I?slaptintas C?A dokumentas atskleid? anks?iau neteisingai suprast? Soviet? S?jungos kovos su AIDS krize aspekt?. I?vados, pateiktos 1988 m. gruod?io m?n. C?A ataskaitoje, pavadintoje ?SSRS pagalbin?s priemon?s: ar ji gali b?ti supl??yta namuose? , pateikia i?sam? vaizd? apie ankstyv? Soviet? S?jungos reagavim? ? AIDS epidemij?, griauna ilgai sklandan?ius mitus apie ligos kilm? ir plitim? Ryt? bloke.
Soviet? S?junga daugel? met? sumenkino AIDS kaip ?dekadenti?k?j?? Vakar?, ypa? JAV, ir Afrikos ?emyno problem?. Propaganda lig? vaizdavo kaip svetim?, o ne rimt? susir?pinim? soviet? pilie?iais. Ta?iau epidemijai prad?jus plisti tarp gyventoj?, pasakojimas pasikeit?, o soviet? vadovyb? buvo priversta susidurti su augan?ia gr?sme.
Radikalus sovietinio suvokimo pokytis
Iki 1987 m. soviet? vald?ia tvirtino, kad AIDS SSRS n?ra svarbi problema. Jie pla?iai propagavo id?j?, kad liga apsiribojo Jungtin?mis Valstijomis, o to tikslas buvo tas, kad buvo siekiama diskredituoti Vakarus ir i?vengti kaltinim? d?l viruso plitimo. Ta?iau 1987 m. vasario m?n., po dvej? met? gaus?jan?i? ?rodym?, soviet? medicinos ekspertai sugeb?jo ?tikinti Politbiur?, kad AIDS yra ne tik Vakar? rei?kinys, bet ir pasaulin? gr?sm?, reikalaujanti skubi? veiksm? SSRS viduje.
Soviet? vadovyb?, vadovaujama sveikatos apsaugos ministro Jevgenijaus Chazovo, 1987 m. rugpj?t?, netrukus po politinio biuro patvirtinimo, inicijavo visos ?alies kampanij? prie? AIDS. ?ia agresyvia programa buvo siekiama susidoroti su did?jan?iu atvej? skai?iumi ir apsaugoti soviet? ?mones nuo viruso. Iki 1988 m. lapkri?io m?n. soviet? pareig?nai prane?? tik apie 93 patvirtintus AIDS atvejus ir apskai?iavo, kad bendras ?IV u?sikr?tusi? asmen? skai?ius yra apie 15 000 ? tai labai toli nuo epidemijos masto Jungtin?se Valstijose, kuriose iki 100 000 ?moni? buvo daugiau nei 400 atvej? tuo metu.
Sovietinis veiksmas: ?sp?dingas, bet sant?rus atsakas
Nepaisant to, kad SSRS i? prad?i? ne?vertino kriz?s, soviet? vald?ia greitai ?m?si priemoni?, kad pa?abot? ligos plitim?. Tai ap?m? did?iul? visuomen?s informavimo kampanij?, kurios metu visoje ?alyje buvo i?platinta daugiau nei 10 milijon? informacini? lankstinuk?, privalomi didel?s rizikos grupi? tyrimai ir grie?tos nuobaudos asmenims, s?moningai perduodantiems virus?. Buvo sutelkti medicinos ir mokslo i?tekliai ? visoje Soviet? S?jungoje buvo daugiau nei 40 tyrim? institut?, 400 bandym? laboratorij? ir 50 savanori?k? bandym? centr?. Toks atsako lygis parod? vyriausyb?s ?sipareigojim? kontroliuoti epidemij?, nors priemon?s da?nai buvo grie?tos ir ?kyrios.
Ta?iau ataskaitoje taip pat pabr??iamos kai kurios sovietin?s sveikatos sistemos strukt?rin?s problemos, kurios apsunkino j? kov? su AIDS. Prasta sveikatos prie?i?ros infrastrukt?ra, ypa? atokiose vietov?se, rei?k?, kad kai kurie ?IV ir AIDS atvejai grei?iausiai buvo praleisti. Be to, d?l bendros medicinin?s ?rangos naudojimo ir kokybi?k? prezervatyv? tr?kumo padaug?jo lytiniu keliu plintan?i? infekcij? (LPI) plitimo, tod?l padid?jo pa?eid?iamumas ?IV. Vis d?lto, nepaisant ?i? tr?kum?, soviet? pareig?nai i?liko optimisti?ki, teigdami, kad jie tikisi, kad pad?tis i?liks kontroliuojama ir AIDS niekada nepasieks Vakar? epidemijos masto Taryb? S?jungoje.
Politini? ir socialini? barjer? vaidmuo
Unikali Soviet? S?jungos politin? ir socialin? strukt?ra taip pat suvaidino svarb? vaidmen? plintant ?IV ir AIDS. Grie?ta asmeninio elgesio kontrol? ir grie?tos bausm?s u? neatitikim?, ypa? susijusi? su seksualine veikla, suk?r? aplink?, kurioje tam tikras didel?s rizikos elgesys buvo ne tik stigmatizuotas, bet ir sunkiai atviras.
Ataskaitoje pa?ymima, kad did?jantis intravenini? vaist? vartojimas, nors ir augo nerim? kelian?iu grei?iu, i?liko ma?iau paplit?s nei Jungtin?se Valstijose. Be to, u?daras sovietin?s visuomen?s pob?dis ir grie?ti bendravimo su u?sienie?iais reglamentai l?m?, kad i?oriniai infekcijos ?altiniai, ypa? i? Afrikos ir Vakar?, buvo grie?tai kontroliuojami. Ta?iau ataskaitoje pripa?inta, kad seksualiniai kontaktai su u?sienio sve?iais, ypa? studentais i? Afrikos, kelia didel? pavoj?, kad soviet? gyventojai u?sikr?s ?IV.
Kitas reik?mingas veiksnys buvo pla?iai paplitusi prostitucijos problema, kuri buvo paplitusi sovietiniuose miestuose ir populiariose turist? vietose. Nustatyta, kad prostitut?s, kuri? daugelis tur?jo kelis seksualinius partnerius, yra pagrindinis lyti?kai plintan?i? infekcij?, ?skaitant ?IV, plitimo kanalas. Ataskaita atskleid?, kad kai kuriuose regionuose, pavyzd?iui, Krasnodare, net 40 % prostitu?i? buvo u?sikr?t? sifiliu ar gonor?ja ? ligomis, kurios padidina imlum? u?sikr?sti ?IV.
AIDS tarp kalini?
Ko gero, vienas labiausiai susir?pinim? kelian?i? ataskaitoje pateikt? aprei?kim? buvo sovietin?s bausmi? sistemos pad?tis, kurioje daugiau nei 2,4 mln. kalini? buvo perpildytose antisanitarin?mis s?lygomis. Ataskaitoje pabr??iama, kad kal?jimai buvo palanki terp? plisti ?IV, ypa? d?l kalini? paplitimo seksualinio smurto ir prievartini? lytini? akt?. D?l to plataus perdavimo sovietiniuose kal?jimuose rizika buvo didel?, o kai kurie prane?imai rodo, kad ?IV jau ?siskverb? ? kalini? populiacij?.
Soviet? sveikatos pareig?nai tai pripa?ino didele problema, bet vangiai ?gyvendino i?samias testavimo ir prevencijos programas kal?jim? sistemoje. Tik devintojo de?imtme?io pabaigoje vyriausyb? prad?jo tiesiogiai spr?sti ?i? problem?, nors kalini? populiacija i?liko esminis viruso perne??jas.
Pasaulinis pasakojimo poslinkis
Soviet? S?jungos AIDS kriz?s ?veikimas devintojo de?imtme?io pabaigoje buvo kritinis momentas pasaulin?je kovoje su epidemija. Daugel? met? sovietin? propaganda sumenkino ?ios ligos svarb?, kaltino Vakarus arba tvirtino, kad tai n?ra rimta gr?sm? SSRS. Ta?iau nauji C?A dokument? aprei?kimai pie?ia kitok? vaizd? ? re?im?, kuris, nors i? prad?i? nenor?jo susidurti su ?ia problema, galiausiai ?m?si dr?si? ?ingsni? viruso plitimui apriboti.
Be to, dokumentai atskleid?ia, kaip Soviet? S?junga, turinti plat? agent? tinkl? ir ?tak? Tre?iajame pasaulyje, siek? panaudoti AIDS epidemij? kaip platesnio geopolitinio naratyvo dal?. Kaltindama JAV d?l ligos plitimo ir skatindama dezinformacij?, Soviet? S?junga band? sustiprinti savo pozicij? pasaulin?je arenoje. Ta?iau, kaip atskleid?ia dokumentai, ?ias pastangas galiausiai nustelb? AIDS, kaip pasaulin?s sveikatos kriz?s, kurios negal?jo suvaldyti politin?s ideologijos, tikrov?.
Kaip atskleid?ia C?A dokumentas, pasakojimas apie AIDS Soviet? S?jungoje buvo daug sud?tingesnis, nei buvo suprasta anks?iau. Soviet? vald?ia susid?r? su i???kiu, pranokstan?iu ideologij?, priversdamas pripa?inti lig?, kuri i?plito nuo j? valios. Nors oficiali pozicija i?liko, kad AIDS yra u?sienio problema, SSRS atsakas buvo vis sud?tingesnis ir siek? apriboti jos poveik?.
