Poky?iai gali padaryti ?aling? poveik? ekonomikai, valstyb?s ir savivaldybi? biud?etams padidinti ?e??l? bei emigracij?.
Seimas, per paskutin? pos?d? prie? vasaros atostogas, pritar? Vyriausyb?s parengtai mokes?i? reformai, kurioje numatomas platesnis nekilnojamojo turto mokestis bei didesni mokes?iai daug u?dirbantiems. U? balsavo 72 Seimo nariai, prie? 31, o 22 susilaik?. Tai dar nebuvo galutinis balsavimas, toliau d?l mokes?i? reformos bus diskutuojama Seimo komitetuose.
D?l galutin?s mokes?i? reformos tur?t? b?ti balsuojama ?i? met? rudens Seimo sesijoje.
Vyriausyb? ?i? mokes?i? reform? vadina ?ingsniu link s??iningesn?s mokes?i? sistemos, stipresni? paskat? dirbti.
Seimo Biud?eto ir finans? komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevi?ius atsak? ? ??vyturio? klausimus, susijusius su Vyriausyb?s pateikta mokes?i? pertvarka.
-Valdantieji pateik? mokes?i? reformos projekt?. Apibendrintai ir objektyviai ?i?rint, kaip j? vertinate tiek politi?kai, tiek ir ekonominiu po?i?riu?
-Valdan?i?j? parengta mokestin? reforma jau svarstoma Seimo komitetuose ir Seimo Rudens sesijoje, tik?tina, taps labiausiai stumiama ir prie?inanti visuomen?. J? rengiant darbo grup?je padaryta esmin? klaida ? ne?siklausyta ? verslo atstov? argumentus, neie?kota kompromiso ir sutarimas nesurastas, tod?l po pateikimo Seime ir prad?jus mokestin?s reformos ?statym? projektus svarstyti Seimo komitetuose sulaukiame vis daugiau nerimo ir nepritarimo kupin? lai?k?.
?ios Vyriausyb?s mokes?i? reformos ?statym? projektai nukreipti ? viduriniosios klas?s naikinim? ir smulkaus verslo ?lugdym?, ypa? apsunkinant gyvenim? verslininkams regionuose.
-Viena labiausiai nukent?sian?i? grupi? ? smulkus ir vidutinis verslas bei dirbantys pagal individuali? veikl?. J?s? nuomone, ar reikia apskritai suvienodinti s?lygas, ma?inti ?gyvuli? ?k?? Ar tai teisinga?
-Vis? pirma, pakeitimai paliest? absoliu?iai visus individuali? veikl? vykdan?ius asmenis, nes Gyventoj? pajam? mokes?io ?statymo projektu yra si?loma nuo 30 iki 20 proc. suma?inti taip vadinamas ?prezumpcines? s?naudas, kurias d?l apskaitos paprastumo yra pasirink? dauguma individuali? veikl? vykdan?i? asmen?.
Antra, individuali? veikl? vykdantys asmenys ?iuo metu turi teis? i? gaut? pajam? atimti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo ?mokas. Vyriausyb?s pateiktame GPM ?statymo projektu si?loma u?drausti toliau tai daryti individuali? veikl? vykdantiems asmenims.
Tre?ia, ?vedus papildomas ?nedarbo draudimo? ?mokas, jas prival?t? mok?ti visi individuali? veikl? vykdantys asmenys, o ap?iuopiamos naudos ?ie asmenys negaut?, nes tokios i?mokos b?t? mokamos tik tiems asmenims, kurie i?registruot? savo vykdom? individuali? veikl?.
Galiausiai, Gyventoj? pajam? mokes?io (GPM) ?statymo projekte yra numatyta didinti GPM tarif? nuo 15 iki 17 procent? nuo 2025 met?, o nuo 17 iki 20 procent? ? nuo 2026 met?.
?ie apmokestinimo poky?iai gali padaryti ?aling? poveik? ekonomikai, valstyb?s ir savivaldybi? biud?etams, taip pat padidinti ekonomikos ?e??l? bei emigracij?.
-Vald?ios dialogas su verslo atstovais prakti?kai nevyko ir nevyksta. Reforma vyksta buldozeriu? Ar nepatenka Vyriausyb? ? sp?stus bijodama neprarasti RRF investicij??
-Vyriausyb? mokes?i? reformos ?statymo projektus Seimo Biud?eto ir finans? komitetui buvo pa?ad?j? pateikti 2022 met? prad?ioje, kad b?t? galima verslo organizacijoms, socialiniams partneriams, politikams per 2022 metus susipa?inti, apsvarstyti, i?diskutuoti ir priimti galutinius sprendimus.
?i mokes?i? reforma jau nesavalaik?, nes ekonomin? situacija yra neapibr??ta. Ekonomin? situacija daugelyje Europos S?jungos valstybi? neger?janti, pramon?je situacija blog?ja, o pramon? yra m?s? ?alies ekonomikos garve?ys. Paskol? pal?kanos taip pat did?ja. Belieka viena i?vada ? Vyriausyb? papuol? ? sp?stus, pasi?ad?dama Europos Komisijai atlikti mokes?i? reform?, norint gauti pinigus i? RRF. Vyriausyb?s ?sipareigojimas Europos Komisijai yra vykdomas pav?luotai, tod?l Europos Komisija tik vienai i? Europos S?jungos valstybi? pritaik? dalinio mok?jimo sustabdymo proced?r?. Latvija ir Estija tokio mokes?i? reformos ?sipareigojimo Europos Komisijai nepateik?. Trumpai sakant, ?i mokes?i? reforma pateikta d?l siekio neprarasti RRF pinig?.
?iais metais Lietuvoje lank?si Pasaulio banko mokes?i? ekspertas Munawer Sultan Khwaja, taip pat i? Tarptautinio valiutos fondo misija, kurie vieningai pabr???, kad Lietuvoje darbo pajam? apmokestinimas yra per didelis, o kapitalas apmokestintas per ma?ai, taip pat atkreip? d?mes?, kad skirtumas tarp turting?j? ir varg?? ? labai didelis.
-Kokie b?t? J?s? pasi?lymai d?l nekilnojamojo turto bei dideles pajamas gaunan?i? asmen? apmokestinimo, pavyzd?iui, notar?, advokat?.
-Kalbant apie nekilnojamojo turto apmokestinim?, mano manymu, pirmojo namo ar buto apmokestinimui tur?t? b?ti taikomas mokestinis kreditas, ta?iau kitiems turimiems namams ir butams nekilnojamojo turto apmokestinimui netur?t? b?ti taikomas mokestinis kreditas. ?iuo metu didinti mokes?i? kapitalui, kuris sukuria prid?tin? vert?, u?tikrina darbo vietas ir pajamas dirbantiesiems b?t? netikslinga, nes prasid?jus karui Ukrainoje, i?augus pal?kan? normai bei infliacijai, kei?iasi investavimo pasaulis ir ?moni? perkamoji galia. Pastaruoju metu matome did?iul? investavimo atosl?g? ? gamyb?. Lietuvos ekonomika yra atvira ir m?s? ?alies ekonomikoje did?iul? vaidmen? atlieka tiek vidaus, tiek u?sienio investicijos stiprioje vykstan?ioje konkurencijoje.
Kalbant apie fizinius asmenis (notarai, advokatai), gaunan?ius dideles pajamas, galimi du variantai ? taikant progresin? mokes?i? sistem?, didinant GPM tarif? arba neleid?iant taikyti individuali? veiklos form?.
Jeigu b?t? pritarta ?iai mokes?i? reformai ? ji tik padidint? pajam? nelygyb? tarp turting?j? ir varg??. Padid?t? socialin? nelygyb?. Svarbiausia, kad reforma nepadidint? mokes?i? ir BVP santykio, kuris ?iuo metu Lietuvoje sudaro 31 procent?, kai tuo tarpu mokes?i? ir BVP santykio vidurkis ES yra 37,6 procento. Taip pat atsirast? nema?? problem? ir socialin?s apsaugos tinkle.
-D?kojame u? komentar?.
Kalbino Gintaras Mik?i?nas
1,296 per?i?r? (-a)