Skaitydamas t? met? kovo 5 d. ??vyturio? laikra??io 1-?j? puslap? su?inojau, kad SSRS komunistai vadovavo ne tik ?mon?ms, darbo kolektyvams, bet ir vaisiams bei dar?ov?ms. Dar aptikau, kad darb?ni?kis Kazimieras Maksvytis buvo peikiamas u? labai prast? ?akniavaisi? derli?. Bet i? prad?i? – d?mesys gele?inkelio reikalams. Su ??kiu ?Gele?inkeliui ? darn? ritm?!? skelbta nema?a publikacija ?Kod?l prastovi vagonai?.
O reikalas buvo toks. Statomam Kretingos kombinuot? pa?ar? kombinatui vasario 2 d. atried?jo vagonai su gel?betonio konstrukcijomis. Nei?krauti vagonai tada prastov?jo vir? normos net 7 paras (i?tis? savait?!), tod?l u?sakovui, vienai statybos valdybai, teko sumok?ti 380 rubli? baud?. Visa tai ?vyko tod?l, kad vasario 2 d., vagonams atried?jus ? Kretingos gele?inkelio stot?, prasid?jo nemenka p?ga, ji u?vert? sniegu gele?inkelio at?ak? ? statom? kombinat?. U? savo reikm?ms gaut? krovini? i?krovim? atsakingi buvo Kauno auk?tumini? statini? statybos-montavimo valdybos darb? vykdytojas Algirdas Jazgevi?ius ir meistras Albinas Klusas. Jau ir pernai ?ie du vyrai i? savo ki?en?s mok?jo baudas u? vir?normatyvines vagon? prastovas. Toliau skaitant pama??l ai?k?ja, kad statybininkai, kaip beb?t?, tur?t? statyti ir montuoti, o gele?inkelio b?gius nuo sniego valyti kiti. Ta?iau, kaip paprastai b?davo prie ?visaliaudin?s nuosavyb?s?, niekam niekas ner?p?jo. ?Ir vasario 26 diena, kai po paskutinio pustymo buvo pra?j? daug laiko, storas sniego apklotas tebedeng? antr?j? i?krovimo aik?tel?. Kiekvienoje i? j? telpa du vagonai arba dvi platformos. Gaut?, sakykim, i? karto keturias ? nei?vengiama prastova!?
Buvo klausim? apskritai apie krovos darb? organizavim? Kretingos gele?inkelio stotyje. Autorius pasteb?jo, koks sunkus darbas ?iem? i?krauti vagonus su anglimi. Anglis b?na su?alusi, su lau?tuvu ne k? nuveiksi, reikalingas kompresorius. O kur j? gauti? Keistokai skamba autoriaus mintis: ?Apie ?i? vagon? i?krovos darbus lengvinan?i? ?rang? tur?t? rimtai pagalvoti tos ?mon?s, ?staigos, organizacijos, kurios kasmet gauna daug akmens angli??. Ka?in, ar mokyklos ir vaik? dar?eliai taip pat priklaus? prie t?, kam reik?t? ?sigyti kompresorius, skirtus anglims skaldyti?
?Sausio 12 d. ?Laisv?s? vilnos audini? fabrikui buvo prane?ta: atvyko du vagonai akmens angli?. Krovinio gav?jai, atidar? vagon? sklendes, pamat? vos ne monolit?, nuleido rankas. Per kitas dvi dienas fabrikui atried?jo dar keturi vagonai. ?mon?s kibo krauti ma?iau su?alusias anglis. Pirmieji du vagonai vir? normos prastov?jo daugiau nei 10 par? ? fabrikui teks sumok?ti 1158 rubli? pinigin? baud??.
Tai tik vienas ma?as pavyzdys, kaip netikusiai buvo organizuojamas darbas, arba kaip dabar sakytume ? logistikos grandin?. Ta?iau ne?i?rint ? tai, soviet? vald?ia ir vienintel? valdan?ioji komunist? partija labai m?go skelbti visokias visokiausias vystymo programas. ?tai ir t? kovo 5 d. galima paskaityti apie tai, kad soviet? vald?ia pri?m? nutarim? d?l priemoni? vystyti, pl?sti SSRS telefono ry?ius. Programa buvo ambicinga ? pagrindiniai ry?i? pl?tros pasiekimai buvo numatyti iki 1990 met?, o perspektyviniai ? net iki 2000 met?. Vien? citat? nei?ken?iu nepamin?j?s: ?kad 1986-1990 m. b?t? suprojektuotos, miestuose pastatytos ir atiduotos naudoti bendro iki 10 milijon? numeri? paj?gumo automatin?s telefono stotys; 1986-1990 m. padidinti tarpmiestini? telefon?-automat? skai?i? 2,5-3 kartus, o iki 2000 m. – 6-7 kartus?.
Ir jokios kalbos apie skaitmenines telefon? stotis, kurios tada Vakaruose jau buvo visuotinai ?sigal?jusios. Nenumat? sovietai, kad nuo Rusijos pab?gusios nepriklausomos valstyb?s apie 1995 m. jau naudosis mobiliuoju ry?iu. Ir prad?s nykti telefon?-automat? b?del?s miest? gatv?se…
Ta?iau pirmuose laikra??io puslapiuose b?tinai reik?jo ra?yti ir apie vietinius ?socializmo pasiekimus?. Tad Irena ?esnien? i? Jok?bavo kol?kio para?? ?inut? apie Toli? ir Jok?bavo kiauli? ferm? socialistin? lenktyniavim?. Lenktyniavimo nugal?tojai buvo Toli? kiauli? fermos darbuotojai, vadovaujami Petro Kazlausko.
Ta?iau daug didesnis ir reik?mingesnis ?vykis buvo Vydmantuose, nes u? auk?tus 1984 m. gamybos rezultatus ?kis apdovanotas SSRS vaisi? ir dar?ovi? ministerijos (sunku ?sivaizduoti, bet ka?kada buvo ir tokia, nes vaisiams ir dar?ov?ms komunistai taip pat tur?jo vadovauti) pereinam?ja raudona v?liava ir premija. Sausakim?oje ?kio sal?je direktorius Vilius R?p?as kalb?jo apie atsidavus? ?moni? darb?. Tarp atvykusi? sve?i? buvo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Valk?nas, tos vaisi? ir dar?ovi? ministerijos Lietuvoje ?inybin?s kontrol?s skyriaus vir?ininkas Vytautas Gricius, tos ministerijos vyr. juriskonsult? Irena ?epait?, Klaip?dos j?r? prekybos uosto vir?ininko pavaduotojas Feliksas Lengvenis, R?da?i? apylink?s tarybos pirminink? Gen? ?oparien?. Daugelis tame vakare kalb?jo apie sunk? ?emdirbi? darb? ir puikius darbo rezultatus bei dar didesnius planus. Po oficialios dalies ?koncert? sureng? ?kio kult?ros nam? menin?s paj?gos?.
Po koncerto ir nugal?toj? pagerbimo ? v?l ? problemas. Publikacijoje ?Dirbta ne pagal galimybes? ra?oma apie Darb?n? kol?kio pirmininko Albino ?imkaus metin? ataskait?. I? vienos pus?s j? galima pagirti: per vis? savo gyvavimo istorij? kol?kis 1984 m. gavo 602 t?kst. rubli? pelno. Ta?iau nors visi pas?li? plotai buvo aps?ti pirmaklase s?kla, derlius buvo gana kuklus. Nustebino kiti skai?iai. ?tai per metus kol?kis u?augino, pridav? 195,1 centnerio m?sos 100 ha naudmen?, ta?iau kol?kis u?augino tik 109 centnerius, kita dalis ? i? asmenini? ?ki?. Pieno buvo parduota 29245 centneriai, o i? asmenini? ?ki? gauta net 14,1 t?kst. centneri?. Argi ne akivaizdi tiesa, kad asmeninis, privatus ?kis, net ma?iukas, daug na?esnis u? ?kolchozus?? O dar buvo ra?oma, kad kol?kis, nor?damas didinti pieno gamyb?, i? kitur brangiai pirko tely?aites, ta?iau per ?iem? j? nesugeb?jo i?saugoti. Nenuostabu, kad ferm? mel??jos, nor?damos ?vykdyti normas, pien? skiesdavo vandeniu. Darb?n? kol?kio vyr. agronomas S. Gailevi?ius steb?josi, kaipgi ?ia yra: vyrai ?iem? remontuoja ?em?s ?kio technik?, o ateina s?ja ar pj?tis ? t? pa?i? technik? ir v?l remontuoja! Net 14 kol?kie?i? per metus nei?dirbo nustatyto darbadieni? skai?iau, jiems tie metai nebus ?skai?iuoti ? darbo sta??, ateityje negaus pensijos. Kol?kie?i? ?susirinkime dar pamin?jo Kazimiero Maksvy?io pavard?. Jis savo normoje teu?augino pras?iausius ?akniavaisius?. Ar ne m?s? vieno garsiausi? krep?inio trenerio t?vas ?ia minimas? Ir kod?l tame straipsnyje ka?kam kliuvo tie ?akniavaisiai?
Dar pa?ym?tinas faktas, tai ? apie buvus? vargstan?i? ?kolchoz?? ?efavim?, kai ?em?s ?kio darbus pad?davo nudirbti arba ?vair?s miesto darbo kolektyvai, arba ruden? ? studentai. ?Ypa? daug darb? nudirba Klaip?dos m?sos kombinato darbuotojai. Pra?jusiais metais jie paruo?? 260 ton? ?ieno, 230 ton? ?iaud?, 205 tonas ?aliosios mas?s, surinko 77 tonas bulvi?, 575 kubinius metrus akmen?, – ?od?iu, i?dirbo 1684 ?mogaus ir 30 automa?in? dien?.? Dar pamin?ta, kad profesin?s technikos mokyklos moksleiviai Darb?n? kol?kiui padeda nurinkti ir akmenis i? dirv?, ir bulves kasa, ir net 10 t?kstan?i? ton? m??lo i?ve?? pavasar?.
Tai kas b?t? tie kol?kiai be pa?alini? darbo rank? pagalbos: ?O patys darb?ni?kiai? Nesiskubina. Ver?iau ?i?ri pl?sti asmenin? ?k?, negu dalyvauti visuomenin?je gamyboje. Da?niau darbyme?iu tur?t? talkininkauti ir pagalbini? versl? baro ?mon?s?, – pamokslavo publikacijos autor? Stanislava Petraitien?.
Tos dienos laikra?tyje dar buvo ir apibendrinantis straipsnis apie rajono kult?ros darbuotoj? veikl? 1984 metais. Prane?im? apie met? veikl? skait? rajono Kult?ros skyriaus ved?jas Povilas Krik?tanas, o kult?rinink? susirinkime dalyvavo daug atsaking? rajono vadov?: Ona Liutkien?, Antanas Garnys, Reimunda Ru?kuvien?, Aldona Kubilinskien? ir kiti. Tarp geriausi? ir garsiausi? rajono kult?ros ir meno veik?j? straipsnyje pamin?ti tik agitmenin?s brigados vadovas Egidijus Rad?ius ir kult?ros r?m? moter? ansamblio vadovas A. ?ilys, o visur kitur ? tik menini? kolektyv? pavadinimai. Pasirodo, respublikiniame socialistiniame lenktyniavime Kretingos rajono kult?rininkai u??m? tik 42-? viet?, blogiausi darbo rodikliai ? rajono bibliotekose, nes ?enkliai ma??jo skaitytoj? skai?ius, ?daugelis kult?ros nam?, bibliotek? ?sik?r? apleistose, seniai kapitalinio remonto laukian?iose patalpose?. Dar visuotin?s b?dos ? tr?ksta inventoriaus, didel? kadr? kaita, jie neturi specialaus i?silavinimo. Buvo i?keltas u?davinys daugiau saviveiklinink? sutelkti Kartenoje, Salantuose, Tuzuose, Erl?nuose, Kalni?kiuose, R?dai?iuose.
Tokia buvo 1985 met? pavasario prad?ia m?s? rajone. Netrukus tur?jo atsitikti reik?mingiausias ?vykis ? Gorba?iovo at?jimas.
Pareng? Andrius JU?KEVI?IUS
5,404 per?i?r? (-a)