Kur?o aktui 770
Iki XIII am?iaus dabartin? ?iaur?s Vakar? ?emaitija ? ?emai?i? douninink? ir doninink? tarmi? teritorija ? buvo apgyvendinta kur?i?. ?io am?iaus ?vykiai l?m?, kad ?iaurin?s ir pietin?s Kur?o dali? likimas i?siskyr?. Kur?o ?iaur? buvo u?valdyta Vokie?i? ordino livoni?kosios ?akos ir ilgainiui sulatv?jo, o pietin? tapo ?emaitijos dalimi. ?iandien buvusiose kur?i? ?em?se gyvena ?emai?iai, i?siskiriantys savita douninink? tarme, kurioje kalbininkai ??velgia ir kur?i? kalbos substrato (pvz., b?dami vakar? baltais, kur?iai visur vietoj lietuvi? ar latvi? dvibalsio ie tar? ei, priebalsius ?, ? kur?iai kaip ir vakar? baltai buvo pavert? s, z. Kur?i? kra?to vardynui b?dinga priesaga -ng- (pvz., Babrungas, Gandinga, Kretinga, Palanga?), kuris buvo b?dingas ir pr?sams bei jotvingiams. Tai rodo kur?i? kalbos artum? vakar? baltams. Kur?i? teritorijoje daug vietovard?i? su priesaga -al-, -alis, -at-, -ate: Burgalis, Gerval?, Kretingal? ir t. t. ?emai?iai i?saugojo ir kai kuriuos kur?i?kus ?od?ius, pvz.: pyl?, zuikis, cyrulis, k?lis, p?rai, blezdina, vilnis ir t. t.
Po sekinan?i? kov? su Kalavijuo?i? ordinu 1230 m. pabaigoje kur?i? Vanemos ?em? buvo priversta sudaryti sutart? su Rygos arkivyskupu, Rygos miestu bei Ordinu ir ?sipareigoti ne tik krik?tytis, bet ir mok?ti duokl?. Popie?iaus legatas Balduinas Alnietis 1230 m. gruod?io 28 d. ir 1231 m. sausio 17 d. sudar? sutart? su kur?i? karaliumi Lemekinu ir Vanema d?l krik?to su pasi?ad?jimu priimti vyskup?, paliekant politin? ?i? ?emi? savaranki?kum?. Deja, Ordinas tam pasiprie?ino ir 1232 m. sureng? karo ?yg? ? Kur??. 1234 m. Balduin? Alniet? pakeit? legatas Vilhelmas Modenietis, kuris paskyr? pirm?j? Kur?o vyskup? Engelbert?. Jo vyskupijos ribos buvo tarp Nemuno ir Ventos iki pat Lietuvos. Vyskupui tur?jo atitekti 2/3, Livonijos ordinui ? 1/3 Kur?o. Kalavijuo?i? ordino bandymai 1230?1236 m. nukariauti Kur?? baig?si Saul?s m??iu 1236 m., kuriame ?emai?iai, vadovaujami kunigaik??io Vykinto, smarkiai sumu?? Ordino riterius. 1237 m. ?uvo ir vyskupas Engelbertas, o Kalavijuo?i? ordinas buvo priverstas susijungti su Kry?iuo?i? ordinu. Ordino pagrindiniu u?daviniu ?iame kov? etape buvo susigr??inti ?iaur?s Kur??, o vykdyti ekspansijos ? pietus jis tuo metu net neband?. 1244 m. Livonijos ordinui pavyko u?imti Embut?s ir Kuldygos pilis, kurias 1245 m. Mindaugas nes?kmingai band? atsikovoti. I?augusi? Vokie?i? ordino gali? atskleid?ia 1245 m. vasario 7 d. popie?iaus legato Vilhelmo Modenie?io patvirtintas Kur?o dalijimas pagal pr?si?k?j? princip?: 2/3 Ordinui ir 1/3 vyskupui.
1249 m. Lietuvoje kilo vidaus karas tarp kunigaik??i? Mindaugo ir Tautvilo. I? prad?i? Tautvilui, o paskui ir Mindaugui pasipra?ius Vokie?i? ordino pagalbos, Ordinui atsiv?r? galimyb?s ?sitvirtinti visame Kur?e. 1252 m. rugpj??io m?nes? kry?iuo?iai ?eng? pirm?j? ?ingsn? ? Piet? Kur??, pastatydami medin? Klaip?dos pil?. J? netrukus sugriov? jungtin? ?emai?i? ir semb? kariuomen?, tod?l 1253 m. Ordinas ?m?si Klaip?doje statytis m?rin? pil?.
1253 m. baland?io 4 d. susirink? Kuldygoje Kur?o vyskupas Henrikas ir Vokie?i? ordino atstovai sudar? du atskirus ?iaur?s ir Piet? Kur?o dalyb? aktus. Juose sura?ytos visos Kur?o pili? apygardos, kuri? Piet? Kur?e buvo 83 (C?klio ?em?je ? 44, Duvzar?je ? 12, M?guvoje ? 10, Pilsote ? 5, ?em?je tarp Skrundos ir ?iemgalos ? 11, ir atskira Paiso (Poys) pilies prie Klaip?dos apygarda). Apie 60 ?i? Piet? Kur?o vietovi? priklauso dabartinei Lietuvai, likusios ? Latvijai.
Kur?o vyskupas ir Vokie?i? ordinas, susi?auk? ? Kuldyg? kur?i? seni?nus, ?ias Piet? Kur?o apygardas pasidalijo ? tris dalis, i? kuri? viena tur?jo atitekti vyskupui, o kitos dvi ? Ordinui. C?klio ?em?s apygard? kartografavimas parod?, kad ?ios trys dalys nesudar? vientis? teritorini? masyv?. Kiekvienos j? apygardos buvo i?sid?s?iusios trimis nevienodo dyd?io grup?mis, kurios gal?jo atspind?ti stambesnius kur?i? teritorinius vienetus ? vals?ius. ?iaur?s Kur?? vokie?i? administracija jau realiai vald?, o ?tai pietiniame Kur?e j? administracijos nebuvo (C?klis, Duvzar?, M?guva, Pilsotas ir ?em? tarp Skrundos ir ?iemgalos). 1253 m. liepos 20 d. Kur?o vyskupas Henrikas i?leido akt?, kuriuo paskelb? savo teritorijos pasirinkim? Piet? Kur?e. Vyskupo dalis tapo pirm?ja, o likusios dvi tur?jo atitekti Ordinui. 1291 m. sausio 6 d. vyskupui tekusi dalis dar buvo padalyta tarp vyskupo ir kapitulos, kurioje i?vardijama 18 vietovi? (XVI a. Pap?s nuora?as). Taigi ?io rinkinio aktai, kaip ir ankstesni? rinkini? dokumentai, teikia ?ini? apie dviej? ?iuolaikini? valstybi? teritorijos seniausi?j? geografij?.
1253 m. liepos m?nes? ir Lietuvos karalius Mindaugas i?dav? akt?, kuriuo dal? ?emai?i? ?emi? u?ra?? Ordinui (pagal F. G. Bunge publikacij?): ?Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius ir t. t. [?] O ?emi? vardai yra ?ie: pus? Raseini?, pus? Laukuvos, pus? Betygalos, pus? Ariogalos, pus? Dainavos, visi Kuleiniai, visa Kar?uva, visi Kra?iai, visa Nadruva, visi Veisiejai (Weyze), visi kiti Veisiejai (Weyse), visi Vangiai. ?io dalyko paliudijimui liep?me ?? ra?t? sutvirtinti savo antspaudu. [?] Duota Latavoje (Lettowia), m?s? dvare, 1253 Vie?paties metais, liepos m?nes?.? Mindaugo dovanojim? popie?ius Inocentas IV patvirtino 1253 m. rugpj??io 21 d.
Did?iausioje C?klio ?em?je minimi 44 toponimai i? 86-i?. Kalbininkas K. B?ga C?klio pavadinim? vert? ? K?kl?, o kalbininkai V. Kiparsky, A. Salys ? ? S?kl?, siedami su ?sekluma?, ?eme Ventos auk?tupyje, kur up? sekli, ir i?ties ?i ?em? yra daugelio upi?, upeli? auk?tupyje ? ?sekli? upi? kra?tas?, kuris tapatintinas su Tel?i? pavietu (XIX a. ? Tel?i? apskritimi), nes C?klis driek?si tarp Skuodo ir Grie??s ?iaur?je, Garg?d? ir Rietavo pietuose bei Erlos, Salanto ir Minijos baseinuose Vakaruose. I?vardytas vietoves ne taip lengva identifikuoti, nes i?nyko kur?i? kalba, ver?iant dokument? i? lotyn? kalbos ? sen?j? vokie?i? kalb? kai kuri? vietovi? pavadinimai buvo i?kraipyti, pakeistos raid?s, pvz.: o ? u (Retowe ? Retuwe), n ? sl (Newarie ? Slewarie) ir t. t.
Pirmoje dalyje, atitekusioje Vokie?i? ordinui, minima 16 toponim?. Jie i?sid?st? Varduvos auk?tupio ir jos intako Sruojos baseinuose ir driek?si iki Minijos i?tak?: Gardai (Garde), dabar ? ?emai?i? Kalvarija, Imbar? (Embare), Gr?st? (Grumste), Gegr?nai (Zegere), Als?d?iai (Alyseyde), Lieplauk? (Leypiasseme) prie D?iugo piliakalnio, Degeniai (Duzone), dabar ? Gad?navas, Nevar?nai (Newarie), ?ar?nai (Sare) bei Minijos vidurupio ir Salanto baseinuose: Kartena (Cartine), Garg?dai (Garisda) ir t. t. Ne visos vietov?s dar yra nustatytos. Identifikuojant vietoves, istorikams ir kalbininkams padeda archeologai. Da?nai vietovi? pavadinimai sutampa su netoliese esan?iu piliakalniu. Kebliau yra su Nevar?nais, greta kuri? n?ra piliakalnio, tai gana tu??ia vietov?, apaugusi mi?kais, k? patvirtina ir Nevar?n? pavadinimo kilm?s legenda apie Nev? ir R?n?. Artimiausias piliakalnis ? Buo??n?, nutol?s ? pietvakarius nuo Nevar?n? net 11,5 km. O ir pats Buo??n? piliakalnis, ?alia kurio teka Gerv?s upelis, sietinas ne su Nevar?nais, o su Priegerve (Pregetwe). Nevar?n? ?em? ? tai ?em?, besidriekianti tarp kur?i? ir ?iemgali? gen?i?. V. Kiparsky ?? pavadinim? tapatino su latvi? kalbos ?od?iu ?nevara?, ?nevare?, rei?kiant? ne?tvirtint? arba menkai ?tvirtint? vietov?. Jam antrino K. B?ga, remdamasis Vorutos pilies etimologija, su ?od?iu ?vara? ? pilis, tvirtov?, o Nevara, Nevarie galima laikyti vietove, apygardos centru, kurioje n?ra pilies. Bet ma?daug u? 5 km nuo Nevar?n? yra didingas Paun?vyst?s alkakalnis su buvusia tarpgentine ?ventove, tod?l Nevar?n? apygardos vadovas galb?t buvo ne pilies valdovas, o krivis. Kitose Kur?o akto dalyb? dalyse minimos Tel?i? rajono vietov?s: Bir?uv?nai (Bersine), ?ylakotai (Zelecoten) prie ?atrijos, Vie?v?nai (Wieswe) prie Getaut?s piliakalnio, ??s?gala (Sansugale), esanti netoli S?b? piliakalnio.
Kai Lietuvos karalius Mindaugas 1253 m. ir 1257 m. perleido Livonijos ordinui didum? ?emaitijos, kunigaik?tis Alminas (Visvaldis?) ?m?si organizuoti ?iam pasiprie?inim?. ?emai?i? kunigaik??i? taryba 1255 m. i?rinko j? savo vadovu. Vieni?oji ?emai?i? kova su Ordinu baig?si 1260 m. pergalingu Durb?s m??iu. ?emai?iai, padedami kur?i? ir est?, laim?jo Durb?s m???, po kurio prasid?jo Didysis pr?s? bei kur?i? ir ?iemgali? sukilimas prie? Ordin?. Prie ?emai?i? kovos su Ordinu prisijung? ir karalius Mindaugas. Piet? Kur?e XIII a. galutinai ?sivie?patavo karingieji ?emai?iai, o kur?iai pama?u su jais asimiliavosi. ?emai?iai, remiami Lietuvos valstyb?s, neleido Ordinui ?sitvirtinti Piet? Kur?e. Po ?algirio m??io karas su Ordinu baig?si 1422 m. Melno taika. Lietuvai galutinai atiteko ?emaitija su pietine Kur?o dalimi, tiesa, be Klaip?dos kra?to, kur? Lietuva susigr??ino tik 1923 m., o ?iauriniai kur?iai, atitek? Ordinui, sulatv?jo.
Janina BUCEVI??, ?emai?i? muziejus ?Alka?
3,520 per?i?r? (-a)