Į pietus nuo gilias istorines šaknis turinčio Senosios Įpilties kaimo abipus kelio į Laukžemę stovi Lendimų sodybos. Kaimo vakariniu pakraščiu palei Latvijos sieną vingiuoja Šventosios upė, rytinę dalį apima Šilinės (Vidgirių) miškas, o šiauriniame pakraštyje stovi Darbėnų gimnazijos Piliakalnio ugdymo skyriaus pastatai.
Išstūmę kuršius įsikūrė žemaičiai
Lendimų kaimo ištakos glaudžiai susijusios su Senąja Įpiltimi. Ankstyvaisiais viduramžiais ši teritorija priklausė kuršių gyvenamos Duvzarės žemės Impilties pilies apygardai. Pasibaigus kovoms su kryžiuočiais į ištuštėjusias kuršių žemes pradėjo keltis žemaičiai, šalia buvusios pilies prie Įpilties upelio XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje įkūrę žemdirbių kaimą, pavadintą Senąja Įpiltimi.
Po XVI a. 7 dešimtmetyje pravestos Valakų reformos žemės ūkis tapo pagrindine šio regiono ūkio šaka. Daugėjant žemdirbių šeimų, plėtėsi ir dirbamos žemės plotai, kuriems pradėta įsisavinti žemdirbystei tinkamą plėšininę žemę – ganyklas ir iškirstus miškus.
Taip Senosios Įpilties kaimo žemės pietvakariniame pakraštyje ties riba su Benaičiais ir Kuršo kunigaikštyste atsirado nausėdija – kaimui priklausantis užusienis, naujakurių pavadintas Lendimais.
Dvi pavadinimo kilmės versijos
Trūkstant rašytinių šaltinių, šiandien dar sunku kalbėti apie vietovardžio kilmę. Tradiciškai tuo metu nausėdijoms suteikdavo pirmojo naujakurio pavardę, užrašydami ją daugiskaitos forma.
Lendimas, kitaip – Lindimas, nėra dažnas, tačiau pasitaikantis Šiaurės vakarų Žemaitijos gyventojų asmenvardis. Tačiau kaimo pavadinimas galėjo kilti ir iš įpiltiškių naudoto vietovardžio „Lendimai“. Šiuo terminu valstiečiai seniau vadino atvirą lauką, pievas, dirvonus ar plėšimus.
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas lenkiškai rašomas „Lendymy“, rusiškai – „Линдимы, Лeндимы“, latviškai – „Lendimi“.
Palangos seniūnijos 1791 m. inventoriaus duomenimis, Lendimams priklausė apie 140 ha žemės. Kairėje kelio į Laukžemę pusėje plytėjo su Senosios Įpilties kaimo Šilinės miško ganyklomis susisiekiančios medžiais ir krūmais apaugusios bendrosios ganyklos, vadinamos Kuistva.
Pradžioje tebuvo keturios sodybos
Į vakarus nuo kelio iki pat Šventosios slėnio driekėsi rėžiais išdalinta ariama žemė, kurioje stovėjo 4 žemdirbių sodybos.
Viena sodyba buvo netoli ribos su Senosios Įpilties kaimo Papilio lauku, o likusios trys stūksojo vienoje kupetoje šalia kelio netoli Benaičių.
Tris sodybas su žeme iš Darbėnų dvaro nuomojosi žemdirbiai Juozapas Bertašius su žmona Elžbieta, Juozapas Skersys ir Jurgis Vainoras su šeimomis, o ketvirtoji buvo negyvenama.
Vakarinį Lendimų pakraštį apėmė Šventosios slėnys, kuriame plytėjo taip pat rėžiais išmatuotos ir žemdirbiams šienauti išdalintos pievos, kuriose po šienapjūtės buvo ganomi gyvuliai.
Gyventojų pradėjo daugėti panaikinus baudžiavą
XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje Lendimai tapo savarankišku kaimu.
Jame 1845 m. buvo 5 katalikų sodybos, kuriose gyveno Jonas Lukutis su žmona Barbora ir dukra Ona, Jonas Karpas su žmona Ona, Magdalena Vainorienė su dukra Magdalena, Juozapas Žobakas su žmona Dorota, Elena Jonkutė, Pranas Žobakas su žmona Dorota Ieva, dukra Bara bei sūnumi Pranu.
XIX a. kaimas priklausė grafų Pliaterių Įpilties dvarui. Po baudžiavos panaikinimo įkūrus laisvaisiais žemdirbiais tapusių valstiečių savivaldą, Lenkimai ir Uždarbalės sudarė vieną kaimo bendruomenę, kuri priklausė Darbėnų valsčiaus Senosios Įpilties seniūnijai.
Buvusiems baudžiauninkams iki tol dirbtą žemę išsipirkus iš dvarininkų, abiejuose kaimuose buvo suformuoti 198 dirbamos žemės rėžiai, už kuriuos 10 Lendimų ir Uždarbalių valstiečių 1870 m. mokėjo grafams Pliateriams išperkamuosius žemės mokesčius.
Pravedus pobaudžiavinę žemės reformą kaimas pastebimai išaugo. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lendimuose stovėjo 22 sodybos, o 1923 m. buvo 18 ūkių, kuriuose gyveno ir žemę dirbo 107 valstiečiai.
Kaime pradėjo veikti mokykla
Tarpukariu buvo atidaryta Lendimų pradžios mokykla. Tiesa, enciklopedinėje literatūroje minima, kad ji veikė nuo 1908 m., tačiau Kauno gubernijos statistikos komiteto iki 1915 m. skelbtuose valdinių ir privačių mokyklų sąrašuose jos nėra.
Iki 1930 m. mokyklai vadovavo Povilas Žvirblis, kurį iškėlus į Mosėdį, naująja vedėja buvo paskirta Šiaulių mokytojų seminarijos absolventė Marija Grudzinskaitė. Ji domėjosi kraštotyra, Senosios Įpilties kaime surinko archeologinių radinių, kuriuos 1935 m. perdavė besikuriančiam Kretingos muziejui.
Lietuvos šaulių sąjungos veikloje aktyviai dalyvavo Antanas Ruokis, priklausęs Kretingos rinktinės Laukžemės šaulių būriui.
Sovietmečiu kaimas sunyko
Sovietmečiu Lendimai buvo prijungti prie Piliakalnio kolūkio. Per pirmąjį pokario dešimtmetį gyventojų kaime sumažėjo beveik penktadaliu: 1959 m. gyveno 86 kolūkiečiai. 1962 metais sujungus Lendimų, Kiaupiškių ir Naujosios Įpilties mokyklas, kaime ėmė veikti nauja švietimo įstaiga, pavadinta Piliakalnio aštuonmete (vėliau – devynmete, pagrindine) mokykla.
Iki 1970 m. gyventojų skaičius nežymiai išaugo iki 93, bet per likusius keturis dešimtmečius sumažėjo iki 34 žmonių. Pagal užimamą plotą Lendimai patenka į antrąjį rajono gyvenviečių šimtuką.
Šiandien kaimui priklauso 145,87 ha žemės, kurioje stovi 17 sodybų. Vienoje jų tebeveikia Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius.
Kaimo pakelėje išliko pora 1884 m. ir 1903 m. pastatytų bei Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre registruotų Žemaičių kraštui būdingų medinių koplytėlių, o prie Onos Bružienės sodybos praeito šimtmečio pabaigoje iškilo nauja koplytėlė su šventųjų skulptūromis.
Apie 110 ha Šventosios slėnyje plytinčių Lendimų ir Sūdėnų kaimų pievų patenka į buveinių apsaugai svarbią teritoriją, skirtą išsaugoti melvenynams, eutrofiniams aukštiesiems žolynams bei aliuvinėms pievoms.
Lendimų žmonės garsino savo kaimą
Kaime 1923 m. gimė ištekėjusi karteniške tapusi Skolestika Adomauskienė, Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu 2015 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už tai, kad užaugino ir dorai išauklėjo 7 savo vaikus.
1930 m. Lendimuose gimė ir augo Adolfas Vibrys, kuris baigęs Palangos gimnaziją Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) žemės ūkio institute studijavo ekonomiką, o nuo 1959 m. iki Atgimimo laikų vadovavo Tverų (Rietavo sav.) kolūkiui.
Šių dienų Lendimų didvyriais tapo tėvas ir dukra Gedeminas ir Inga Jepšai, 2018 m. laimėję Lietuvos televizijos muzikinio projekto „Du balsai – viena širdis“ pagrindinį prizą – kelionę į Holivudą.
Gedeminas Jepšas svariai prisidėjo prie Įpilties krašto istorinės atminties išsaugojimo – 2000 m. gretimame Benaičių kaime atrado priešistorinį kapinyną ir senovės gyvenvietę, kurių archeologiniai tyrinėjimai suteikė mokslui naujų ir netikėtų žinių apie Šventosios vidurupyje prieš 2–3 tūkstančius gyvenusių žmonių materialinę kultūrą ir laidojimo papročius.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
2,431 peržiūrų (-a)