Pra?jusi? savait? Lietuvos ornitolog? draugija paskelb? skai?ius apie ma??jan?i? pauk??i? populiacij?. Mokslo ir verslo atstovai pastebi, kad pauk??i? ma??jimo prie?as?i? yra daug, o ma??jim? ?kininkaujamuose plotuose l?m? iki pra?jusi? met? buvusi ydinga ?em?s ?kio politika, kuri ne tik netiesiogiai skatino naikinti pauk??iams palankius kra?tovaizd?io elementus, bet netgi baud? ?kininkus u? veiksmus, kurie yra palank?s bio?vairovei.
Tuo pa?iu ekspertai teigia, kad ?em?s ?kis turi b?ti vertinamas ne kaip gr?sm? pauk??iams, o kaip sprendimas, nes skatinant tvar? ?kininkavim? galima pad?ti atkurti jiems tinkamas buveines ir kartu sumenkusias populiacijas.
Pauk??i? ma??jimas ? daugiabriaun? problema
?Ma?esn?s pauk??i? populiacijos ?em?s ?kyje yra susijusios su daugyb? met? buvusia ydinga ?em?s ?kio politika. Ji neleisdavo ?kininkams deklaruoti t? ploteli? laukuose, kuriuose b?davo med?i?, kr?myn? intarp?, tvenkini? ar pan. Tie plotai b?davo ?i?kerpami? i? lauko. Tod?l ?kininkai, nenor?dami prarasti l???, taip b?davo netiesiogiai skatinami ?iuos elementus pa?alinti, nors jie ir svarb?s bio?vairovei bei pauk??iams. Tik 2023 m. ?i ydinga politika ?alies mastu buvo pakeista, o ?kininkai, paliekantys dal? kra?tovaizd?io element? laukuose, gali nebenukent?ti. Tiesa, nors nauja tvarka yra ? teising? pus?, ta?iau ji dar apraizgyta daugybe ?pareigojim? ir reikalavim? ir, kaip parod? praeit? met? pas?li? deklaravimo duomenys, yra ma?ai patraukli?, ? sako biolog?, asociacijos ?CropLife Lietuva? direktor? Zita Varanavi?ien?.
Jai antrina ir Vilniaus universiteto Gyvyb?s moksl? centro moksl? daktar? Grita Skujien?. ?Tenka pripa?inti, kad Europin? praktika ir ES dotacij? skyrimo sistema buvo bloga ir Lietuva, per daug nesvarstydama, per?m? ?ias ydingas praktikas. Europa pamat? jos tr?kumus ir pakeit? tvark?, o dabar j? imasi stabdyti ir Lietuva. Tai ? geras ?enklas, ta?iau ?ala jau padaryta ? daug kra?tovaizd?io element? yra sunaikinta, tad naujos tvarkos pristabdo nykim?, bet jo visi?kai neatstato?, ? teigia dr. G. Skujien?.
Tvarios praktikos duoda rezultat?
VU mokslinink? teigia, kad b?d? atkurti bio?vairovei ir pauk??iams palankesn? aplink? yra ? reikia aktyviau skatinti tvaraus ?kininkavimo praktikas.
?Mes nuo 2021 m. su viena ?mon? Kupi?kio rajone vieno ?kininko laukuose atliekame bio?vairov?s tyrimus. Lauk? pakra??iuose yra suformuotos ma?daug 6 metr? plo?io juostos, kuriose yra ?vairi? skirtingu metu ?ydin?i? augal? r??i?. Stebime, kad, palyginus su kontroliniu lauku be ?ydin?ios augal? juostos, tvariojo ?kio laukuose pauk??i? bei bitini? vabzd?i? populiacijos yra ?enkliai gausesn?s?, ? pasakoja G. Skujien?.
Pasak jos, ?iame ?kyje jau trejus metus yra atliekami pauk??i? populiacijos poky?io steb?jimai ir mokslininkai ma??jimo nefiksuoja. ?R??i?, kuri? gausumas pagal Lietuvos ornitolog? apskaitas Lietuvoje labiausiai ma??ja, pavyzd?iui, ?elmenin?s kreg?d?s, paprastosios med?ark?s, dagilio, grie?l?s ir kit? ? gausumas buvo labai nedidelis, kiek varijavo, bet ma??jimo nesteb?jome. Tai jau yra gerai. Tuo tarpu stabiliai gausiai buvo aptinkami vieversiai, o balt?j? gandr? u?imt? lizdavie?i? nustat?me netgi daugiau, nei j? buvo mums prad?jus tyrimus ? ir tai vis pauk??iai apie kuri? ma??jimo tendencijas ornitologai kalba?, ? pasakoja G. Skujien?.
Ji teigia, kad Lietuvoje ?em?s ?kio politikos formuotojai gal?t? aktyviau bendradarbiauti su mokslininkais, kurie pad?t? numatyti efektyvias priemones. Mokslinink? rekomendacij?, kaip i?saugoti bio?vairov?, reikia ir ?kininkams, nes jie taip pat yra suinteresuoti i?saugoti gamt? savo vaikams ir an?kams.
Geru pavyzd?iu mokslinink? laiko Vokietij? ? ?ioje ?alyje ?kininkams apsimoka taikyti tvarias praktikas. Jie yra skatinami nederlingose dirvose palikti atskirus plotus, kurie neb?t? dirbami arba daryti nat?ralius intarpus dideliuose laukuose, kur pauk??iai gal?t? per?ti, formuoti ?ydin?i? augal? juostas ir t.t.
?Lietuvoje ?em?s ?kio politik? formuojantys asmenys taip pat tur?t? ie?koti priemoni?, kad elgtis tvariai ?kininkams apsimok?t?, tuomet jie b?t? skatinami tai daryti, nes jiems tiesiog nenaudinga b?t? elgtis netvariai?, ? teigia G. Skujien?.
U? tvarias praktikas ?kininkus gali ir nubausti
Viena didesni? ?iandienini? problem?, trukdan?i? tvariai ?em?s ?kio pl?trai Lietuvoje ? daugyb? dviprasmybi?, kai vienas teis?s aktas reikalauja elgtis vienaip, kitas kitaip. To pavyzdys ? tikra istorija i? Kra?tovaizd?io draustinio Nev??io sl?nyje, ?Natura 2000? teritorijos. ?kinink? Vilma ?ivatkauskien? socialiniame tinkle pasidalino ?ra?u, kad nor?dama gauti tiesiogines i?mokas ?Natura 2000? teritorijoje, kurioje gano galvijus, ji turi i?kirsti ten augan?ius med?ius ir suarti nat?ralias pievas ? tik taip ?kis atitikt? kriterijus paramai gauti.
Apie teis?s akt? nesuderinamum? kalba ir ?CropLife Lietuva? vadov?. ?Pavyzd?iui, ?em?s ?kio ministro ?sakymas numato, kad ?kininkai privalo i?laikyti ger? ?em?s agrarin? b?kl?, rei?kia ji negali apaugti nei kr?mais, nei med?iais. Tik paskutiniais metais atsirado galimyb? deklaruoti kra?tovaizd?io elementus, ta?iau jie apipinti daugybe reikalavim?, kurie daro ?i? priemon? sunkiai ?gyvendinam? ir nepatraukli??, ? pasakoja Z. Varanavi?ien?.
?i? problem? teigia pasteb?jusi ir VU moksl? daktar? G. Skujien?. ?Atlikdami tyrimus ir ie?kodami itin populiaraus pauk??io grie?l?s, sutikome ?kinink?, auginant? avis, kuris ?inojo ?? pauk?t? ir su li?desiu konstatavo, kad prival?jo i?pjauti piev? ir j? nebeliko, bei pasi?l? jos ie?koti u? lauko esan?io mi?kelio kitoje pus?je, kur dar buvo palik?s nei?pjov?s dalies ploto su orchid?jiniais augalais. Pasirodo, ?kininkas turi i?laikyti ger? agrarin? b?kl? ir neturi teis?s savo lauk? ar jo dal? pritaikyti nat?ralioms buvein?ms, nes u? ap??lusi? piev?, griovius ir pagriovius jis b?t? baud?iamas, nors tokios vietos gali tapti bio?vairov?s ?altiniu, svarbiu ir pauk??i? populiacijos gaus?jimui. ?kininkas privalo piev? nu?ienauti ir ?ol? i?ve?ti?, ? pasakoja G. Skujien?.
Pauk??i? nykimo prie?as?i? yra daug
Nors ornitologai d?l pauk??i? populiacijos ma??jimo kaltina vien ?em?s ?k?, ?CropLife Lietuva? vadov? atkreipia d?mes?, kad tokias tendencijas lemian?i? prie?as?i? yra ir gerokai daugiau. Tarp j? ? ? gamt? ir nat?ralias pievas besiple?iantys miestai su savo priemies?i? gyvenviet?mis.
?Da?nai mes pamir?tame pirmiausia pa?velgti ? savo aplink? ? gyvendami miestuose nepagalvojame, kad trinkelizacija ir urbanizacija taip pat yra viena pagrindini? bio?vairov?s nykimo prie?as?i? ? tiesiame kelius, statome naujus miest? rajonus, ir mieste, ir savo sodyb? kiemuose klojame trinkeles, statome pauk??iams mirtinus stiklinius dangorai?ius, rengiame ?Ramstein? koncert? Vingio parke per pat? pauk??i? per?jimo met? ir t.t. Visi ?ie veiksmai taip pat lemia bio?vairov?s, o kartu ? ir pauk??i? populiacijos ma??jim??, ? pasakoja Z. Varanavi?ien?.
Be to, pasak jos, neu?tenka r?pintis pauk??i? buvein?mis j? per?jimo vietose, svarbu ma?inti i???kius, su kuriais jie susiduria ?iemojimo vietose ar migracijos kelyje. Pavyzd?iui, dagiliai ar kiti smulk?s pauk??iai, kuri? populiacij? ma??jim? Lietuvoje fiksuoja ornitologai, jiems skrendant ?iemoti ? ?iltuosius kra?tus, Vidur?emio j?ros ?alyse gaudomi tinklais maistui ir v?liau nugula restoran? l?k?t?se. Ar Vakar? Europa badauja, kad reikia valgyti ma?iau nei 20 g sverian?ius pauk?tukus?
?Be ?em?s ?kio m?s? platumose pievos u?augt? pla?ialapiais mi?kais ir i? viso nelikt? atvir? kra?tovaizd?io viet?. ?em?s ?kis yra sprendimo dalis, ?kininkai vis pla?iau ?gyvendina tvarias praktikas, ta?iau vien ?kinink? pastang? saugant pauk??ius tikrai nepakaks ? ?sitikinusi Z. Varanavi?ien?. ? ?ia labai svarbus ne ? aplinko-projektinink? nuomon?, bet ? nepolitizuoto mokslo rekomendacijas reaguojan?i? politik? vaidmuo?.
288 per?i?r? (-a)