Jau ilgą laiką Kretingos turgų lydi ne pagal Kelių eismo taisykles (KET) statomų automobilių problema – arti turgaus tvarkingai sustoti visiems norintiems paprasčiausiai neužtenka vietos. Trečiadienį, kai čia lankėsi Kretingos šaulių 305 kuopos vadas Gintautas Pogoželskas ir jam talkinęs šaulys Edvinas, ne vietoje stovinčių transporto priemonių buvo nedaug, mat trečiadienis – ne pagrindinė turgaus diena. Tačiau šįkart šaulių apsilankymo tikslas buvo kitoks – jie domėjosi, ar prekiautojai turi su savimi bei gali prireikus pateikti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo ir kitus pažymėjimus. O besiklausant šio turgaus direktoriaus Nerijaus Tertelio atsiskleidė ir kita problema – prekyba ant miesto šaligatvio.

Šaligatvis nėra turgaus teritorija

Su Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriumi bendradarbiaujantys Kretingos šauliai turguje lankosi periodiškai ir, anot šio turgaus direktoriaus Nerijaus Tertelio, ypač padeda spręsti šeštadieniais kylančias bėdas. Savaitgalį ant šaligatvio, esančio prie žuvimi prekiaujančio kiosko, kuris jau nebėra Kretingos turgaus teritorija, išsirikiuoja prekiautojai: „Jeigu prekiautojai ant šaligatvio pasistato stalus ar tiesiog susideda prekes, žmonėms sudėtinga praeiti. Be to, jei maisto produktus susideda kone ant žemės, susidaro antisanitarinės sąlygos“, – kalbėjo N. Tertelis. Jis prisiminė ir atvejį, kai čia nusipirkęs pieno produktų žmogus skambino į turgų ir skundėsi sunegalavęs, tačiau miesto šaligatvis – jau ne turgaus teritorija, tad ir už maisto kokybę turgus neatsako. „Turguje prekiaujančių pienininkų patalpos yra tikrinamos, jie turi ir Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, 1-ną ar 2 kartus per metus tikrinama, ar jų karvės neserga ir panašiai“, – skirtumą tarp prekės pačiame turguje ir pirktos tiesiog ant miesto šaligatvio akcentavo N. Tertelis. Jo teigimu, šeštadieniais šaligatvio prekiautojai išvydę Kretingos šaulius tiesiog pabėga ir po pusvalandžio vėl sugrįžta.

Dalis prekiautojų – nerūpestingi

Drauge su šauliais ir N. Terteliu bevaikštinėjant po turgų netrunki suprasti, kad šio turgaus administracija lyg geroji fėja saugo savo prekiautojus (o kartu ir save) nuo nemalonumų. Dalis prekiautojų prašomus pažymėjimus pateikia iškart, tačiau kita dalis rausiasi po prekystaliais ir jų niekaip neatranda: vienos vyras išvažiavo su autobusiuku ir kartu išsivežė dokumentus, kita, atrodo, pirmą kartą girdi apie minimus pažymėjimus ir pradeda užsirašinėti jų pavadinimus, dar kitas čiumpa telefono ragelį ir pradeda skambinti darbdaviui. Iš esmės juos visus gelbsti tai, kad turgaus administracija turi visų prekiautojų dokumentų kopijas ir, kaip sakė N. Tertelis, yra pasiruošusi būtent tokiems atvejams: „Mes neprivalome tų kopijų turėti, bet taip apsidraudžiame, jei žmogus pamiršta. Stengiamės Maisto tvarkymo pažymėjimų kopijas turėti pas save“.

Nors pažymėjimų kopijas turėjo turgaus administracija, šaulių apsilankymo bereikalingu vadinti negalima – jų surengtas patikrinimas turguje parodė, kad dalis prekiautojų ar jų darbdavių pamiršta savo pareigą: juk paprašius pateikti, pavyzdžiui, leidimą prekiauti maistu įrodantį pažymėjimą, prekiautojas turi galėti tai padaryti.

Karolio Bakūno nuotr.

 1,694 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes