Pastaraisiais metais v?l auga Lietuvos nuolatini? gyventoj? skai?ius. Mir?ta 20 800 ?moni? daugiau, nei gimsta, bet atva?iuoja 72 100 ?moni? daugiau, nei i?vyksta. Dauguma atvykusi?j? ? ne Lietuvos pilie?iai. Tai kokia kalba dainuosime ?Tris milijonus?? Manau, kad lietuvi?kai.
Nevyniodamas ? vat?, i? karto noriu prisipa?inti, kad nejau?iu baimi? d?l atvykstan?i? ?moni? integracijos Lietuvoje. Provokuojantis ?io komentaro pavadinimas ? tik bandymas atkreipti J?s? d?mes? ? situacij? ir argumentuotai paai?kinti, kod?l si?lau ne ie?koti baub?, bet atlikti kelet? svarbi? pasirengimo darb?. Bet apie visk? nuo prad?i?.
Kei?iasi tautini? ma?um? procentas
Valstyb?s duomen? agent?ros duomenimis, ?i? met? prad?ioje Lietuvoje gyveno 2,86 mln. gyventoj?. Per 2022 m. Lietuvos nuolatini? gyventoj? padaug?jo 51,3 t?kstan?io. Pagrindin? to prie?astis ? u?sienie?iai. Vidaus reikal? ministerijos duomenimis, per 11 ?i? met? m?nesi? ? Lietuv? atvyko 50 000 u?sienie?i?. Tre?dalis j? ? baltarusiai. Taigi, kai oficialusis statistikos portalas 2024 m. prad?ioje paskelbs nauj? Lietuvos gyventoj? skai?i?, m?s? bus dar daugiau, ? jau vir? 2,9 mln. Su dar ka?kiek pasikeitusia etnine sud?timi. Ir taip iki 2030 met? grei?iausiai sulauksime apdainuot?j? 3 milijon?, nes Lietuvos pragyvenimo lygis augs, lietuvi? joje ma??s, o u?sienie?iams b?sime vis patrauklesn? ?alis. U?darbis ? visai pus?tinas, kainos ? am?inai didesn?s nei Lenkijoje, ta?iau ramu, nevyksta gamtos kataklizmai, ne per kar?ta ir gera gyventi.
?alia Lietuvoje augan?io u?sienie?i? skai?iaus yra ir dar viena ?domi tendencija. Prie? metus, 2022 m. pabaigoje, Valstyb?s duomen? agent?ra paskelb?, kad nuo 2001 m. iki 2021 m. vykdomuose gyventoj? sura?ym? matyti, jog Lietuvoje ma??ja tautini? ma?um? atstov? procentai. Lenk?, baltarusi? ir ukrainie?i? dalis per dvide?imtmet? susitrauk? labai ne?ymiai ? po 0,2 procento. O ?tai rus? dalis suma??jo nuo 6,3 proc. iki 5 procent?, t.y., daugiau negu procentu. Ekspertai ?? suma??jim? daugiausiai ai?kina ma?esniu gimstamumu, emigracija ir tuo, kad d?l Putino agresijos prie? kaimynines valstybes, Lietuvos rusai linko keisti tapatyb?.
Atkreiptinas d?mesys, kad tokios tendencijos buvo pasteb?tos dar iki 2022 m. vasario 24 d., kuomet Putinas prad?jo plataus masto kar? prie? Ukrain?, ir ? Lietuv? atb?go 86 t?kstan?iai ukrainie?i? (apie 3 procentus vis? Lietuvos gyventoj?). ?inome, kad po 2020 m. pavogt? Baltarusijos prezidento rinkim? ir Luka?enkos represij? prie? savo ?mones, ? Lietuv? atvyko 62 t?kstan?iai baltarusi? (apie 2,17 procent? Lietuvos gyventoj?). Taigi 2024 m. prad?ioje pasirodysian?ioje Valstyb?s duomen? agent?ros ataskaitoje tur?tume pamatyti didesn? ukrainie?i? ir baltarusi? tautyb?s ?moni? procent? tarp Lietuvos gyventoj?. Rus? tautyb?s ?moni?, ko gero, bus dar ma??liau.
Ukrainos ir Baltarusijos pilie?iai ?iuo metu sudaro apie pus? ? Lietuv? atvykstan?i? u?sienie?i?. Kiti ? i? Uzbekistano, Kirgizijos, Tad?ikistano, Kazachstano, Azerbaid?ano ir kit? valstybi?. Taigi b?gant metams, etnin? Lietuvos nuolatini? gyventoj? sud?tis gali tapti dar ?vairesn?. Kaip padaryti, kad ?ioje ?vairov?je i?laikytume savo kalb?, papro?ius, tradicijas ir taik? samb?v? visuomen?je?
?iuo metu lietuviai sudaro 83,6 procentus Lietuvos gyventoj?. Atkreipsiu d?mes?, kad su tokia sud?timi Lietuva net nepatenka ? homogeni?kiausi? pasaulio valstybi? 40-uk?. Taigi ??ki? ?Lietuva ? lietuviams? ir ?Dangus gri?va? m?g?jams der?t? suprasti, ? did?iuojam?s savo ypatinga kalba, garbinga praeitimi ir unikaliais pasiekimais i? UNESCO paveldo s?ra??, ta?iau nuo pat Gedimino lai?k?, kuri? 700 met? jubiliej? ?ven?iame, esame sveikai tauti?kai subalansuota ir taikiai sugyvenanti visuomen?.
Nedarykime tragedijos, darykime sprendimus
Kaip toliau i?laikyti tautin? balans? ir sugyvenim?? Matau dvi svarbias priemones tam pasiekti.
Stiprinkime tarnybas, atsakingas u? migracij? ir saugum?. Jeigu Valstyb?s saugumo departamento (VSD) vadas teigia, kad ? Lietuv? atvykus 100 000 Baltarusijos pilie?i?, VSD kilt? i???ki? i?filtruoti, kurie i? j? kelia gr?sm? m?s? saugumui, tai ie?kokime b?d? padidinti VSD paj?gumus. Jeigu Migracijos departamentas (MD) pra?o didinti jo paj?gumus ir darbuotoj? atlyginimus (nes tam, kad taptum MD specialistu, privalai tur?ti teisin? i?silavinim?), tai ie?kokime galimybi?. Formul? labai paprasta: VSD ir MD finansavimas turi koreliuoti su ekonomine nauda, kuri? sukuria ? Lietuv? atvyk? u?sienie?iai. T? privalo suprasti ir politikai, ir Finans? ministerijos specialistai, ir verslas, nuolat reikalaujantis didinti migracijos apsukas. Ka?kas turi u? tai sumok?ti.
Kalbant apie VSD ir MD stiprinim?, b?t? protinga nevelti j? ? bereikalingas politines batalijas (tokias, kaip ?Prane??jo istorija?). Jeigu VSD teigia, kad litvinizmo ?alinink? veikla gali padidinti etnin? ?tamp? Lietuvoje tarp lietuvi? ir baltarusi? bendruomeni?, reikia ie?koti b?d? u?kirsti keli? ?iai ?tampai, nes ji labiausiai naudinga Putinui ir Luka?enkai.
?ia tur?t? pasiraitoti rankoves ir Lietuvoje veikianti Baltarusijos opozicija. Jos atstovai gali pad?ti Lietuvos tarnyboms identifikuoti Luka?enkos agentus ir turi susilaikyti nuo bet koki? vie?? abejoni? Lietuvos tarnyb? veikla. Sviatlana Cichanouskaja jau vis garsiau kalba apie tai, kad b?tina u?kirsti keli? su litvinizmu susijusioms provokacijoms. Lietuva pad?jo, padeda ir pad?s Baltarusijos ?mon?ms, kovojantiems u? laisv? ir demokratij?, ta?iau d?l to neturi nukent?ti Lietuvos saugumas. Tod?l turime veikti i?vien ir vengti bet koki? tarpusavio ?tamp?.
Integruokime atvykusius. Ne vienam mane pave??jusiam pave??jui lietuvi? kalba yra ?labai sunki ir labai reta?. C?est la vie, kaip pasakyt? pranc?zai. Bet lietuvi? kalba taip pat yra ir viena seniausi?, ir viena unikaliausi?, ir ?iaip, praver?ianti gyvenant Lietuvoje. Tod?l b?tina i?mokti bent jau jos pradmenis. D?iaugiuosi, kad t? vis garsiau deklaruoja ir S.Cichanouskaja, ? did?iosios dalies baltarusi? autoritetas. Pasir?pinkime, kad visi norintys gal?t? mokytis lietuvi? kalbos. Kai 2015 m. surengiau nemokamas lietuvi? kalbos pamokas Naujojoje Vilnioje, jas noriai lank? keliasde?imt Lietuvos pilie?i?. Kod?l jie nemok?jo lietuvi?kai? Nes, cituoju, ?niekas nepasi?l??. Galb?t ?iandien rasis ir socialiai atsakingo verslo, kuris prisid?t? prie ?ios iniciatyvos. ?iuo metu nemokamus kursus si?lo Tautini? bendrij? namai, Raudonasis Kry?ius, Vytauto Did?iojo universitetas ir U?imtumo tarnyba. Ta?iau problema visur ta pati ? viet? katastrofi?kai tr?ksta ir kartais savo eil?s tenka laukti kelis m?nesius. Atsiradus pakankamai pasi?los, tikrai neb?t? tragedijos, jeigu u?sienie?iai, atvyk? prasit?sti leidim? gyventi Lietuvoje, i?laikyt? mini egzamin?, pademonstruodami, kiek m?s? unikalios kalbos i?moko.
Galb?t d?l art?jan?i? Kal?d?, o gal matydamas, kur nuved? kai kuri? Vakar? ?ali? integracijos (ar jos nebuvimo) politika, kvie?iu integruoti Vilniaus ir kit? miest? gatv?se padaug?jusius ukrainie?ius ir baltarusius ? m?s? bendruomenes ir neskub?ti j? smerkti. Siaubas, kur? jie patyr? savo ?alyse, palieka ?aizd? visam gyvenimui. Nekaltinkime vis? baltarusi? litvinizmu (carin?s Rusijos sukurtu mitu, neva Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? buvo slav? baltarusi? valstyb?), neie?kokime krisl? vis? ukrainie?i? akyse (?Kod?l gi matai krisl? savo brolio akyje, o nepastebi r?sto savojoje?? Mt 7, 1?5). Taip jau l?m? likimas, kad m?s? nesutarimai su baltarusiais ir ukrainie?iais yra naudingi tik m?s? prie?ams. Likimas lems, Ukraina laim?s kar?, Luka?enkos nebeliks, ir daugelis baltarusi? ir ukrainie?i? gr?? atstatin?ti savo valstybi?. Statistika rodo, kad netgi dabar, tebevykstant karui, ukrainie?iai i? Lietuvos gr??ta ? savo T?vyn?. O tie, kurie nuspr?s pasilikti Lietuvoje, bus paspirtimi m?s? ekonomikai.
Dr?siau planuokime, nes ateitis bus tokia, koki? sukursime patys
Liberali? j?g? valdomas Seimas gruod?io 14 d. pritar? dabartin?s Vyriausyb?s parengtai valstyb?s raidos vizijai ?Lietuva 2050?. ?iame dokumente apie 3 milijonus ? n? ?od?io. Jos reng?jai li?dnai konstatuoja: ?Sp?jama, kad 2050 m. Lietuvos gyventoj? skai?ius sieks 2,20 mln.? Vyriausyb? (kuriai, a?i? demokratijai, gyvuoti liko ma?iau nei metai) nesisvaido ir ambicijomis. Pirmasis visos ?Lietuva 2050? tikslas labai kuklutis: ?Stabilizuoti gyventoj? skai?i?, orientuojantis ? Jungtini? Taut? prognozi? vidutin? scenarij?, pagal kur? vir?ijama 2,3?2,4 mln. gyventoj? skai?iaus riba?. Taigi ?iai vald?iai net neu?teko fantazijos pasvajoti, kad per 26-us metus gal?tume pasiekti daugiau, nei padidinti Jungtini? Taut? prognozuojam? m?s? skai?i? pora ?imt? t?kstan?i? gyventoj?. Pora ?imt? t?kstan?i? per 26-us metus! Vos po 7 000 kasmet, kai vien ??met Lietuva padid?jo 50 000!!!
Gal??iau la?intis i? savo garban?, kad dar 2030 m. Lietuvoje gyvens 3 milijonai. Gal??iau la?intis, jeigu Lietuvoje ? vald?i? ateit? (sugr??t?) j?gos, kurioms r?pi ne tik Lietuvos gyventoj? nutek?jimo nuostoli? kompensavimas per liberalesn? migracij?, bet ir demografini? i???ki? sprendimas, pagalba ?eimoms ir r?pestis vaikais. Deja, bet dabartin? vald?ia, savo vizijoje ?Lietuva 2050? ?adanti, es? ?sudarys palankesnes s?lygas kurti ?eimas Lietuvoje ir auginti vaikus (didins b?sto ir paslaug? ?eimoms prieinamum?, daugiau d?mesio skirs daugiavaik?ms ?eimoms ir ?eimoms su individuali?j? poreiki? turin?iais vaikais ir kt.)?, elgiasi kaip tik prie?ingai, ? 2024 m. biud?ete suma?ino lengvatini? b?sto paskol? jaunoms ?eimoms priemon?.
O juk sprendimai yra ai?k?s, jei turi politin?s valios ir teisingai sud?lioji prioritetus. Nestatai Ministerij? miestelio, o pakeli atlyginimus mokytojams. Neleidi valstybiniams elektros tiek?jams apvagin?ti klient? ir suma?ini elektros kain? ?okin?jim?. Nepabijai sugr??inti mokestini? lengvat? auginantiems vaikus ir sulauki naujagimi? bangos. Sukuri mokestines ir kitas paskatas kurti versl? regionuose ir atgaivini regionus. ?? k? investuoji, t? ir gauni?, kaip sako Warrenas Buffetas. ?Juk mes ne i? t?, kur pralaimi, dar nenugal?ti?, kaip dainuoja Marijonas Mikutavi?ius, ?ir mes galingi i? naujo?.
523 per?i?r? (-a)