2023 metais tik?tinas ?velnus Lietuvos ekonomikos nusileidimas, kit?met gr??tant prie ?kio augimo ? tai numatoma atnaujintame Finans? ministerijos Ekonomin?s raidos scenarijuje. Projektuojama, jog ?alies ?kis 2023 m. susitrauks 1 proc., o kitais metais galima tik?tis 2,5 proc. ekonomikos augimo.
Finans? ministerijos parengtame ekonomin?s raidos scenarijuje projektuojama, jog ?iemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 1 proc. Manoma, kad ekonomin? aktyvum?, slopins i?skirtinai didelis i?or?s aplinkos nestabilumas ir karo Ukrainoje keliamas ekonominis neapibr??tumas, taip pat stipr?jantis grie?t?jan?ios monetarin?s politikos poveikis vidaus ir u?sienio paklausai.
Augim? neva u?tikrins stipr?jantys nam? ?kiai. 2024 metais BVP gal?t? augti 2,5 proc., o 2025?2026 metais paspart?ti iki 3 proc. vidutini?kai per metus.
?I???ki? akivaizdoje matomas Lietuvos ekonomikos sul?t?jimas tur?t? b?ti laikinas, jau kit?met ?alies ?kis tur?t? augti apie 2,5 proc. Nepaisant neapibr??tumo, darbo rinka i?lieka gana atspari. ?enklaus nedarbo lygio i?augimo nesitikima, toliau tik?tinas spartus atlyginim? augimas, ?iemet vidutini?kai sieksiantis vir? 10 proc. Infliacijos tempai toliau spar?iai ma??ja, o tai yra geros ?inios vidaus vartojimui. ?iemet vidutin? metin? infliacija tur?t? gr??ti ? vien?enkl? teritorij?, o kit?met, numatoma, sieks ma?iau nei 3 proc.?, – sak? finans? ministr? Gintar? Skaist?.
Nors l?t?jant ekonominiam aktyvumui ?tampa darbo rinkoje ?iek tiek atsl?go, ?iais metais ?enklaus nedarbo padid?jimo nesitikima. Numatoma, kad u?imt? gyventoj? skai?ius ?iemet suma??s 0,8 proc., o nedarbo lygis kiek padid?s ? iki 7,3 proc. Nuo 2024 met? atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims ma??ti ir tur?t? sudaryti 6,9 proc., 2025 metais ? 6,5 proc., o 2026 metais ? 6,3 proc.
Scenarijuje projektuojama, jog ?iemet t?sis spartus darbo u?mokes?io augimas ? sieks 10,4 proc. Darbo u?mokes?io augim? Lietuvoje skatins: kartu su 2023 met? biud?etu priimti sprendimai d?l vie?ojo sektoriaus darbuotoj? ? mokytoj?, medik?, pareig?n? ir kt. ? atlyginim? didinimo, padidintas (15,1 proc. iki 840 eur?) minimalus m?nesinis atlyginimas (MMA), taip pat kvalifikuot? darbuotoj? tr?kumas dalyje ekonomini? sektori?. Ateinan?iais metais, tik?tina, atlyginim? augimo tempas bus nuosaikesnis ir sieks 6,6 proc., o 2025?2026 metais gal?t? augti po 5 proc. per metus.
?iemet vidutin? metin? infliacija gr?? ? vien?enkl? teritorij? ir, numatoma, sudarys 8,9 proc. Prie palankesn?s kain? raidos prisid?s ne tik kritusios energijos kainos tarptautin?s rinkose, bet ir pasaulini? tiekimo grandini? normalizavimasis bei Europos Centrinio banko (ECB) vykdomos euro zonos monetarin?s politikos grie?tinimas. 2024 metais toliau ma??jant infliaciniam spaudimui vidutin? metin? infliacija, tik?tina, suma??s iki 2,6 proc., o nuo 2025 met? infliacijos tempas tur?t? dar labiau priart?ti prie ECB 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslo.
Nam? ?ki? vartojimo i?laidos prek?ms ir paslaugoms 2023 metais gal?t? i?likti pana?iame lygyje kaip ir pernai (pokytis siekt? 0 proc.). Vidutiniu laikotarpiu kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventoj? perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, nam? ?ki? vartojimo i?laidos tur?t? atsigauti ir 2024?2026 metais augti po 3,4 proc. kasmet.
?iemet investicijos Lietuvoje per pirmuosius tris m?nesius augo 12,3 proc. ir buvo svarbus ?kio pl?tros veiksnys. Prie investicij? augimo prisid?jo paspart?j?s Europos S?jungos l??omis finansuojam? projekt? ?gyvendinimas. Numatoma, kad 2023 metais i?laidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) gal?t? b?ti 6,3 proc. didesn?s, palyginti su 2022 metais. Ateinan?iais metais investicin? proces? ?alyje, tik?tina, l?tins grie?t?jan?ios monetarin?s politikos ?taka ? numatomas 4,5 proc. i?laid? BPFK augimas. V?lesniais vidutinio laikotarpio metais, tikintis s?kmingos adaptacijos prie pasikeitusi? finansavimo s?lyg?, stabilesn?s i?or?s aplinkos bei d?l pastaruoju metu sustipr?jusio poreikio didinti veiklos efektyvum? ir darbo na?um?, i?laidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui gal?t? augti po 5,4 proc. kiekvienais metais.
Scenarijuje projektuojama, jog d?l monetarin?s politikos poky?i? ir karo Ukrainoje sukelt? pasekmi? globali paklausa eksportui i? Lietuvos ?iemet bus prislopinta, o galimyb?s didinti apimtis priklausys nuo eksportuojan?i? ?moni? lankstumo ir sprendim? investuoti ? technologin? pa?ang? ir produktyvum? didinan?ias priemones. Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos preki? ir paslaug? eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis bus neigiamas ir sudarys -0,7 proc. V?lesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigavus u?sienio paklausai, tik?tinas vidutini?kai 4,8 proc. eksporto augimas per metus.
Ekonomin?s raidos scenarijus sudarytas vis dar i?skirtinai didelio i?or?s aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibr??tumo s?lygomis, tebevykstant globaliam monetarin?s politikos grie?tinimui ir nepasibaigus aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje.
Karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandini? trikd?iai, pernelyg stiprus monetarin?s politikos sugrie?tinimas, spartesnis energijos ir kit? ?aliav?, maisto kain? augimas, ma?iau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finans? rinkose, visuomen?s sen?jimas ir darbuotoj? tr?kumas ? neigiamos rizikos veiksniai d?l kuri? ?iame scenarijuje numatyt? pagrindini? rodikli? ?ver?iai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos ? tai stipresn? vidaus ir u?sienio paklausa, ekonomin? augim? skatinanti fiskalin? politika, efektyvus ?Naujos kartos Lietuva? plano ir kit? ES l??omis finansuojam? projekt? ?gyvendinimas, geresn?s demografin?s tendencijos ir kvalifikuot? darbuotoj? imigracija, spartesnis per?jimas prie ?aliosios energetikos.
Parenta pagal Finans? ministerijos prane?im?
15,963 per?i?r? (-a)