Klimato kaita Lietuvoje: 2024-ieji buvo ?il?iausi or? steb?jimo istorijoje, u?fiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologini? ir 12 hidrologini? stichini? rei?kini?

2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, i?ry?kinusiais klimato kaitos poveik?. Tai buvo ?il?iausi metai per vis? beveik 250 met? meteorologini? steb?jim? istorij? . Vidutin? metin? oro temperat?ra pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C vir?ydama daugiamet? vidurk?. Beveik visi met? m?nesiai, i?skyrus saus?, buvo ?iltesni u? norm?, o gamtos stichijos tapo vis da?nesn?s ir intensyvesn?s.

Pra?jusiais metais Lietuvoje u?fiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologini? ir 12 hidrologini? stichini? rei?kini?. Kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai dar? didel? ?al? ?moni? turtui, sveikatai ir infrastrukt?rai. Pavyzd?iui, bir?elio pabaigoje Druskininkuose u?fiksuota rekordin? 34 °C temperat?ra, o liep? Kelm?s ir ?iauli? rajonus siaub? viesulai, kuri? v?jo greitis siek? 60?70 m/s. 2024-ieji taip pat pasi?ym?jo ypa? da?nais ir stipriais v?jais, kurie siaut? visoje ?alyje, pridarydami ?alos namams, elektros tinklams ir vie?ajai infrastrukt?rai. Da?ni stipr?s v?jai tapo ne tik i???kiu gyventojams, bet ir signalizuojan?iu ?enklu apie klimato poky?i? keliam? gr?sm?.

??ie skai?iai ir faktai n?ra tik statistika. Tai m?s? vis? gyvenimo realyb?, kuriai reikia skirti did?iausi? d?mes?. Klimato kaitos i???kiai ? ne tik aplinkosaugos, bet ir m?s? ?alies gyventoj? saugumo bei gerov?s klausimas?, ? teigia aplinkos viceministras Ram?nas Krugelis.

Klimato kaitos poveikis Lietuvai jau dabar yra akivaizdus: kar?t? dien?, kai temperat?ra vir?ija 30 °C, skai?ius per pastaruosius de?imtme?ius i?augo daugiau nei tris kartus, o ?alt? dien?, kai temperat?ra nukrenta ?emiau -20 °C, suma??jo beveik perpus. Be to, prognozuojama, kad ?imtme?io pabaigoje Lietuvoje dien? su itin gausiais krituliais skai?ius padid?s nuo dabartini? 14?16 iki 18?20 per metus, o tai reik? didesn? potvyni? ir popl?d?i? pavoj?.

?Siekti klimatui neutralios valstyb?s iki 2050 met? ? tai m?s? ilgalaik? strategija, ta?iau veikti turime jau ?iandien. Neu?tenka vien tik ma?inti ?iltnamio efekt? sukelian?i? duj? emisijas. Privalome u?tikrinti miest? ir kaimo infrastrukt?ros atsparum?, pl?sti ?ali?sias zonas, kurios pad?t? amortizuoti klimato kaitos poveik?. Tai reikalauja tiek savivaldybi? ?sitraukimo, tiek bendruomeni? s?moningumo. Kiekviena savivaldyb? pati turi nuspr?sti, kokias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones pasirinkti ir atsakingai parengti planus?, ? akcentuoja viceministras.

Aplinkos ministerija taip pat skiria ypating? d?mes? potvyni? rizikos valdymui. 2022 m. atnaujinti potvyni? gr?sm?s ir rizikos ?em?lapiai rodo, kurios teritorijos yra labiausiai pa?eid?iamos. Tarp j? ? ir didieji Lietuvos miestai, tokie kaip Vilnius, Kaunas bei Klaip?da.

Be to, Aplinkos ministerija yra parengusi interaktyvius Lietuvos klimato kaitos scenarijus, kuriuose skelbiama, kaip gali kisti oro temperat?ra, krituli? kiekis visoje ?alyje ar konkre?ioje savivaldyb?je.