulis taps geresnis ir teisingesnis. O viltis teikia j?g? gra?iais darbais tobulinti pasaul?!
? Kokios etikos ir estetikos svarbu nepamir?ti susirenkant prie Velykinio stalo?
? Velykini? pusry?i? stalas b?tinai puo?iamas pavasario ?aluma: sudaigint? jav? vazon?liu, susprogusi? pumpur? puok?tele. Pirm?j? margut? vyriausias ?eimoje padalydavo visiems prie ?v. Velyk? stalo sus?dusiems. Tegu kiekvienas ?eimos narys pasidalija savo darb? ir veiklos planais, siekiais ir svajon?mis. Gal k? ?eima bendrai gal?s patarti, kuo pad?ti? Labai prasminga, kad vyriausieji ?eimoje vaikams ir an?kams papasakot? apie savo vaikyst?, kaip tada b?davo pa?ymima did?ioji pavasario ?vent?. Tradicijos stiprina ?eim? ir bendruomen?, taigi lietuvi? taut?.
? Did?ioji Velyk? savait? prasideda Verb? sekmadien?. Kuo reik?minga ?i savait? iki Velyk??
Kiekviena Did?iosios savait?s diena reik?minga tiek ba?nytiniu, tiek ir tradiciniu po?i?riais. Krik??ioni?kame liturginiame apeigyne Did?iosios savait?s dienos taip sureik?minamos. Antradienis ir tre?iadienis ? ?v. Petro i?si?ad?jimo ir Judo i?davyst?s apm?stym? dienos. Ketvirtadienis yra paskutin?s vakarien?s priminimas; tod?l ba?ny?iose nutyla varpai ir vargonai. Penktadien? i?kilmingai pagerbiamas kry?ius; nes tai yra Kristaus kan?ios, mirties ir palaidojimo diena. ?e?tadien? budima prie simbolinio Kristaus kapo. Pa?ventinus ugn? ir vanden? v?l sugaud?ia vargonai, suskamba varpas.
Kaimo tradicijose Didysis ketvirtadienis vadintas ?variuoju arba ?aliuoju. Kas namuose per?iem apr?k?, ?juod?, u?sigul?j? ? viskas turi b?ti i?valyta, i?v?dinta. Sodas apgen?tas, arkliai i?maudyti. Penktadienis ? tylos diena, V?li? velyk?l?s. Su vaiku?iais nueinama ? kapus, parodoma jiems, kur ilsisi gimin?s prabo?iai. Penktadien? i? ba?ny?ios atne?ama pa?ventinta ugnis ir vanduo; tai bus patikima sauga gimt?jai apyd?mei. Po velyknak?io i?au?ta d?iugus ?v.Velyk? rytmetis; net saul?, sakoma, tek?dama ?oka. O v?jo kryptis prana?aujanti b?simos vasaros orus? Aleliuja!
8,426 per?i?r? (-a)