Tre?iadien? Europos Parlamento nariai galutinai pritar? naujam teis?s aktui, kuriuo siekiama ES ?urnalistus ir ?iniasklaid? apsaugoti nuo politinio ir ekonominio ki?imosi.
Naujasis teis?s aktas buvo priimtas 464 Europos Parlamento (EP) nariams balsavus u?, 92 ? prie? ir 65 susilaikius. Pagal j? ES valstyb?s prival?s apsaugoti ?iniasklaidos laisv? ir bus u?draustas bet koks ki?imasis ? redakcinius sprendimus.
Vald?ios institucijoms bus draud?iama spausti ?urnalistus ir redaktorius i?duoti savo informatorius, pavyzd?iui, juos sulaikant, taikant jiems sankcijas, vykdant biur? kratas ar j? elektroniniuose prietaisuose ?diegiant sekimo ?rang?. Parlamentas ? teis?s akt? ?trauk? tvirtas apsaugos priemones, o sekimo programin? ?rang? leido naudoti tik atskirais atvejais ir tik gavus teismin?s institucijos leidim?, kai tiriami sunk?s nusikaltimai, u? kuriuos skiriamos laisv?s at?mimo bausm?s. Net ir tokiais atvejais sekami asmenys tur?s b?ti informuojami apie sekim? ir gal?s j? kvestionuoti teisme.
Siekiant i?vengti visuomenin?s ?iniasklaidos priemoni? naudojimo politiniais tikslais, j? vadov? ir valdyb? nari? atrankos tur?s b?ti skaidrios ir nediskriminacin?s, o tarnybos laikotarpis ? pakankamai ilgas. J? nebus galima atleisti, kol nepasibaigs j? darbo sutartis, i?skyrus atvejus, kai jie nebeatitinka profesini? kriterij?. Visuomenin?s ?iniasklaidos priemon?s tur?s b?ti finansuojamos naudojant skaidrias ir objektyvias proced?ras, o finansavimas tur?t? b?ti tvarus ir nusp?jamas.
Kad visuomen? ?inot?, kas kontroliuoja ?iniasklaid? ir kokie interesai gali daryti ?tak? naujienoms, visos ?ini? ir naujien? agent?ros, nepriklausomai nuo j? dyd?io, nacionalin?je duomen? baz?je tur?s skelbti informacij? apie savo savininkus, nurodydamos, ar jos tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso valstybei.
?iniasklaidos priemon?s taip pat tur?s prane?ti apie i? valstybin?s reklamos gaunamas pajamas ir apie valstyb?s finansin? param?, taip pat ir gaunam? i? ne ES ?ali?. ?iniasklaidos priemon?ms ar internetin?ms platformoms vie?asis finansavimas tur?s b?ti skiriamas pagal vie?us, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus. Informacija apie valstybin?s reklamos i?laidas bus vie?a ir apims bendr? metin? sum? bei kiekvienai priemonei skiriam? sum?.
EP nariai u?tikrino, kad ? teis?s akt? b?t? ?traukta sistema, kuri neleist? labai didel?ms internetin?ms platformoms, kaip antai ?Facebook?, ?X? (buv?s ?Twitter?) ar ?Instagram? savavali?kai riboti ar ?alinti nepriklausomos ?iniasklaidos turinio. ?iniasklaidos priemon?ms tur?t? b?ti prane?ama apie platformos ketinim? j? turin? pa?alinti arba apriboti, suteikiant 24 valandas ?iniasklaidos priemonei sureaguoti. Tik gavus atsakym? (arba per nurodyt? laikotarp? jo negavus), platforma gali t? turin? apriboti ar pa?alinti, jeigu jis vis neatitinka jos s?lyg?.
?iniasklaidos priemon? gal?s t? atvej? u?gin?yti neteisminio gin?? sprendimo ?staigoje ir papra?yti, kad savo nuomon? pateikt? Europos ?iniasklaidos paslaug? valdyba (nauja ES nacionalini? reguliuotoj? valdyba, kuri bus ?steigta pagal Europos ?iniasklaidos laisv?s akt?).
EP prane??ja Sabine Verheyen (Europos liaudies partija, Vokietija) sak?: ??iniasklaidos laisv?s pa?eidimai vyksta tiek pasaulyje, tiek Europoje, o nu?udymas Maltoje ir gr?sm?s Vengrijoje tai tik patvirtina. ES ?iniasklaidos laisv?s aktas yra m?s? atsakas ? ?i? gr?sm? ir svarbi ES teis?k?ros dalis. Jis apsaugo ?iniasklaidos dvigub? vaidmen? ir kaip verslo subjekto, ir kaip demokratijos garanto.?
ES taisykl?s jau suderintos su ES Taryba, tod?l j? ?sigaliojimui b?tinas tik formalus min?tos institucijos pritarimas.
132 per?i?r? (-a)