?iem? tradiciniame kalendoriuje ?ven?i? nedaug t?ra. Ta?iau pasibaigus vilk? m?nesiui, ?vente pagerbiama rugin? duonel?. Toji reik?minga data ? tai vasario 5-oji, Agotos vardadienis. T?dien ba?ny?ioje pa?ventinus rugin? riekut?, ji tampanti ypatinga ?ventosios Agotos duonele. Sud?iuvusi jos kriauk?lel? saugoma kaimo troboje ant lentyn?l?s gerojoje ker?ioje, ?alia ?vent?j? paveiksl?. Tikima, kad padedanti numal?inti pastat? gaisr?, ?mog? sauganti nuo gyvat?s kir?io, kulkos ir vagi? k?sl?, pas?lius ? nuo deginan?ios sausros. Gimusi krosnies kar?tyje, duonel? ginanti nuo to blogio, kuris nutvilko kaip ugnis… ?tai tod?l ?v. Agotos su duonos kepal?liu rankose dievdirbi? skulpt?r?l?s da?nai b?davo ?statomos koplyt?l?se prie lietuvi?k? sodyb?.
Rugin? duona teb?ra tradici?kai vienu i? pagrindini? m?s? maisto produkt?. Ko labiausiai lietuvis pasiilgsta ilgoje kelion?je ar gyvendamas toli nuo t?vyn?s? ?inoma, juodos rugin?s duonel?s! Ir niekur pasaulyje n?ra skanesn?s kaip lietuvi?koji… Miestie?iai jau ?prato lankytis ?kinink? turgeliuose, geidaudami rankomis nuglostyto, gal ir senovi?koje krosnyje sunokusio kepalai?io. Randa ten ir tradicinio paveldo ?enkleliu pa?ym?t?. Ogi did?iuosiuose prekybos centruose ? kelios de?imtys juodos duonos r??i? su ?vairiausiais priedais.
Senovinio lietuvi?ko b?sto centras ? krosnis. Tai i? jos nam? ?iluma ir jaukumas, labai reikalingi ?varbiuoju met? laiku. Krosnies kar?tyje gimsta ir duonel? kasdienin?. Archeolog? nuomone, duon? kepti m?s? kra?te i?mokta jau neolite, prie? kokius 4 t?kstan?ius met?. Gr?dai b?davo sutrinami tarp dviej? akmen?, sumai?omi su vandeniu, i? tir?tos tyr?s lipdomi paplo?iai ir kepami ant lau?e ?kaitinto akmens arba ?arijose, suvyniojus ? kok? lap?. Ta?iau labai kietaplut? b?davusi tokia duonel?. Mink?tesni paplo?iai, jeigu b?t? i?kepti pridengus kokiu gaubtu. Sumota nulipdyti j? i? molio, – tai ir buvo skliautin?s duonkep?s krosnies i?radimas. I? prad?i? jos ?rengin?tos atokiau pastat?; ?domu, kad ir dabar Vidurin?s Azijos miestuose net daugiaauk??i? nam? kvartal? kiemuose galima pamatyti toki? pl?ktini? krosneli? paplo?iams kepti.
Betgi paplotis ? dar ne duona. Te?lai gyvyb? suteikia raugas, vykstant joje sud?tingiems biocheminiams procesams. Tikriausia duon? ?i?rado? kokia nevalyva ?eiminink?, nei?plovusi indo, kuriame buvo mai?oma milt? tyr?. Rom?n? mokslininkas Plinijus Vyresnysis, gyven?s m?s? eros prad?ioje, savo ra?tuose pa?ym?jo, kad tenyk??iai kep?jai vartodavo alaus mieles. Jie kep? balt? kvietin? duon? patricijams, vadino j? ?mundus? (pasaulio), ypating? ne?ied?jan?i? kariams ? ?castrensis? (tvirtov?s), o nemokamai dalyjam? varguomenei – ?plebeus?. Senov?s Romoje buvo per por? ?imt? kepykl?, – juk reik?jo i?maitinti milijonin? miest?.
Te?los u?raugimas ir duonos kepimas Lietuvos kaime seniau b?davo ypatingai sureik?mintas. ?is darbas ?ventas ? jis imituoja pasaulio sutv?rim?. O kepalaitis yra tarsi jo modelis, kry?iaus ?enklu padalytas ? keturias pasaulio ?alis. Duon? i?kepti – nam? ?eiminink?s, motinos pareiga; beje, labai svarbi ir garbinga. Tai nelengvas darbas, bet ir tarsi kokia apeiga. Te?l? u?mai?ydavo duonkubilyje; tik ?emait?s tam naudodavo gili? geld?, o lietuvinink?s ? duonlov?, skobiam? i? vientiso med?io gabalo. Duonkubil? darydavo i? ?uleli?, suver?iam? lankais, dugn? ?d?davo ??uolin? – bus geresnis raugas. Vienos ?eiminink?s miltus u?mai?ydavo drungname, kitos – kar?tokame vandenyje, ar net u?plikydavo verdan?iu, – duonos skonis bus vis kitoks. Ir dar: ?iltu vandeniu mie?ta duona ma?iau pelija, apy?il?iu ? baltesn?, bet ilgai r?gsta, plikyta ? saldr?g?t?, ne?ied?janti. U?mai?yt? te?l? laikydavo ?iltai, arti krosnies, koki? par? ar dvi, kad ?r?gt?, imt? kilti. Duonkubil? b?tina u?dengti; dangt? jam da?niausiai nupindavo i? ?iaud?, suri?ant j? pluo?tel? karnomis ar lazdyn? pl??omis. Po pusdienio r?gimo te?l? reikia paragauti, ? ar jau ?kalba?, ar jau?iasi r?g?tis. Jei ne ? prid?davo batvini? rasalo. Bet ne per daug, nes tada duona bus gai?oka. Apie toki? sakydavo: ?kaip su velniu pasilaks?iusi?. R?gimo procesas, ?kvepiantis te?lai gyvyb?, senov?je b?davo mistifikuojamas. J? tariamai valdanti dievyb?, vadinama R?gu?iu, Ragu?iu ar Raug? ?em?pa?iu. Ta pati mitin? b?tyb? tariamai ir mie?i? salykl? paver?ia linksminan?iu g?rimu ? alumi; taip u?ra?yta XVI a. istoriniuose ?altiniuose.
?eiminink? prie? minkym? atsiraito rankoves, suvilgo rankas, per?egnoja duonkubil?. Kad nereik?t? dirbti pasilenkus, ?is pakeltas ant trikojo. Nelengva gerai i?kum??iuoti te?l?, vis pridedant milt?, i?laikant tam tikr? jos tir?tum?. Atminkydavo rupesniais miltais, ir ne vien ruginiais, tinka ir kitokie. Nepritekli? metais naudodavo biralinius, taigi nev?tytus rugius. Arba tekdavo kepti ?vogtin?? duon?, ? i? dar gerai neprinokusi? gr?d?. Tokios spalva b?davusi ?alsva. Prie?odis apie j? sako: ?Atsibodo kaip ?alia duonel??. Badme?iu ? te?l? prid?davo s?men?, pel?, liep?ied?i?, alksni? spurg?. XIX a. prad?ioje senajame Vilniaus universitete imta kaupti duonos, koki? valgydavo ?mon?s baud?iaviniame Lietuvos kaime, pavyzd?i? rinkin?. Ir kokios duonel?s ten tik nebuvo pririnkta! Su pu?? ?ieve, kerp?mis, pjuvenomis…
O kaipgi vyksta pats kepimas? Malkas krosniai paruo?davo i? vakaro. Tai stori, ?akoti, gumbuoti pagaliai. Tinka tik kaitriosios malkos ? ber?in?s ir ??uolin?s. Jeigu praeit? kart? blogai i?kep?, ? ugn? reikia ?mesti sen? nud?v?t? nagin?. Gerai i?k?rentos krosnies vidiniai ?onai nuo kar??io b?na pabal?. Tada ?eiminink? ?arstekliu ? priekakt? i??eria ?arijas ir jas u?gesina, pildama vanden? per ?luot?. Pelenai ?variai i??luojami ?pu?ine?, – ?i ?luotel? naudojama tik krosniai. Tada prie krosnies statomas suoliukas, ant jo guldoma li??. Nevalia per jos kot? kam nors per?engti, o vaikams ? pro apa?i? pral?sti, – atsitiks kokia nelaim? namuose ar ?mogui. Sakydavo, gal net paliks kuprotas?
Kad te?la neprilipt? prie li??s, j? apklostydavo d?iovintais klevo lapais, ajerais arba kop?stlapiais. Tada pavilgiusi rankas kep?ja kre?ia te?los ant li??s ir i?glosto kepal?. Skiaus?iu delnu vir?uje ?spaud?ia kry?i?, tarsi k?r?jas ?em?s rutul? ? pasaulio dalis padalina. O tada dar pir?tais i? ?on? padaro tokias gilias braukas. Sakydavo, j? turi b?ti tiek, kiek namuose yra duonos valgytoj?.
Kepal? ? ger? duonkep? telpa visas ?e?etas. Pa?ovus kepalus krosnin, li??, duonkubil? ir trikoj? reikia nedelsiant i?ne?ti ? maltuv? ar pirkait?. Kas pirmas suskubs tai padaryti, greit bus kvie?iamas k?muosna, – tai garbinga ir maloni pareiga. Vanden?, kuriuo kep?ja vilg?si rankas, sugirdydavo gyvuliams ? sveikesni bus. Duona krosnyje kepa 3-4 valandas. ?pus?jus kepimui, ?arstekliu kiekvien? kepal? reikia kiek pastumdyti. Tik negalima ? krosn? ?iopsoti i?si?iojus, ir trobos dur? tuo metu trankyti ? pluta at?oks. Jei kas kepant u?eit? ? namus, turi pasakyti ?skalsu!?. Ir negali i?skub?ti, kol duona nebus i?traukta i? krosnies. ?eiminink? b?tinai jam ?d?s ?iltos duonos ? ?gastin?iaus?. Kiekvien? i?traukt? kepal? ji nuprausdavo, suvilgydama vandeniu, – pluta nuo to tampa mink?tesn?. Labai gard?iai kvepiantis garas kyla nuo kar?t? kepal?!
Duonkubil? i?grand?ius, i?eina dar ir pagrandukas. To i?kepto pus? atiduodavo piemenukui, o kit? pus? ? kalei. Vaikas tur?davo pagranduk? suvalgyti, pasismulkindamas medinio ?auk?to kotu, be peilio. Paprotys neabejotinai turi mitologin? potekst?: kal? ? mi?ko ?v?ri? glob?jos Medeinos palydov?, peilis primen?s vilko dantis. Apeiginis pagranduko valgymas apsaugos galvij? band? nuo laukini? ?v?ri?. O merginos tik?davosi pagranduku patikusio vaikino ?ird? link sav?s palenkti, – b?ta tokio meil?s burto.
I? mamos duonos kepimo ?gudim? labai nor?davo perimti dukros. I?kepti pirm?j? savo duon? ? pilnametyst?s ?enklas. Paragav?s dukros keptos duonos, t?vas j? pabu?iuodavo, o suol?, ant kurio s?d?davo prie piet? stalo, apsukdavo link dur?. I?kepei savo duon?, tai gali laukti pir?li?! Ir dukrai pasakydavo, kiekgi i?gal?s skirti krai?io. Auk?tai?iuose motina savo dukr? ?e?tadienio vakar? nusivesdavo ? bendr? kaimo pirt?. Ten susirinkusias moteris pavai?indavo ?dukters r?g??ia?, tuo apskelbdama, kad namuose jau esama nuotakos. Tegu toji ?inia eina per kaimynus ir kaimus…
Po vestuvi? jaunamart? kuri? dien? gaudavo anytos leidim? i? savo raugo i?kepti duon?, ?k?rus krosn? t?v? nam? ugnimi. Ta?iau jeigu gyvendavo bendrai, tai tik t? vien? kart?. Duonos kepimas ? tikrosios nam? ?eiminink?s privilegija.
Per beveik visas tradicines lietuvi? ?ventes, tiek ?eimos, tiek kalendorines, b?ta apeig? su duonele. Juolab per darb? prad?tuves ar pabaigtuves, – duonos riekel? ne?davosi ir ? s?j?, ir ? pj?t?. O ant stalo niekada kepalo negalima pad?ti apversto, – pasaulio tvarka tada gali antraip apsiversti, o tiesa tapti melu. Kasdienin? duon? raikydavo ?eimos galva, padalindamas ?eimynyk??iams po abi?al?. Likusi? kepalo dal? apsukdavo skepetaite ir d?davo indaujon. Yra juodos duonos ? tai dar ne badas…
O kiek tautosakos apie duon?! ?tai keletas prie?od?i?, pamokan?i? gyvenimi?kos i?minties: ?Neskani duona, svetimu peiliu riekta?, ?Kai daug duonos, visi protingi?, ?Duon? taupyk rytojui, ne darb??, ?Balta duona greit nusibosta, o juoda ? niekad?, ?Ne kailiniai ?iem? ?ildo, bet duona?, ?Darbas duon? pelno, tinginyst? ? varg??, ?Be norago ar?, be ak??i? s?jo ? dabar gaudo duon? i? v?jo?, ?Geriau savoj ?alel?j juoda duona ir rugin?, negu svetimoj balta ir kvietin??, ?Verkia duona tinginio valgoma?, ?Kas duonos nemoka tiesiai atriekti, tas ir vagos nemok?s tiesiai i?varyti?, ?Rugin? duonut? ? tai m?s? motut??…
Prof. Libertas Klimka
227 per?i?r? (-a)