?Pastaraisiais metais vidutinis realusis darbo u?mokestis Lietuvoje ne tik kad neauga, bet dar ir traukiasi?, ? tokiu faktu prof. dr. Ignas V?g?l? pra?jusi? savait? prad?jo dar vien? diskusij? ciklo ?Ie?kome sprendimo? laid?. Prie itin aktualios diskusijos ?? kart? prisijung? ekonomistas Sigitas Besagirskas.
I. V?g?l? pa?nekovui i?k?l? klausim?, kur nukeliauja augan?io Bendrojo vidaus produkto (BVP) pinigai, jog, pasitelk? statistik?, matome realiai besitraukiant? gyventoj? vidutin? darbo u?mokest?.
?Augantis BVP persiskirsto i?ties labai netolygiai, didel? dalis pinig? nukeliauja ? kelias ki?enes, na, o visiems kitiems sekama pasaka, kad j?s? darbo u?mokestis auga. Ta?iau atmetus infliacij? pamatysime kiek kitok? vaizd? ? tas augimas kartais neigiamas?, ? ai?kino S. Besagirskas.
I. V?g?l? papild? pa?nekov?, kad gyventojai gana da?nai girdi apie BVP augim?, kuriuo tarsi ir tur?t? d?iaugtis, ta?iau ?is rodiklis neparodo realaus vis? ?alies ?moni? finansin?s gerov?s augimo. ?i?rint ? statistik?, nuo 2021 met? d?l infliacijos Lietuvoje kainos padid?jo apie 30 proc., o atlyginimai gyventojams taip spar?iai auk?tyn nekilo. Tai rei?kia, kad daugeliui teko labiau spaustis arba pragyvenimui naudoti sukauptas santaupas.
Pasak ekonomisto S. Besagirsko, tok? infliacijos ?uol? l?m? energetikos sektoriaus nesuvaldymas. Jis primin?, kad prasid?jus karui kitos ?alys d?l i?augusi? energetikos kain? ?m?si svarbi? sprendim?, o Lietuva nedar? jokio rimtesnio poveikio j? padariniams ?velninti.
D?l energetikos kriz?s tur?jome auk??iausias energijos kainas regione, kas, ?inoma, itin neigiamai paveik? ir u?sienio investicijas. Pra?jusiais metais tiesiogin?s u?sienio investicijos Lietuvoje susitrauk? iki 1 proc. nuo BVP, tuo metu Latvijoje ? 3 proc., Estijoje ? 3,5 proc.
I. V?g?l? savo pa?nekovo klaus?, kas, ekonomisto manymu, nul?m? tokias beproti?kas energetikos kainas Lietuvoje.
?Pirmiausia, tai ? skaidrumo nebuvimas, taip pat tr?ko energetikos ministerijos proces? kontrol?s. Neai?ku, kod?l nebuvo suteiktos valstyb?s subsidijos, kaip tai padar? Lenkija ir kitos ?alys, d?l ko energijos kainomis buvo i?g?sdinti tiek vidaus, tiek u?sienio investuotojai, o dalis lietuvi?k? ?moni? persik?l? ? kitas ?alis. ?iai dienai m?s? kaimynin?s ?alys ? Estija, Latvija, Lenkija ? u?sienio investuotojams atrodo ?ymiai patrauklesn?s?, ? atsak? S. Besagirskas.
Tiek I. V?g?l?, tiek ir S. Besagirskas sutiko, kad Lietuvos ekonomikos konkurencingumui ne ma?iau ?takos padar? ir konfliktas su Kinija. Kinija yra tas prekybos partneris, su kuriuo bendradarbiauja visos did?iausios prekybos rinkos, o Lietuva nusprend?, kad apie pus? milijardo eur? eksporto ? Kinij? n?ra labai svarbu. Ekonomisto ai?kinimu, reaguodami ? ?? konflikt?, daugelis u?sienio investuotoj? nusprend? ignoruoti Lietuv?, kadangi nor?jo likti Kinijos pus?je, o kai kurie jau esantys Lietuvoje verslai i? ?ia pasitrauk?. S. Besagirskas teig?, kad ?iai dienai Lietuva Europoje i?siskiria tuo, kad yra itin brangi ir nepatraukli investuotojams kaimynini? ?ali? at?vilgiu.
Diskusijos metu buvo pabr??iamas ir itin brangus kapitalas arba, kitaip tariant, brang?s pinigai Lietuvoje.
?Pinig? kaina tiesiogiai lemia ir gyventoj? gerov?. Juk yra paskai?iavim?, kad m?s? b?sto paskola vidutini?kai kainuoja apie 50 proc. daugiau, lyginant su Vakar? Europos valstyb?mis, o vidutin? pal?kan? norma ? apie 5 proc., kuomet Europos S?jungoje ? apie 3,5 proc. Kod?l Lietuva negali tur?ti pigaus kapitalo?? ? i?k?l? klausim? I. V?g?l?.
Ekonomistas atsak?, kad tai lemia konkurencijos nebuvimas bei poreikis liberalizuoti ?? sektori?, kuomet lietuviai gal?t? skolintis palankesn?mis s?lygomis u?sienio ?ali? bankuose, o tam reikalingi atitinkami vald?ios sprendimai. ?B?sto ?perkamumo rodikliai Lietuvoje ?iandien yra tokie kaip pokriziniais 2009 metais. ?sigyti b?st? tampa misija ne?manoma?, ? pabr??? S. Besagirskas.
Diskusijos pabaigoje I. V?g?l? aptar? ir kitus itin aktualius klausimus Lietuvos visuomenei. Vienas j? ? pensij? dydis ir j? kaupimas. Pasak ekonomisto, pensijos Lietuvoje yra labai ma?os.
?Jeigu lygintume vidutin? darbo u?mokest? su vidutine pensija, tai tas atotr?kis yra vienas did?iausi? Europoje. Kalbant apie aktual? pensij? kaupimo klausim?, asmeni?kai a? matau vienintel? ger? sprendim? ? pa?iam atsid?ti ar investuoti?, ? atsak? S. Besagirskas.
Pakrypus pokalbiui apie vald?ios svarstom? ?vesti gyventojams papildom? mokestin? na?t? ? nekilnojamo turto mokest?, ? ekonomistas buvo gana kategori?kas. ?Nekilnojamojo turto mokestis, pirmiausia, tur?t? b?ti ?vestas valstybei, nes ji yra did?iausia nekilnojamojo turto valdytoja Lietuvoje, kuri nesugeba juo tinkamai disponuoti. Jei ir b?t? ?vedamas toks mokestis, tam tur?t? b?ti taikomos labai auk?tos grindys?, ? komentavo ekonomistas. Svarbu suprasti ir tai, kad tokio mokes?io administravimo ka?tai grei?iausiai vir?yt? surenkam? mokes?io dyd?, jei tai b?t? taikoma visiems nekilnojamojo turto savininkams.
?Per pastaruosius de?imt met? mokes?i? na?ta gyventojams ir verslams ne tik nema??jo, o did?jo, valstyb? susirinko daugiau mokes?i?, ta?iau dar daugiau skolinosi. Pasiek?me kritines situacijas ?vietime ir sveikatos apsaugoje. Tr?ksta mokytoj? ir gydytoj?. Sigitai, kur yra prie?astis?? ? klaus? I. V?g?l?.
?Valdymas ? vadovauja tie, kurie nemoka vadovauti. Jei tokie ?mon?s vadovaut? ?monei, ji b?t? seniai bankrutavusi, bet valstyb? realiai nebankrutuoja, i?skyrus i?imtiniais atvejais?, ? diskusij? ciklo ?Ie?kome sprendimo? moderatoriui Ignui V?g?lei atsak? ekonomistas S. Besagirskas.
I? YouTube laidos ?Ie?kome sprendim??
767 per?i?r? (-a)