Valstybini? mi?k? ur?dijos, Ma?eiki? regioninio padalinio mi?ko apsaugos specialist? Just? Petrauskait? ? viena jauniausi? mi?kininki?, savo karjer? prad?jusi? dar studij? metais. Just? ne tik dirba savo pagrindin? mi?ko apsaugos specialist?s darb?, kuris apima plat? spektr? veikl? ? nuo mi?ko prie?gaisrin?s apsaugos organizavimo iki neteis?t? veik? u?kardymo, ta?iau daug d?mesio skiria ir darbui su visuomene bei jaunimu, gra?iausiais mi?kininkyst?s atradimais dalijasi savo socialini? tinkl? paskyrose. Interviu su Juste Petrauskaite apie jauno ?mogaus po?i?r? ? pasaul?, mus supan?i? aplink?, stereotipus, vertybes, paskatinusias pasirinkti mi?kininkyst?, ypating? ry?? su vaikais ir jaunimu, ?iuolaikin?s komunikacijos svarb? bei vertingas patirtis, ?gytas dirbant mi?ke.
Esate Valstybini? mi?k? ur?dijos, Ma?eiki? regioninio padalinio mi?ko apsaugos specialist?. Papasakokite, kas ?kv?p? pasirinkti tok? gyvenimo keli??
Man, kaip ir kiekvienam augan?iam vaikui, begalin? ?tak? dar? vaikyst?je supanti aplinka. U?augau pa?iame miesto pakra?tyje, kur pasiekti gamt? buvo itin lengva. Kieme ? sodas, vaismed?iai, ?iltnamiai. Kai buvau vaikas, visos mano tuometin?s problemos stebuklingai pasimir?davo s?dint kr?mynais apaugusiame melioracijos kanale. Manau taip, per ?vairias smulkmenas, meil? gamtai ? mane ir ?augo.
Mokykloje nor?jau b?ti psichologe, kinologe arba ?ka?kuo, kas susij? su biologija?. To ?ka?ko? paie?kose atradau mi?kininkyst?s studijas. Man visada patiko i???kiai, o perskai?ius, kad mi?kininkyst? ? vyri?ka specialyb?, mane tai sudomino dar labiau.
Tur?jau keist? nor? ?rodyti, kad a?, b?dama moteris, tikrai galiu b?ti gera mi?kininke. Neseniai su mama kalb?jau apie tai ir supratau, kad tok? po?i?r? tikriausiai paveld?jau i? jos. Mama baig? ?vyri?k?? statyb? in?inerij? ir parod? man savo pavyzd?iu, kad moterys gali b?ti moteri?kos, ta?iau tuo pat metu ? ne k? silpnesn?s u? vyrus. ?iais laikais riba tarp ?vyri?ko? ir ?moteri?ko? darbo, mano nuomone, yra beveik i?nykusi. Dar ir dabar retsykiais i? ?alies i?girstu: ?atsargiai, mergaite, tik nenusilau?k nagu?i??. Po toki? ?od?i? tik ir norisi ?rodyti, k? tie ?nagu?iai? gali.
Kartais susiduriu su klausimu ?Ar nebaisu mi?ke??. ?mon?s nustemba i?gird?, kad ? mi?k? einu viena. Juk mes da?niausiai bijome ne?inomyb?s, o kai ?inai, kas mi?ke vyksta, supranti, kad bijoti ten n?ra ko. Pasiklydus, blogiausia, kas gali nutikti ? laiko gai?atis, ta?iau ?iais laikais ir tai sunkiai ?manoma, kai beveik kiekvienas ki?en?je turim i?man?j? su GPS ry?iu.
Esate jauniausia V? VMU dirbanti mi?ko apsaugos specialist?. Dirbti prad?jote dar studijuodama, su kokiais i???kiais susid?r?te karjeros prad?ioje, kas buvo sunkiausia?
Su Ma?eiki? regioniniu padaliniu susipa?inau studijuodama Vytauto Did?iojo universitete bei atlikdama praktik?. Tuo metu ? tai ?i?r?jau kaip ? eilin? nuotyk?, buvo ?domu, kokie procesai ?ia vyksta, bet u?silikti neplanavau.
M?s? padalinio vadovas Nerijus turi istorij?, kaip suprato, kad mi?kas man tinka. Praktikos metu jis pasi?m? mane drauge vykti ? labai sunkiai prieinam? mi?k?. Reik?jo lipti per visokius kanalus, griovius, kur pinasi ?akos tarp koj?, o vietomis dilgel?s buvo auk?tesn?s u? mane pa?i?. Eidamas vadovas (tuo metu ? vyr. mi?kininkas) vis pagalvodavo, kad a? jau seniai nebeseku jo i? paskos, ta?iau atsisuk?s visada mane matydavo ramiai, tyliai einan?i? kartu paskui j?. Gr??us i? mi?ko Nerijus nusprend?, kad ?mi?kinink? i? man?s padaryti galima.?
Po studij? ? gimt?j? Ma?eiki? miest? gr??ti nenor?jau, bet prasid?jus COVID-19 pandemijai, gyvenimas pasisuko kitaip. Karjer? prad?jau dar studij? metu, tapusi prie?gaisrinio bok?to sarge. Sargo darbas ? vasar?, gaisringu laikotarpiu bud?ti 35 metr? auk??io prie?gaisriniame bok?te vir? med?i? vir??ni?, steb?ti horizont? ir prane?ti mi?kininkams apie pasteb?tus d?mus. ? bok?t? u?lipti trukdavo apie 7 minutes, o jo kabina vir?uje pakilus v?jui ? si?buodavo. Keista patirtis.
V?liau tapau eigule. B?dama jauniausia padalinio darbuotoja, ?miau dirbti su vienais i? vyriausi? mi?kinink?, tarp kuri? ir vyriausias m?s? padalinio darbuotojas ? girininko pavaduotojas Jonas (vos pavydavau j? mi?ke!). Ten mane labai myl?jo ir saugojo. Pamenu, ?iem? pra?ydavo, kad parody?iau rankas, ar dar nesu?alau. Pritr?kus i???ki?, tapau kitos girininkijos girininko pavaduotoja. Lengva nebuvo, ta?iau labai daug i?mokau ir esu u? tai be galo d?kinga Papil?s girininkijos girininkui Dariui.
Tai, kas karjeros prad?ioje atrod? kaip i???kis, ?iuo metu kelia juok?. Pavyzd?iui, reik?jo i?mokti vairuoti didel? ilg? visureig?. Kaip sunku buvo suvokti automobilio dyd? ir galimybes, kuri? bekel?s dal? galiu prava?iuoti, o kur geriau net nebandyti. Kart? taip bijojau va?iuoti, kad tiesiog palikau automobil?, o kadangi mi?ke man?s lauk?, b?gau, kad b?t? grei?iau. Dabar prisiminus t? viet?, ?inau, kad ir su dviem ratais varomu automobiliu b??iau lengvai prava?iavusi. ?iem? yra tek? ir nuo kelio nuslydus griovy gul?ti, bet laimingai. Tokiose situacijose n?ra labai smagu b?ti vienai, bet visada ?inai, kad jei reik?s, tikrai sulauksi pagalbos i? koleg?.
?iuo metu esu mi?ko apsaugos specialist?. V?l naujas etapas, i???kiai ir pamokos. Visko labai daug. Nuo mi?ko prie?gaisrin?s apsaugos organizavimo iki neteis?t? veik? u?kardymo, o greta pagrindini? funkcij? ? darbas su visuomene ir jaunimu.
Kas padeda i?spr?sti kilusius sunkumus?
Puik?s kolegos ir tinkamas po?i?ris.
Nori rezultat?? Turi dirbti. Ka?ko bijai? Turi daryti, tai ko bijai, iki kol visos baim?s pasitraukia. Taip gyventi kartais sunku, bet gal? gale ? smagu. Atsigr??us atgal pamatai, kiek daug kart? pats save nugal?jai ir ?engei priekin.
Esu labai d?kinga visiems, kurie vienu ar kitu mano gyvenimo/karjeros momentu buvo greta man?s. Ilgiau ar trumpiau. I? absoliu?iai kiekvieno ?mogaus ka?k? i?mokau, ir neb?tinai apie mi?kininkyst?. Apie gyvenim?. A? labai nuo?ird?iai myliu ?mones, juk viso ko esm? yra ?mogus. Jeigu b?t? mano valia, kiekvien? ryt? apsikabin?iau visus kolegas, pasikrautume visi energijos ir tik tada kibtume ? darbus!
Kai esi jaunas ir nepatyr?s, labai svarbu tur?ti ?alia sav?s ?mones, kurie tavim tiki tada, kai nebetiki pats savimi ir pasako tau, kad viskas bus gerai. O toki? ?moni? darbe sutikau ne vien?. Palaikymas ? labai svarbu. Tai suteikia motyvacijos, o v?liau rezultatais da?niausiai nustebini pats save.
Tikrai did?i?j? dal? darbo dien? va?iuoju namo b?dama laiminga. Man labai ?domu, kur esu dabar ir kas man?s laukia ateityje. Did?iausi i???kiai gal? gale virsta pamokomis, o pamokos ? stiprybe.
Nor??iau, kad jaunas ?mogus, skaitydamas ?ita tekst?, ka?kur atrast? save. Jei turite baimi? ar esate var?omi vienoki? ar kitoki? stereotip? ? bandykit, eikit ir darykit. Gyvenimas gra?us, ilgas, bet tuo pa?iu ir trumpas. B?kit atviri naujumui ir tam, ko ne?inot, tyrin?kit pasaul? aplink save ir savyje, nebijokit klysti. Svarbu, kad jums patiems su savimi neb?t? li?dna.
Ar mi?kininkyst?s sritis susiduria su i???kiais, d?l kuri? jauni ?mon?s vis ma?iau renkasi ?ias studijas?
Jau kur? laik? jaun? ?moni? ir vaik? klausiu ? ?ar pa??state/?inote bent vien? mi?kinink???. Teigiamo atsakymo dar negavau. Tada visada priduriu, kad jeigu kas ateityje dar kart? klaus ? sakykite, kad pa??state mane.
Kitas klausimas visada b?na ? ?ar ?inote, k? veikia mi?kininkai??. ? ?? klausim? retsykiais jau sulaukiu atsakym?, bet tikrai ne taip da?nai, kaip nor?t?si. Jaunimas da?nai ne?sivaizduoja, kas ta mi?kininkyst? ir kas tas mi?kininkas. Mes vis dar esame per daug paslaptingi, ta?iau kuo toliau, tuo labiau, tikiu, kad tampame atviresni. Kai rinkausi mi?kininkyst?s studijas, taip pat nepa?inojau nei vieno mi?kininko ir nebuvau ?sitikinusi, k? tas mi?kininkas daro, ta?iau man pasisek? pataikyti b?tent ten, kur reik?jo.
Pasakodama vaikams, k? gali veikti mi?kininkai, matau, kaip da?nai suspindi j? akys. Pamenu kart? pasakojant apie m?s? gerai ?inom? med?i? liemen? kenk?j? ?iev?grau?? tipograf?, vienas berniukas net i?si?iojo. O su vyresniaisiais ? jau kitaip. Vyresn?se klas?se su?inojus apie mi?kininkyst?, tai nebesukelia tiek daug tyr? emocij?, o jei ir meil? gamtai nuo vaikyst?s neatsirado, j? ?plieksti tampa daug sunkiau.
Be to, mes, jaunimas, da?nai esame komforto m?g?jai. Norime gra?aus ?ofisiuko?, kad spalvyt?s esteti?kai der?t? ir kondicionierius geras b?t?. O b?ti mi?kininku da?nu atveju rei?kia tai, kad tavo biuras bus mi?kas, o tavo ergonomin? k?d? ? kelmas ar samanos. Tai ? tikrai ne kiekvienam.
Kaip, j?s? nuomone, galima sudominti jaun?j? kart? pasirinkti tok? gyvenimo keli?? Kuo ypatingas darbas mi?ke?
Vienareik?mi?kai ? parodant, koks tai kelias. Kviesti jaunim? ? mi?k? ir leisti pajausti, patirti mi?kininkyst? gyvai. Ai?ku, svarbu nepamir?ti socialini? tinkl?, juk jaunimas tuo gyvena, o mi?kinink?, besidalinant? savo nuotykiais socialin?je erdv?je, retai sutiksi.
Mi?kininko kelias labai ?domus, pilnas nuotyki? ir i???ki?. Ar daug yra darb?, kuriuose eidamas atlikti savo u?duo?i?, ?ol?je atrasi besislepiant? ma?yt? stirnos jaunikl?, u?lipsi ant pamesto elnio rago, ar aptiksi ma?ai pa??stam? Raudonosios knygos r???? Atradim? s?ra?as dirbant mi?ke ? begalinis.
Jaunajai kartai reikia parodyti, kiek daug ?vairi? funkcij? mi?kininkas gali atlikti ir koks platus spektras veikl?, kur galima save realizuoti.
B?dama mi?ko apsaugos specialiste neseniai skub?jote ? pirm?j? gaisr? savo padalinyje. Kaip tuo metu jaut?t?s?
Pirm?j? ne tik kalbant apie ?? gaisr? sezon?, bet pirm?j? apskritai mano gyvenime. Tos dienos vakar? kartu su kolega vykd?me prie?gaisrin? prevencin? reid?. Prisipa?inau jam, kad gird?jau, jog mi?ko gaisro d?mai turi savit? kvap?, kurio a? vis dar ne?inau. Svarst?m, kada gi a? t? kvap? su?inosiu. Pra?iau net pabandyti man j? apib?dinti. Prisi?nek?jau.
Reidas ?jo ? pabaig?, jau va?iavome link nam?, mintyse ma?iau save gulint mink?toje lovyt?je, bet netik?tai kolega tolumoje pamat? kylan?ius d?mus. Mintys apie mink?t? lovyt? labai greitai pradingo. Supratau, kad namo dar greit negr??iu.
Pati baisiausia viso ?vykio dalis ? va?iuoti ? gaisraviet?, jos ie?koti. Atrodo, kad va?iavome am?inyb?, nors tai vyko tik kelias minutes. Ir vairuoti tokioje situacijoje gan?tinai keista. Atrodo, norisi l?kti kiek ?manoma grei?iau, bet negali, neprotinga. Kaip kalb?dama apie mi?ko baim? min?jau, kad ?mon?s bijo to, ko ne?ino, o tuo momentu mes va?iavome ten, kur ne?inojome, k? rasime.
Budintys darbuotojai gaisraviet?je atsid?r? labai operatyviai, atva?iavo keli prie?gaisrin?s gelb?jimo tarnybos automobiliai. Kai supratome, kad viskas kontroliuojama, liko tik d?iaugsmas, kad atsiradome reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Labai ?domus jausmas ? i? didelio nerimo ? d?iaugsm?, mai?yt? su nema?u nuovargiu. ?Dabar jau ?inosi mi?ko gaisro kvap?, ar ne??, ? sako man kolegos.
Dirbdama mi?kininke taip pat nema?ai bendraujate su moksleiviais, Jaunaisiais mi?ko bi?iuliais. Kartu dalyvaujate renginiuose, vedate pamokas, supa?indinate su mi?kininkyste ir savo darbo ypatumais. K? jums tai rei?kia?
Labai ?domu pa?inti skirtingo am?iaus vaikus. ?domu steb?ti, kaip skiriasi vaik? geb?jimai, suvokimas. Kiekvienai am?iaus grupei taikomos skirtingos strategijos, pasakojamos skirtingos istorijos. Bendravimas su vaikais visada pakelia nuotaik? ir leid?ia t? pa?i? profesij? pamatyti vis i? skirting? kamp?. Pasakodama vaikams apie mi?kininkus, da?nai pati pradedu steb?tis, kiek i? ties? mes daug ?vairiausi? atsakomybi? turime. Juk mi?kininkas, galima sakyti, yra net 5 specialyb?s viename ? ?kininkas, mokslininkas, policininkas, gaisrininkas ir kelininkas.
Savo socialiniuose tinkluose dalijat?s akimirkomis i? kasdienio darbo mi?ke ? med?i? sodinimas, inkil? k?limas, u?fiksuotas d?iaugsmingai ?uoliuojantis stirniukas. Kaip, j?s? nuomone, ?iuolaikin? komunikacija prisideda prie profesijos populiarinimo? Galb?t ?mon?s, steb?dami j?s? keliam? turin?, susidomi ir mi?kininko darbu?
?iuolaikin? komunikacija ? raktas ? jauno ?mogaus pasaul?. Ne veltui sakoma, ?jei tav?s n?ra socialiniuose tinkuose ? tav?s n?ra visai?. Mano profilis n?ra dedikuotas vien mi?kininkystei, jame skelbiu ?vairius man gra?ius dalykus i? savo gyvenimo, bet klostosi taip, kad ?iuo metu daugiausia gro?io atrandu mi?kininkyst?je. Gaunu ?vairi? ?inu?i? apie savo dalijim?si turiniu i? mi?ko. Yra toki? ?moni?, kurie pra?o daugiau. B?tent d?l savo socialini? tinkl? turinio, kart? gavau pasi?lym? pakalb?ti vietin?je radijo stotyje. Ta?iau tuo metu man pasirod?, kad vis d?l to man geriau sekasi pasakoti vaizdais, o ne kalb?ti ?od?iais.
?iais metais dalyvavote Erasmus+ projekte ?All You Need Is Earth?, kuris Lenkijos kalnuose suvienijo jaunim? i? keli? ?ali?. Buvote ne tik dalyv?, bet ir lietuvi? komandos lyder?. Papasakokite apie ?i? kelion?. Koki? jausm?, patir?i?, id?j? parsive??te?
? projekt? i?vykome labai spontani?kai. Keliavome dviese su geriausiu mokyklos laik? draugu. Projekto esm? ? ekologinis ?vietimas. Tik?jom?s parsive?ti ?ini? apie ekologij?, o susiklost? taip, kad ?is projektas ?gavo visai kit? prasm? ? daugiausia su?inojome apie jaunim? ir save pa?ius.
Projekte dalyvavo jaunimas i? Lietuvos, Latvijos ir Estijos. I?vykome kaip dalyviai, ta?iau prasid?jus projektui, pamat?me, koks am?iaus skirtumas tarp m?s? ir likusi? dalyvi? ? buvome keleriais metais vyresni. Am?iaus skirtumas pasijaut? vykdant ?vairias u?duotis. Atrodo, bandai ka?k? kurti kartu, o gal? gale matai, kad vis tiek visi ?i?ri ? tave ir laukia patvirtinimo, ar gerai atlikta viena ar kita u?duotis. Tuomet teko persikvalifikuoti i? dalyvio ? komandos lyder?. Kas man pasirod? ?domiausia, kad visi labai nat?raliai pri?m? mane tokioje rol?je, klaus? man?s, o gal? gale juokaudami prad?jo mane vadinti mama.
Vien? vakar? besikalb?dami su latviais, i?girdome klausim?, ar nesijau?iame labai seni, koks jausmas b?ti tokio am?iaus (net 25-eri? met?!). Pasijaut?me lyg fosilijos. Susim?st?me. Tikrai labai ?domus toks am?ius. Kartais jautiesi per ma?ai patyr?s, kad laikytum save visi?kai suaugusiu ir i?tikus b?dai ie?kai ?labiau suaugusio? u? save pat?, bet tuo pa?iu ?inai per daug, kad gerai pritaptum prie jaunesni? u? save. Bendrai nusprend?me, kad i? ties? dabar viskas yra daug geriau, nei buvo anks?iau. Daugiau laisv?s, ma?iau kompleks?, apskritai gyvenimas vykstantis savo paties galvoje ? daug ramesnis. Tada galutinai supratome, kokie mes jau esame ?dideli?.
Vertingiausia patirtis ? matyti, kaip kiekvien? dien? vis dr?siau jau?iasi jauni ?mon?s. Nuostabu, kai gali pad?ti jiems atsiskleisti ? nebijoti klysti ir nebijoti b?ti savimi. Jausmas, kiek gali duoti naudos kitam, o kartais net b?ti sektinu pavyzd?iu, leido suvokti, kad tas neilgas nueitas gyvenimo kelias turi daug didesn? prasm?, nei atrod? prie? tai. Visa tai labai ?kv?p? tolimesniam darbui su jaunimu, tad ?inau, kad tai tikrai ne paskutinis tokio tipo projektas.
Galb?t jau turite koki? nors ?simintiniausi? istorij? ar ?vyk?, nutikus? darbe, apie kur? gal?tum?te papasakoti?
Galiu papasakoti jautriausi? nutikusi? istorij?, kuri yra susijusi su vaikais. Prisimenu dien?, kai pirm? kart? steb?jau, kaip gi tas darbas su vaikais atrodo, kaip mi?k? jiems pristato kolegos. Vykome prie e?ero susitikti su Ma?eiki? Jievaro pagrindin?s mokyklos, ugdan?ios vaikus su spec. poreikiais, Jaunaisiais mi?ko bi?iuliais. ?inojau, kad ?ie vaikai labai laukia susitikimo ir lauk? kolegos Pauliaus, kuris jau daug met? vaikus supa?indina su mi?ko paslaptimis. Su Pauliumi atvykau ir a?. Mokinuk?s ?i?r?jo ? mane su nuostaba, baksnojo viena kitai alk?n?mis ir rod? ? mane pir?tais, nes buvo sunku patik?ti ? at?jo mergait? mi?kinink?!
Po pamok?l?s, ?jome gerti ant lau?o verdamos mi?ko g?rybi? arbatos. Vaik? aukl?toja pri?jo prie man?s ir pasak?, kad viena mergait? nor?t? mane apsikabinti. Nustebau, nes pamok?l? steb?jau i? ?ono ir visai nieko nepasakojau. Mergait? prib?go prie man?s ir stipriai apkabino. Taip apsikabinusios prastov?jome kelet? minu?i?. Buvo labai keista ir tuo pa?iu labai ?ilta. Mokinuk? prasitar?, kad a? jai pasirod?iau labai miela, tod?l jai labai reik?jo mane apkabinti. Po kiek laiko, atsisveikinant ir tariant paskutinius ?od?ius vaikams, ta pati mergait? v?l prib?go prie man?s ir dar syk? bei dar stipriau apsikabino. ?r?musi galvel? ? mane, ji ?m? tyliai verkti. Net nutirpau, paklausiau jos, kod?l verki, juk viskas gerai, o ji atsak?, kad jai tiesiog labai gaila, kad at?jo laikas atsisveikinti… Stov?jau be ?ado ir ne?inojau, k? daryti, pa?ad?jau, kad tikrai dar susitiksime, n?ra ko li?d?ti. Tokio jausmo dar nebuvau patyrusi.
Tokia keistai maloni ir jautri situacija. Da?nai tai prisimenu. Tokiomis akimirkomis supranti, kiek daug mes galime duoti vaikams, patys kartais to net nesuprasdami. Kiek daug kartais rei?kia paprastas buvimas kartu. ?inau, kad su ?ia mergaite dar ne kart? susitiksime. ?inau, kad ji man?s visada laukia.
7,175 per?i?r? (-a)