Kretingi?k?s, Palangoje Vlado Jurgu?io progimnacijoje dirban?ios muzikos mokytojos ekspert?s Dianos Ber?anskien?s vardas ?inomas ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai u? jos rib?. Jos rank? ir ?irdies d?ka su?ildytas bei i?ugdytas ne vienas atlik?jas, nuskin?s laurus ?vairiuose projektuose, konkursuose ar festivaliuose. Su Diana ?iandien kalbam?s apie muzik?, atsakomyb? ir keli?, kuris kvie?ia ne tik eiti, bet ir ie?koti..
– Gerbiama Diana, esate pedagog?, muzikos mokytoja, ekspert?, dirbate su vaikais ir jaunimu. Apie juos, turb?t, gal?tum?te labai daug papasakoti, pasidalinti j? pasiekimais bei laim?jimais. O kaip pristatytum?te save?
– Saky?iau, sunkus klausimas. Apie kitus kalb?ti yra lengviau, nei apie save. Galb?t d?l ?ios prie?asties nesinaudoju socialinias tinklais. I? prigimties esu ?mogus vieni?ius, vengiantis ?vairiausi? komentar? ? tiek pikt?, tiek ger?, kadangi vidumi labai i?gyvenu. Pedagoginiam darbu esu atidavusi 41 ? erius metus, esu mokytoja i? prigimties. Labai myl?jau ir tebemyliu ?? darb?. B?dama a?tuntoje klas?je jau ?inojau, kad mano kelias ves ? Stasio ?imkaus auk?tesni?j? muzikos mokykl?, kur, svajodama apie vokal?, ?stojau ? chorin? dirigavim?. Ten tur?jau puiki? mokytoj?, kuri dar stipriau ?kv?p? eiti pasirinktu keliu. ?inoma, gal?jau perstoti ? vokalo specialyb?, bet mane supo labai kryptingi, motyvuoti d?stytojai, kuri? d?ka baigiau chorin? dirigavim? ir pasukau muzikos pedagog?s kryptimi. Mano svajon? tapti atlik?ja nei?sipild?, bet manau, kad j? realizuoju, visas savo gautas ?inias perteikdama vaikams. ?is kelias nebuvo lengvas. Tai, k? duoda muzikos mokykla ar akademija t?ra ?inios, visa kita ? ie?kojimas, gilinimasis, akira?io pl?tra. Niekur knygose n?ra para?yta kaip dirbti su vienu ar kitu vaiku. Viskas t?ra bendros nuostatos ar dogmos. Pirm? syk? i?vykus ? Bulgarij? supratau, kad tai k? moku ? t?ra la?as j?roje. Tuo metu, dar sovietme?iu, ten jau dainavo vaikai atvyk? i? gana egzotini? ?ali? ir susim?s?iau kiek mums dar reikia toli pa?engti, kad susipa?inti su tomis pa?iomis skirtingiausiomis kult?romis, jas priimti, ?vertinti. Taip pat tenka pamatyti ir savas spragas. ?inoma, kritik? labai sunku priimti, bet jei nori tobul?ti, eiti ? priek? ? gr??us namo turi visk? pergalvoti, analizuoti ir dar stipriau suvokti kur veda ?is kelias. Sakoma ? kas nedirba, tas, turb?t, niekada ir neklysta. Visoki? moment? teko patirti tiek u?sienyje, tiek Lietuvoje. Kol esi Palangoje ? atrodo, kad esi vienas geriausi?, o kai nuvyksti ? konkurs? – pamatai nerealiai gaus? gabiausi? vaik? b?r?. Tarkime, ?Dain? dainel?je? yra reikalavimas, kad k?rinys atitikt? vaiko am?i?, bet kai nuva?iuoji ? Europinio lygio konkurs? ? pamatai, kad jei leisi vaikui dainuoti pagal jo am?i? ? tai ir liksi pirmas nuo galo. Ten nedidukas vaikas atlieka tokio sud?tingumo k?rinius, kad m?si?kis su daina ?Du gaideliai? telieka fonas, ? kur? niekas neatkreips jokio d?mesio. Supratau, kad kiekvien? syk?, ve?dama vaik? ? konkurs?, turiu nustebinti, patraukti d?mes?, nes kasmet kartel? i?keliama vis auk??iau. Jei anks?iau u?tekdavo nuve?ti, kad vaikas ?variai intonuot?, kad daina atitikt? kriterijus, tai dabar ? tu turi nustebinti, nes dainuojan?i? ?moni? yra labai daug. Pati ne syk? esu buvusi vertinimo komisijose ? i?eina mas? gerai dainuojan?i?, o ?stringa kokie penki, kuri? ne?manoma u?mir?ti. Tai auk?tasis pilota?as.
– Dainuojan?i? vaik? visada buvo, bet dabar j? yra ypatingai daug. Kokia to prie?astis? Ar jiems dainuoti atsirado daugiau galimybi??
– Manau, kad daugiau galimybi? atsiv?r?. Anks?iau, kai prad?jau dirbti, buvo vienas konkursas ?Dain? dainel??, kurios reikalavimai prakti?kai n?ra pakit? iki ?i? dien?. Bet gyvenimas juk eina ? priek? ir, mano akiai ?i?rint, tr?ksta modernumo bei ?iuolaiki?kumo. ?inoma, tai tik mano nuomon?. Muzika ? toks subjektyvus dalykas, kad i?tisai viskas i?virsta ? gin?us. ?mon?s prie televizori? ekran?, ?i?rovai, klausytojai irgi tobul?ja, jie jau gali sau leisti nuskristi ? London?, Milan? ar Niujork? ir gyvai klausytis pasaulinio lygio atlik?j?.
– O, tarkime, vaiko balso diapazono galimyb?s, ar jos turi ka?kokias ribas?
– Man visada yra ?domu dirbti su vaiku, apie kurio galimybes ne visada ka?k? pasakysi i? pirmo ?vilgsnio. Kartais vaikas taip atsiveria ir tokiais tempais pradeda tobul?ti, kad nustemba net pats mokytojas. Praeitais metais buvome pakviesti ? konkurs? Berlyne ir ten nuva?iavus supratau, kad tokiam lygiui dar nesame pasiruo??. ? scen? i?eina penkiolikos met? paaugl?, turinti tokias balsines galimybes, tok? plat? diapazon? ir tiek stipriai techni?kai bei emoci?kai atlieka k?rin?, kad net nesupranti koks jos am?ius. Tada imi svarstyti, ar mano ruo?iamas vaikas gali tur?ti tokias galimybes, nes kiekvienas ?mogus turi savo ribotum?. Suvoki, kad reikia dar mokytis ir mokytis. Tas konkursas mums dav? stipri? pamok? ? a?, kaip vadov?, pama?iau kokia linkme mums eiti. Tod?l kiekvien? dien? esu ie?kojimuose, stebiu tendencijas, analizuoju k?rinius, m?stau kiek technikos galima parodyti, kiek emoci?kai vaikas gali pave?ti, ar sugeb?s suvokti tekst?. Labai daug dirbame su tekstu, kur? reikia paai?kinti nesukre?iant vaiko sielos, ypa? dainuojant apie netekt? ar karo baisumus, tuo pa?iu veide stengiantis atspind?ti dainuojamo turinio emocij?. Taip pat stebiu k?rini? gyvavimo trukm? ? jie juk irgi sensta. Dar svarbi aran?uot?, atlikimo maniera, komisijos i?sakytos pastabos, kurios, tam tikra prasme, formuoja ir ?i?rovo nuomon?.
– Bendradarbiaujate ir su televizija. Kaip sekasi ?i bendryst??
– I? mano keturiasde?imt vieneri? met? kelio, turb?t, trisde?imt penkeri b?t? su LRT. Kai atva?iuojame ir dar matome tuos pa?ius veidus ? kartu pasid?iaugiame, kad dar esame, kad kartu gra?iai senstame.
– Kaip sekasi dirbti su vaikais?
– Man labai ?domu steb?ti ir matyti kiek tas vaikas gali. Gal netgi ?domiausia su turin?iais ma?iau galimybi?. Pradedi nuo dant? sukandimo, giliniesi kod?l vaikas ?vepluoja, kod?l nei?taria tam tikr? gars?, tariesi su t?vais, pasi?lai ?traukti kitus specialistus, kurie, galb?t, reikalingi. Tada prasideda k?rinio paie?ka, vaikas ?vedamas ? tam tikr? disciplin?. Esu gana grie?ta mokytoja. Ir po keli? met?, palyginus pirm? garso ?ra?? su dabartiniu, kaskart t?vams sakau: niekada nelyginkite savo vaiko su kitu. Vaik? imlumas, darb?tumas, prigimtiniai geb?jimai skirtingi. Mano tikslas yra kiekvien? vaik? ugdyti kaip asmenyb?, kaip unikalum?, o ne kaip ka?kieno klon?. Yra grandin?: vaikas-mokytojas-t?vai. Jei stiprios visos grandin?s dalys, jei niekas nesuyra ? viskas juda ? priek?.
– O kaip ? J?s? gyvenim? at?jo muzika?
– Esu d?kinga savo am?in? atils? mamai. ? muzikos mokykl? mane atved? i? ligonin?s, kaip tik buvo stojamieji egzaminai. Mama, gydytojos i?pra?ius, atved? ? Kretingos muzikos mokykl?, ? kuri? ir ?stojau. Pati labai nor?jau, bet paskui, turb?t, kaip ir kiekvienam vaikui ?iek tiek atsibosta ? visi vaikai lauke, o tu – vien? portfel? parne?i i? vienos mokyklos, kit? jau imi kitai mokyklai, esi pastoviai ?sikink?s ? darb?. Buvau ?stojusi ? akordeono specialyb?, tur?jau gana grie?t? mokytoj?. Buvo dien?, kai nenueidavau ? pamokas, o su vaikais linksmai ?iu?in?davau nuo kalno, kol mamai nepaskambino specialyb?s mokytoja. Mano mama buvo labai disciplinuota ir gana grie?ta, tod?l pasak?: prad?jai darb? ? turi j? pabaigti, nor?jai ? muzikos mokykl? ? turi baigti j? garbingai, kad man niekas neskambint?. Ir a? ?inojau, kad negaliu i?krypti i? to kelio. Muzikos mokykloje baigiau keturias klases, tuo pat metu baigiau a?tuonmet? ir stojau ? Stasio ?imkaus auk?tesni?j? mokykl?. Tuomet dar ne?inojau, kad muzika bus mano kelias. Kai baigiau S. ?imkaus auk?tesni?j?, man buvo 17 met?, po jos i? karto stojau ? Muzikos akademij?. Visur supo labai puik?s ?mon?s, pedagogai. Niekada nebuvo min?i?, kad nenoriu, kad gal tai ne man, kad gal reikia keisti specialyb?, ne, niekada to nebuvo. Tod?l tarsi v?jo g?sio pagauta iki ?iol einu ?iuo keliu, kur? lydi muzika.
– K? veikia J?s? mokiniai, nepasuk? muzikos keliu?
– Yra teisinink?, verslinink?, gydytoj?, karinink?, filolog?, odontolog?.. Su daugeliu bendraujame iki ?iolei, jie mane aplanko, pasidaliname mintimis, ?sp?d?iais, diskutuojame meno klausimais, dalyvauju j? vestuv?se, kitose ?eimos ?vent?se.
– Kokias ?od?iais ?kveptum?te vaik? dainuoti?
– Ateina vaikai jau nor?dami dainuoti. Jie prisi?i?ri televizijos laid?, galb?t, nori ?lov?s, d?mesio ir greito rezultato. Televizijoje matome tuos pa?ius veidus, tuos pa?ius ?mones, bet galb?t ka?kur kaimelyje yra tas ne?lifuotas deimantas, kurio niekas neparodo, nes jis nematomas. Kai atveda ma?iuk? vaik?, pa?i?riu jo duomenis ir dirbame, prad?ioje ?aidybine forma, tikrai nedarau cirk? ir ne?adu ka?koki? konkurs? ar televizijos. Manau, kad iki 8 ? 9 met? apie ?iuos dalykus nereik?t? kalb?ti, norisi, kad jie pajust? dainavimo d?iaugsm?, su niekuo nelenktyniaut? ir b?t? tiesiog vaikais. Paskui pradedame kalb?tis apie atsakomyb?, apie savo bei t?v? ?d?t? darb?, ?dirb?, vaikai gauna nam? darb?, kalbam?s apie kv?pavim?, stov?sen?, ?vairias technikas. Labai d?iugu i?girsti, kai po konkurso jie ima kalb?ti mokytojo l?pomis: mokytoja, nelabai gerai padainavau, padariau klaid?. Visada stengiuosi juos i?mokyti savikriti?kumo, kad konkurse nedalyvaut? vien d?l diplomo. Net jei vaikas gauna pirm? ar antr? viet?, bet dainuodamas padaro klaid? ? visada sakau, kad ne vieta svarbiausia, o tobul?jimas ir pastangos, kad t? klaid? neb?t?. Negalime u?sid?jus kar?n? d?i?gauti ir u?simerkti prie? klaidas. Juk komisija irgi subjektyvus dalykas. Viename konkurse, prie vienos komisijos tu gali pralaim?ti, o nuva?iavus kitur ? tapsi laim?toju. Visur s?di gyvi ?mon?s ir j? vertinimo kriterijai skirtingai. ?inoma, kaip vadov?, a? nesakau, kad konkurse svarbu sudalyvauti. Sudalyvauti mes galime koncertuose, festivaliuose, kur visi yra laim?tojai, gauna diplomus u? dalyvavim?. Jei jau vykstame ? konkurs? ? mes va?iuojame nor?dami konkuruoti ir su?inoti ant kokio laiptelio stovime. Tuomet priimsime vis? kritik?, kad su?inotume kiek tobul?ti dar turime. Tai galimyb? pergalvoti savo darb?, k? a?, kaip mokytoja, padariau, ko nepadariau, k? vaikas gal?jo padaryti geriau ir ie?kodami i?ei?i?, sieksime geriausio rezultato.
– A?i? Jums labai u? pokalb?.
Kalbino Jurga Valery
