Lietuvos darbingo am?iaus (40-64 m.) gyventoj? ?irdies ir kraujagysli? lig? (?KL) sergamumo bei mirtingumo ?em?lapis atskleid?, jog net 12-oje savivaldybi? mir?tan?i?j? nuo ?i? lig? skai?ius yra gerokai perkop?s vidurk?. ?em?lap? prista?iusi? specialist? teigimu, kad situacija pasikeist?, reikia nuoseklaus kei?iam?j? rizikos veiksni? ? arterin?s hipertenzijos, lipid? ir gliukoz?s apykaitos sutrikim?, nutukimo, nejudros, r?kymo ? valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.
Pasak tyrimo, ma?iausiai nuo ?irdies ir graujagysli? lig? ken?ia paj?rio savivaldybi? gyventojai. Palyginti nedidelis sergamumas ?iomis ligomis fiksuojamas Neringos, Klaip?dos, Kretingos miestuose. Tuo tarpu ? raudon?sias zonas, kur mir?i? skai?ius nuo ?KL gerokai vir?ija vidurk?, jau ?kop? Var?nos r., Lazdij? r., Kalvarij?, Jurbarko r., ?ilal?s r., Kelm?s r., Pakruojo r., Bir?? r., Anyk??i? r., Ignalinos r., ?ven?ioni? r. ir Visagino savivaldyb?s.
Pandemijos pasekm?s
Pasak specialist?, ?ias s?lygas lemia sveik? ir sergan?i? asmen? bendradarbiavimas su gydytojais, gydytoj? kvalifikacija ir pakankamas finansavimas, skiriamas ?i? problem? sprendimui. Deja, Lietuvoje stebima dislipidemijos pandemija, tik ma?am procentui pacient? pasiekiama tikslin? ma?o tankio lipoprotein? (?blogojo?) cholesterolio vert?.
?Lietuvoje sergamumas ir mir?tamumas nuo ?irdies ir kraujagysli? lig? i?lieka didelis. Kalbant apie ?irdies ir kraujagysli? lig?, ypa? sukelt? ateroskleroz?s, rizikos veiksnius, pagrindiniais ir svarbiausiais i?lieka didel? ?blogojo? cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidinto kraujosp?d?io liga ir r?kymas. Per pastaruosius de?imtme?ius i?ry?k?jo did?janti gyvensenos rizikos veiksni? ?taka ir paplitimas ? sutrikusios gliukoz?s apykaitos, cukrinio diabeto, nutukimo, nejudros, atkreiptas d?mesys ? psichosocialinius veiksnius ir stres?, oro tar?os ir triuk?mo poveik??, ? sak? Kauno klinik? Kardiologijos klinikos I?emin?s ?irdies ligos skyriaus vadov? prof. Olivija Dobilien?.
Pasak jos – COVID-19 pandemijos laikotarpis ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje suk?l? daug i???ki?, pertvarkant sveikatos prie?i?ros sistem?, tvark? ligonin?se bei u?tikrinant infekuotumo patikr?. Pav?luotas ar atid?tas pacient? kreipimasis ? gydymo ?staigas d?l infekcijos baim?s l?m? blogesn? gydymo efektyvum?, pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi jau sergantiems ?irdies ir kraujagysli? ligomis. Tuo b?t? galima paai?kinti didesn? mirtingum? nuo ?irdies ir kraujagysli? lig?. 2020-2021 m. Higienos instituto duomenimis, pagal kur? sudarytas ?KL ?em?lapis, mir?i? skai?ius nuo kraujotakos sistemos lig? 100 t?kst. gyventoj? 40-64 met? am?iaus grup?je 2021 ir 2020 metais siek? 280,59 ir 288,17.
?D?iugina, kad 2022 m. mir?i? nuo kraujotakos sistemos lig? suma??jo ir 100 t?kst. gyventoj? siek? 264,05. Nors Lietuva yra viena i? pirmaujan?i? ?ali? pagal atliekam? intervencini? vainikini? arterij? proced?r? skai?i?, ir daug met? turime veikian?i? ?irdies ir kraujagysli? lig? prevencijos program?, skirtumai pagal mirtis nuo ateroskleroz?s sukelt? lig?, palyginti su kitomis Europos ?alimis, i?lieka reik?mingi?, ? sako prof. O. Dobilien?.
Did?iausias sergamumas visoje ES
Nepaisant kiek suma??jusi? mir?i? skai?iaus, Lietuva i? kit? Europos ?ali? i?siskiria tuo, kad sergamumas nuo ?KL ?ia yra 4,4 karto didesnis negu kitose Europos S?jungos (ES) ?alyse.
Lietuvos ?irdies asociacijos (L?A) prezident? prof. Sigita Glaveckait? neramina, jog Lietuva ?irdies ir kraujagysli? sveikatos rodikliais ?enkliai atsilieka nuo ES vidurkio.
?Nuo i?emin?s ?irdies ligos Lietuvoje mir?ta net 4 kartus daugiau ?moni? negu Europoje. Nerim? kelia ir atotr?kis nuo Europos numatomos gyvenimo trukm?s at?vilgiu, pastaroji 2022 metais vyrams buvo 7 metais trumpesn? nei Europoje, o sveik? gyvenimo metu at?vilgiu atotr?kis nuo ES siekia 8 metus abiem lytims?, ? akcentuoja ji.
Seime vykusioje ?irdies dienos akcijoje, kurios metu buvo pristatytas ?KL ?em?lapis, dalyvavusi Seimo nar? Jurgita Sejonien? teigia: ?Tinkamai pri?i?rint ?ird? ir kardiovaskulin? sveikat?, galima ilgiau gyventi ir m?gautis auk?tesne gyvenimo kokybe. Tam, kad pagerintume mirtingumo nuo ?irdies ir kraujagysli? lig? rodiklius, pirmiausia turime skirti d?mes? prevencijai ir visuomen?s ?vietimui.?
Jai antrina ir Seimo narys Linas Slu?nys: ??mogui yra pavojinga ilgalaik? ?tampa ir nuolatos besit?siantis stresas, kuris veikia autonomin? nerv? sistem?. Nerv? sistemos aktyvavimas gali sukelti greit? ?irdies plakim?, didina kraujo spaudim?, da?n?ja kv?pavimas. Jeigu tai t?siasi nuolatos, ?mogui kyla kraujosp?dis, o tai jau veikia ?ird?. Tod?l galime tur?ti ?vairias ?irdies ligas, turime auk?t? insulto rizik?.?
Cholesterolis ? vienas i? pagrindini? rizikos veiksni?
LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintar?s ?akalyt?s teigimu, per didelis ma?o tankio lipoprotein? (?blogojo?) cholesterolio dydis yra vienas i? svarbi? kei?iam?j? aterosklerotin?s ?irdies ligos rizikos veiksni?. Lietuvoje tarp vidutinio am?iaus asmen? net 9 i? 10 nustatomos per didel?s cholesterolio vert?s.
?Gydant dislipidemij?, tik ma?am procentui pacient? ma?ojo tankio cholesterolis suma?inamas pakankamai, o ypatingai rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas de?imtam. Svarbu suprasti, jog siektinos cholesterolio vert?s yra skirtingos sveikam, nusta?ius didel? aterosklerotin?s ligos rizik? ar jau sergant ?irdies ir kraujagysli? liga. Visiems pacientams rekomenduojame sveikai gyventi: ner?kyti, jud?ti, rinktis Vidur?emio j?ros dietoje rekomenduojamus maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su ?eimos gydytoju. Jeigu j?s? ?eimos gydytojas nustat? didel? ?irdies lig? rizik? arba kardiologas diagnozavo aterosklerotin? lig?, gyvensenos poky?i? nepakaks, bus paskirtas gydymas vaistais. Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti j? poveik?, t. y. atlikti lipid? tyrim?, ?inoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis ma?ojo tankio lipotrotein? cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo ?irdies lig? progresavimo bei komplikacij??, ? ai?kina profesor?.
Atsakydama, kod?l atskir? savbivaldybi? rodikliai skiriasi, profesor? sak?, jog b?tina analizuoti gana daug veiksni?: ir gyventoj? am?iaus pasiskirstym? ir gydymo ?staig? tinkl?, prevencini? program? pritaikym?.
?Kalbant apie netolygum? ?alinim?, visos medicinos sistemos grandys yra svarbios ? nuo visuomen?s mokymo ir ?vietimo, prevencini? program? pl?tros, esamos ?rangos atnaujinimo ir naujos diegimo. Kalbant apie kardiologini? pacient? i?tyrimo galimybes ? greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos darbo optimizavimo, darbo centruose koordinavimo iki medikamentinio gydymo u?tikrinimo?, ? pa?ymi prof. O. Dobilien?.
Anot jos, penkiuose Lietuvos miestuose veikianti miokardo infarkto klasteri? sistema u?tikrina pagalb? vis? par? septynias dienas per savait?, ir kadangi Lietuva n?ra didel?s teritorijos ?alis ? i? daugelio region? centr? galima efektyviai ir greitai pasiekti.
?Dabar atnaujinama ir centralizuojama GMP sistema u?tikrins sklandesn? paciento kelio organizavim?. T?siama telemedicinos pl?tra ? paciento duomen? persiuntimo galimyb? ? centr? konsultacijai ir ?vertinimui. Ta?iau l??os medicinos ?rangos atnaujinimui yra nepakankamos. Tenka pripa?inti, kad medikament? kompensavimo s?lygomis mes atsiliekame nuo Europos ?ali?, pavyzd?iui, strigo pacientams b?tin? krauj? skystinan?i? medikament? (tiek antitrombocitini?, tiek antikoaguliant?) kompensavimo galimyb?, dabar nesulaukiame nauj? cholesterolio koncentracij? ma?inan?i? vaist? kompensavimo?, ? kalba kardiolog?.
Did?iausias ?pyrago gabalas? ? ?KL
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais ?alyje i? viso mir? 42 884 gyventoj?, i? kuri? 22 503, arba 53 proc. ? nuo kraujotakos sistemos lig?.
?To prie?astys yra kompleksin?s. Tai ir i?liekantis didelis nepakankamai koreguojam? rizikos veiksni? ? auk?tas cholesterolis, auk?tas kraujo spaudimas, r?kymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, did?jantis cukrinio diabeto da?nis, ma?as fizinis aktyvumas ? paplitimas, nauj? rizikos veiksni? ? klimato kaita ir oro tar?a ? ?taka, nepakankamas prevencini? program? efektyvumas ir apskritai neefektyvus resurs? naudojimas, sveikatos prie?i?ros prieinamumo problemos bei did?jantis slaugytoj? tr?kumas, gydytoj? skai?iaus netolygumas?, ? vardija prof. S. Glaveckait?.
Kalbant apie ?irdies ir kraujagysli? diagnostikos bei gydymo inovacijas, ne ma?iau svarbi problema yra ir nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas, kuris neu?tikrina ES jau seniai prieinam? diagnostikos be gydymo naujovi?, i? esm?s galin?i? daryti ?tak? mirtingumui nuo ?KL.
?Antai 2019 m. vienam gyventojui tenkan?ios i?laidos sveikatos apsaugai Lietuvoje buvo perpus ma?esn?s u? Europos vidurk? ir siek? 1885 eur?, kai ES vidurkis buvo 3521 eur?. Tai rodo, kad ?KL, nepaisant j? keliamo pavojaus, n?ra prioritetas ir ?i? lig? gydymui numatomas finansavimas Lietuvoje yra ribotas?, ? u?baigia L?A prezident?.
??vyturio? inf.
9,301 per?i?r? (-a)